Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-185-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
1A-6-185-2010
Teisminio proceso Nr.
89-1-0428-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
V. R., V.
Civilinis atsakovas
„Dauniškis ir Ko“
Nukentėjusysis
G. B. K.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas, Valdas Kersnauskas
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-185-2010Teisėjas Gytis Stasevičius Proceso Nr. 89-1-0428-07Procesinio dokumento kategorija: 2.1.15.1;2.4.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam V. R.,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

civilinio atsakovo „Dauniškis ir Ko“ atstovams Egidijui Girčiui ir advokatui Valdui Kersnauskui,

ekspertui Vidui Leipui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R., nukentėjusiosios G. B. K. ir civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

A. Z. iš UAB ,,Dauniškis ir Ko“ priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir iš V. R. priteista 400 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

G. B. K. iš UAB ,,Dauniškis ir Ko“ priteista 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UADB ,,Ergo Lietuva“ priteista 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir iš V. R. priteista 708 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 23 d., apie 13 val. 10 min., vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz 2527“ (betonmaišyklę), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB ,,Dauniškis ir Ko“ ir juo važiuodamas Utenos mieste, keliu Utena-Užpaliai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 153 p. reikalavimus ir, sukdamas į kairę, į įvažiavimą link Užpalių gatvės Nr. 86 esančios AB „Utenos melioracija“, ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi pagrindiniu keliu Utena-Užpaliai, nuo Užpalių miestelio pusės važiuojančiam automobiliui ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam neblaivaus A. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Audi A6“ keleivėms A. Z. ir G.B. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti dėl BK 281 str. 1 d. numatytos veikos. Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai įvertintų bylos įrodymų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nuoseklius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Jis niekuomet nenurodė eismo įvykio metu sukęs link kairėje pusėje esančios AB ,,Utenos melioracija“ teritorijos, esančios Užpalių g. Nr. 86, nes važiavo į toliau esantį objektą. Važiuodamas apie 30/40 km/h greičiu, jis sankryžoje pasuko į kairę, ir, nuvažiavęs apie 5-6 m, būdamas savo važiuojamosios dalies juostoje, arčiau kelio vidurio, pamatė priešais apie 100 km/h greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į jo eismo juostą ir dešiniąja puse trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašį. Po smūgio jo vairuojamas betonvežis tapo nevaldomas ir tik tada įvažiavo į kairiąją kelio pusę. Apelianto teigimu, iš šių parodymų akivaizdu, kad jis prieš pat eismo įvykį nebuvo pradėjęs vykdyti kairiojo posūkio link Užpalių g. Nr. 86, nes eismo įvykis įvyko, dar neprivažiavus šio posūkio. Šiuos jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko, jam dar nepradėjus vykdyti posūkio link Užpalių g. Nr. 86, nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto esant 5,5, m atstumui, t.y. jo eismo juostoje. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu duoti parodymai.

Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų A. Z., G. K., liudytojų R. B., A. B. parodymus, nes jos, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, tiesiogiai nepatvirtino fakto, kad jo vairuojamas betonvežis darė kairįjį posūkį.

Teismas netinkamai įvertino liudytojo A. B. parodymus, kad jam (liudytojui) automobiliu reikėjo sukti į dešinę pusę, nes negretino šių parodymų su įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apie transporto priemonių susidūrimo vietą, kadangi, pagal A. B. parodymus, jis jau buvo pravažiavęs posūkį į dešinę.

Teismas taip pat neįvertino A. B. parodymų, kad jis, norėdamas išvengti susidūrimo, savo automobilio vairą staiga suko į kairę ir jo automobilis priekine dešiniąja puse atsitrenkė į betonvežį, nors šie parodymai patvirtina, kad A. B. pažeidė KET 125 p. ir 134 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino eismo įvykio ekspertizės akto išvadas. Ekspertas išvadose nurodė, kad jei automobilių susidūrimo vieta yra apie 5,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tai abi transporto priemonės, išvažiuodamos beveik visu savo pločiu į priešingos krypties eismo juostą, nepaliko tarpo iš šono saugiam transporto priemonių prasilenkimui, sudarė viena kitai pavojingą kliūtį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Apelianto nuomone, ši išvada patvirtina, kad neblaivaus A. B. veiksmai turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl eismo įvykio kaltas tik jis (V. R.).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą įpareigoti prokurorą pateikti ekspertui papildomus duomenis apie eismo įvykio vietą, nes ekspertas teisme nurodė negalintis tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietos ir pateikti kategoriškos išvados, nes įvykio vietos apžiūros protokole ir plane trūksta visų kelio išmatavimų.

Teismas, remdamasis liudytojo E. J. parodymais, padarė neteisingą išvadą, kad, eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio plane esant nurodytoms skirtingoms automobilių susidūrimo vietoms, tikroji susidūrimo vieta yra nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole ir ši vieta yra 6,4 metro atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto protektoriaus. Apeliantas mano, kad liudytojo E. J. parodymai, jog įvykio vietos plane 5,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra pažymėtas automobilio pėdsakas, patvirtina, kad automobiliai susidūrė būtent šioje vietoje, nes pirmas smūgis teko į jo automobilio dešinįjį ratą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko judant transporto priemonėms, todėl tepalai, stiklo, plastmasės šukės dėl didesnės jo vairuojamo betonvežio masės buvo nublokštos iš jo važiuojamosios kelio pusės į kelio vidurį ir išsidėstė toliau nuo tikrosios susidūrimo vietos.

Šalies argumentai

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui nuosprendyje nurodžius, jog iš įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, jog eismo įvykis įvyko kelio Utena-Užpaliai ir Utena -Sudeikiai sankryžoje, esančioje šalia AB ,,Utenos melioracija“, Užpalių Nr. 86, tvirtinant, jog jis suko į kairę, link Užpalių g. Nr. 86 esančios AB ,,Utenos melioracija“, jam KET 153 p. pažeidimas apskritai negalėtų būti taikomas, nes autoįvykio vieta būtų sankryža, kurioje KET 153 p. negalioja.

Apeliantas apibendrindamas daro išvadą, kad teismas jį nepagrįstai pripažino pažeidus KET 153 p., nes eismo įvykis įvyko ne jam sukant į kairę, o važiuojant tiesiai savo važiuojamosios dalies kelio pusėje. Kadangi KET pažeidimo faktas byloje neįrodytas, jo veikoje nėra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis turi būti išteisintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. B. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti iš civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ 14 000 Lt neturinei žalai atlyginti.

Skunde nukentėjusioji nurodo, kad avarijos metu jai buvo stipriai sutrenkta galva, lūžo kojos kaulas, buvo prakirstas smakras. Dėl šių sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Galvos sutrenkimas jai sukėlė svaigimą ir atminties pablogėjimą. Sugipsuota koja apribojo jos judėjimo galimybes, todėl ji negalėjo laiptais be aplinkinių pagalbos patekti į savo namo antrajame aukšte esančius kambarius. Gydymo laikotarpiu negalėjo normaliai rūpintis savo asmens higiena, todėl artimieji turėjo ją slaugyti. Prakirsto smakro vietoje liko matomas randas. Ją kamuoja nerimas, ar ji visiškai išgys po patirtų sužalojimų, ar pavyks pašalinti randą veide. Po sužalojimo ją ištiko emocinė depresija, nes neteko galimybės bendrauti su bendradarbiais, tvarkyti šeimos ūkį. Apeliantė teigia patirianti nuolatinį stresą, nes jos užimamos sekretorės - biuro administratorės pareigos, be kitų savybių, reikalauja nepriekaištingai atrodyti, tačiau galvos svaigimas, šlubčiojimas neigiamai veikia jos savijautą ir bendravimo galimybes darbe. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė grėsmę jos šeimos stabilumui, nes gydymo metu ji negalėjo gyventi įprasto šeimyninio gyvenimo, tinkamai prižiūrėti nepilnamečius vaikus.

Apeliantė nurodo, kad teisiamajame posėdyje nuteistojo V. R., liudytojų A. B., A. Z. parodymais nustatytas V. R. elgesys - tai, kad jis nesuteikė sužalotiems asmenims pirmosios pagalbos - ne tik pažeidžia įvykio metu galiojusių KET 71 p. reikalavimus, bet ir ypatingai žemina ją, kaip nukentėjusiąją, nes rodo nuteistojo nepagarbą žmogaus gyvybei ir sveikatai. V. R. viso proceso metu nesidomėjo jos sveikatos būkle, neatsiprašė, todėl ji tebejaučia nuoskaudą dėl tokio elgesio.

Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų žalos dydžio nustatymui. Teismas neatsižvelgė į jau nurodytą V. R. elgesį po nusikaltimo. Be to, šioje byloje civilinis atsakovas - UAB ,,Dauniškis ir Ko“ yra pelningai dirbantis juridinis asmuo, todėl jo turtinė padėtis yra reikšmingas kriterijus, priteisiant neturtinę žalą.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB ,,Dauniškis ir Ko“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį : panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš UAB ,,Dauniškis ir Ko“ nukentėjusiosioms G. B. K. 7 000 Lt, o A. Z. - 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas skunde teigia, kad pagal BPK nuostatas jis, kaip civilinis atsakovas, gali skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu ir negali svarstyti nuteistojo kaltės klausimo. Tačiau, atsižvelgdamas į bylos duomenis, apeliantas mano, jog nuteistojo V. R. kaltė byloje neįrodyta. Byloje esančiame eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad transporto priemonės susidūrė apie 5,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Eismo įvykio tyrimą atlikęs ekspertas nustatė, kad tokiu atveju abi transporto priemonės, išvažiuodamos beveik visu savo pločiu į priešingos krypties eismo juostą, nepaliko tarpo iš šono saugiam transporto priemonių prasilenkimui, sudarė viena kitai pavojingą situaciją ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tokiu atveju tiek V. R., tiek kitą automobilį vairavusio A. B. veiksmai turėjo tiesioginės įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Atsakovas, atsižvelgdamas į šią išvadą, teigia, kad V. R. turi būti išteisintas, o nukentėjusiosioms G.B. K. ir A. Z. nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinis atsakovas teigia, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog V. R. kaltas dėl eismo įvykio, nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiai turėtų būti sumažinti, atsižvelgiant į pačių nukentėjusiųjų elgesį, V. R. veikos pavojingumą, taip pat CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, jog teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl atlyginimo atsirastų nepriimtinų ar sunkių pasekmių. Nukentėjusiosios, važiuodamos su A. B., kuriam po eismo įvykio nustatytas 2,11 promilių girtumas, elgėsi labai neapdairiai. V. R. padarė neatsargų nusikaltimą, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, eismo įvykio kilimui didelės įtakos turėjo A. B. veiksmai. Be to, atsakovui dėl žalos atlyginimo kiltų sunkių pasekmių. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neadekvatus nuteistojo nusikalstamai veikai, todėl turi būti sumažintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ apeliacinį skundą nukentėjusioji A. Z. prašo teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes atsakovo skundo argumentai dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. B., kurio vairuojamu automobiliu ji vyko, neblaivumą, ir tai buvo viena pagrindinių aplinkybių, dėl kurių jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydis buvo sumažintas daugiau nei 3,5 karto. Atsakovas neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir A. B. veiksmai, nes tą paneigia eismo įvykio ekspertizės akto duomenys. Nukentėjusiosios teigimu, atsakovas skunde nepagrįstai prašo taikyti CK 6.251 str. 2 d. normą, numatančią galimybę mažinti atlygintinos žalos dydį, jei dėl atlyginimo atsirastų sunkių pasekmių, nes atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, be to, teismas ženkliai sumažino jos prašytos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis V. R. prašė jo ir civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios Gitanos B. K. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ atstovai E. G. ir advokatas Valdas Kersnauskas prašė jų ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios Gitanos B. K. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji Gitana B. K. prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. R. ir civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo V. R., civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ ir nukentėjusiosios Gitanos B. K. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti: 1) pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), 2) padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir 3) priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punktą, kuris numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau, kaip viena eismo juosta, - ir jį lenkiančioms transporto priemonėms (2002 m. gruodžio 11 d. redakcija, patvirtinta Vyriausybės nutarimu Nr. 1950), nes nesuko link kairėje pusėje esančios AB ,,Utenos melioracija“ teritorijos, o važiavo į toliau esantį objektą. Jam neprivažiavus šio posūkio ir važiuojant savo važiuojamosios dalies juostoje arčiau kelio vidurio, A. B. vairuojamas automobilis įvažiavo dideliu greičiu į jo eismo juostą ir dešiniąja puse trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašį.

Ši nuteistojo versija paneigiama teismo ekspertizės akto išvadomis, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais. Pagal paskutinį 2010 m. vasario 9 d. ekspertizės aktą Nr. 11-3492 (09) transporto priemonių susidūrimo vieta yra apie 5,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint pagal betonvežio važiavimo kryptį. Su šia nustatyta susidūrimo vieta sutinka ir V. R. (3 t., b.l. 2), nurodydamas apeliaciniame skunde, kad smūgį, nukreiptą į jo vairuojamo automobilio dešinį ratą pajuto 5,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vadovaujantis šia aplinkybe, papildomai atliktomis kelių eismo įvykio vietos apžiūromis bei topografine nuotrauka, sudaryta mastelinė įvykio vietos schema (ekspertizės akto 1 priedas). Šioje schemoje pratęsus važiuojamųjų linijų kraštus menamomis linijomis, uždėjus ant plano transporto priemonių schematinius atvaizdus, matyti, kad susidūrimas įvyko važiuojamųjų dalių sankirtos ribose, automobilis „Mercedes Benz 2527" , valst. nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pasisukęs į kairę, susidūrimo metu didžiuma automobilio „Mercedes Benz 2527" pločio buvo priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje. Automobiliui „Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini) jo judėjimo kryptimi kelias buvo užtvertas, tarpo iš šono saugiam transporto priemonių prasilenkimui nebuvo (išvados 2 p.). Ši ekspertizės išvada visiškai atitinka nukentėjusiųjų A. Z. ir G. B. K., liudytojų A. B., R. B. bei A. B. viso proceso metu duotus parodymus, kad jiems A. B. vairuojamu automobiliu važiuojant keliu Užpaliai – Utena, nuo Utenos važiuojanti mobili betono maišyklė, staiga pasukdama į kairę pusę, t.y. į keliuką, kuris veda į link AB Utenos melioracija įvažiavimo, užkirto jiems kelią, todėl automobiliai susidūrė (1 t., b.l. 25-26, 55, 95, 96, 99, 104; 2 t., b.l. 147, 181, 182). Seka, kad V. R. pažeidė KET 153 punktą (2002 m. gruodžio 11 d. redakcija, patvirtinta Vyriausybės nutarimu Nr. 1950).

Veikos teisiniam įvertinimui būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių – nesunkaus kito žmogaus (šiuo atveju – dviejų žmonių) sveikatos sutrikdymo. Ekspertizės išvados 6 punkte nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktos medžiagos duomenis, automobilio „Mercedes Benz 2527", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R., įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę prieš lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi artėjantį automobilį „Audi A6", užkirto jam kelią kirsdamas jo eismo juostą, sudarė pavojingą, neišvengiamą kliūtį ir taip sukėlė grėsmę eismo saugumui. Techniniu požiūriu šie V. R. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu net ir tuo atveju, jei kuriuo tai suartėjimo momentu automobilis „Audi" buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir buvo potenciali eismo saugumo grėsmės kilimo galimybė, tačiau eismo įvykio metu automobilis „Audi A6" jau buvo savo krypties važiuojamosios dalies pusėje. Ekspertizės metu taip pat buvo įvertinta ir A. B. veiksmų - greičio didinimo ir pasukimo iš dešinės kelio važiavimo juostos į priešingos krypties eismo juostą - įtaka eismo įvykio kilimui. Išvados 3 punkte nurodyta, kad minėti A. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir nesaugūs, nes mažino techninę galimybę vairuotojui išvengti eismo įvykio ir įtakojo didesnes technines eismo įvykio pasekmes bei didino neprognozuojamų pavojingų situacijų kilimo tikimybę. Vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vairuotojas A. B., jo važiuojamosios dalies pusėje atsiradus kliūčiai (betonvežiui „Mercedes Benz"), privalėjo iškart stabdyti savo krypties važiuojamosios dalies ribose. Tačiau vairuotojų V. R. ir A. B. nurodytomis aplinkybėmis, vairuotojas A. B. kliūties susidarymo momentu jau neturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę (išvados 5 p.). Taigi, nustatyta, kad A. B. neturėjo jokių galimybių išvengti eismo įvykio, o jo veiksmai nebuvo kilusių pasekmių priežastis. Seka, kad tik V. R. veika – kelių eismo taisyklių pažeidimas - buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t.y. susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pagal teismo medicinos ekspertizės išvadas keleivių A. Z. ir Gitanos B. K. sveikata dėl autoįvykio sutrikdyta nesunkiai (1 t., b.l. 29, 55-56). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui nuosprendyje nurodžius, jog iš įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, jog eismo įvykis įvyko kelio Utena-Užpaliai ir Utena -Sudeikiai sankryžoje, esančioje šalia AB ,,Utenos melioracija“, Užpalių Nr. 86, tvirtinant, jog jis suko į kairę, link Užpalių g. Nr. 86 esančios AB ,,Utenos melioracija“, jam KET 153 p. pažeidimas apskritai negalėtų būti taikomas, nes autoįvykio vieta būtų sankryža, kurioje KET 153 p. negalioja. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. buvo kaltinamas (2 t., b.l. 2-6) bei nuteistas (2 t., b.l. 191-198) pagal BK 281 str. 1 d. dėl eismo įvykio, kurio vieta yra ne kelio Utena-Užpaliai ir Utena -Sudeikiai sankryžoje, o sukant iš kelio Utena-Užpaliai į įvažiavimą link Užpalių g. Nr. 86 esančios AB ,,Utenos melioracija“, tačiau dėl techninės klaidos išdėstant įrodymus aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyta kelių Utena-Užpaliai ir Utena -Sudeikiai sankryža. Tai nuosprendžio esmės nekeičia.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Gitana B. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti iš civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ 14 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas UAB ,,Dauniškis ir Ko“ prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš UAB ,,Dauniškis ir Ko“ nukentėjusiosioms G. B. K. 7 000 Lt, o A. Z. - 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

G. B. K. ir UAB ,,Dauniškis ir Ko“ apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosioms A. Z. ir G. B. K. priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo bei jos dydžio klausimą, įstatymo nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje įvertino G. B. K. padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą, konkrečius sužalojimus, dėl jų kilusį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, motyvuodamas žalos dydį, įvertino dėl nusikalstamos veikos padarytą turtinę žalą, nuteistojo kaltės formą, civilinio atsakovo turtinę padėtį, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios, nevengusios važiuoti girto vairuotojo (2,11 prom.) vairuojamu automobiliu, lengvabūdišką elgesį. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai reikalinga medicininė priežiūra, yra liekamieji potrauminiai reiškiniai, kurie turėtų įtaką ateičiai, šių duomenų nukentėjusioji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteista 7000 Lt dydžio neturtinė žala yra teisinga atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis atsakovas UAB ,,Dauniškis ir Ko“ prašo mažinti nukentėjusiosioms A. Z. ir G. B. K. priteistos neturtinės žalos sumas tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog V. R. kaltas dėl eismo įvykio. Savo prašymą motyvuoja pačių nukentėjusiųjų neatsargiu elgesiu bei nuteistojo kaltės forma. Tačiau, reikia pažymėti, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų nukentėjusiųjų lengvabūdišką elgesį bei nuteistojo kaltės formą - neatsargumą ir ženkliai sumažino nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos sumas, dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo. Apeliantas taip pat teigia, kad atlyginus nukentėjusiosioms teismo priteistą neturtinę žalą, bendrovei kiltų sunkių pasekmių. Tačiau, kaip ir nurodo nukentėjusioji A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Įmonė interneto adresu: http://www.dauniskis.lt/dauniskis/index.html viešai skelbiasi, kad ji yra viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausia besivystančių Lietuvos bendrovių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatant iš civilinio atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms A. Z. ir Gitanai B. K. buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui bei vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo V. R., civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ bei nukentėjusiosios G. B. K. skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo V. R., civilinio atsakovo UAB ,,Dauniškis ir Ko“ ir nukentėjusiosios G. B. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisTomas Zdanavičius