- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 1-5-405/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00006-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Nukentėjusysis
- U. R.
- Kaltinamasis
- A. B., D. T.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei (nepilnamečių liudytojų apklausose),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, bedarbis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,
D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, 2013-07-29 teismo nutartimi patvirtintas nutarimas BK 38 str. numatytu pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame D. T. pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 2 d., , gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. ir D. T. pažeidė viešąją tvarką: 2014-12-26 apie 1.16 val. viešojoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais Visų Šventųjų bažnyčią, esančią adresu Laisvės a. 5, Švenčionių m., veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką - kitų žmonių akivaizdoje kaltinamasis A. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam U. R. vieną smūgį kumščiu į veidą, kaltinamasis D. T. tempė nukentėjusįjį U. R. už drabužių ir jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o pastarajam po smūgio besitraukiant, kaltinamasis D. T. sudavė nukentėjusiajam dar vieną smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo, vėliau, nukentėjusiajam priėjus prie automobilio „BMV“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis A. B. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, šiais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam U. R. muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, tuo nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamieji A. B. ir D. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.
Taip pat kaltinamieji nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: darydami nurodytą nusikalstamą veiką, nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų tyčia kumščiais suduodami nukentėjusiajam U. R. į veidą ir galvos sritį, padarė nukentėjusiajam U. R. muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nesunkiai sutrikdydami U. R. sveikatą. Tuo A. B. ir D. T. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. Paaiškino, kad tą naktį jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Švenčionių m. prie bažnyčios. Prie nukentėjusiojo automobilio pamatė stovinčius nukentėjusįjį, D. T., savo merginą A. K.. Tarp jos ir nukentėjusiojo merginos vyko konfliktas – jos buvo susikibę ir tampė viena kitą. Jis bandė merginas išskirti, buvo pasilenkęs, o nukentėjusiojo draugai jį tampė, jis atsikėlė, matė, kad nukentėjusysis labiausiai rėkauja, todėl jam ir sudavė. Sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, arčiau smilkinio. Buvo neblaivus, todėl smūgį sudavė negalvodamas. Nukentėjusysis nuo jo smūgio nepargriuvo, tiesiog atsitraukė, o jis toliau tempė vieną nuo kitos merginas. Daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Ką veikė tuo metu kaltinamasis D. T., jis nematė. Po to, kai jis sudavė U. R., pastarasis atsitraukė, draugas jį atstūmė ir jie abu nuėjo į šalį. Tuomet D. T. priėjo prie U. R., bet jis nematė, kas vyko toliau, nes toliau bandė išskirti merginas. Kai savo draugę A. K. pasodino į automobilį, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Komisariate matė nukentėjusįjį, jo veidas buvo kruvinas, praskelta lūpa. Nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad jis (kaltinamasis) buvo neblaivus. Jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, pats visko gerai neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau kiti sakė, kad jis sudavė tik vieną kartą, koja nukentėjusiajam nespyrė.
Kaltinamasis D. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką. Paaiškino, kad kartu su M. M., kuris vairavo automobilį, jo mergina G. ir A. K. atvažiavo iš Švenčionėlių į Švenčionis, sustojo šalia bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Čia A. K. turėjo susitikti su A. B.. Aikštelėje buvo automobiliu atvažiavęs nukentėjusysis su draugais. A. K. pasisveikino su nukentėjusiuoju, o po to susikibo su nukentėjusiojo mergina. Nukentėjusysis merginas bandė išskirti. Atvažiavęs A. B. taip pat priėjo prie merginų ir jas bandė išskirti. Nukentėjusysis buvo prie A. B., rėkavo, todėl jis išlipo iš automobilio ir, priėjęs iš už nugaros, patraukė nukentėjusįjį už drabužių į šalį. Tuomet U. R. norėjo jam suduoti, bet nepataikė. Iš inercijos jis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą vieną ar du smūgius. Nuo smūgio nukentėjusysis nepargriuvo. Antrą smūgį jis galėjo suduoti U. R. tuomet, kai jį atitraukė į šalį. U. R. nosis galėjo sulūžti ir nuo jo smūgio. Po to, kai sudavė nukentėjusiajam, nuėjo į šalį. Buvo blaivus. Tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, stovėjo prie savo automobilio galinių durelių, maždaug 2 m atstumu nuo kitų. Matė kaip pareigūnai išvežė A. B. ir suprato, kad tai dėl konflikto tarp jo, U. R. ir A. B..
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus (b.l. 85), paaiškino, kad apklausiamas 2015-03-25 tyrėjui įvykio aplinkybes nurodė teisingai. Merginos pradėjo muštis iki atvažiuojant A. B.. Matė, kaip A. B. išlipo iš automobilio. Kai išgirdo konfliktą, tuomet ir jis išlipo iš automobilio ir pamatė juos visus kartu. Jis U. R. atitraukinėjo. Nematė, ar U. R. tampė A. B.. Taip pat neprisimena matęs, kaip A. B. kumščiu sudavė U. R. į veidą, nors jei šią aplinkybę nurodė apklausiamas tyrėjo, taip ir buvo. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad U. R. bandė jam suduoti. Jis tyrėjai sakė, kad U. R. užkliuvo už šaligatvio bortelio ir pargriuvo. Nematė, ar po to, kai nukentėjusysis pargriuvo, jis pats atsikėlė ar jam kažkas padėjo atsikelti. Tuo metu, kai pargriuvo, nukentėjusysis buvo arčiau bažnyčios ir šalia jo nieko nebuvo. Jis nematė, kad A. B. U. R. būtų sudavęs smūgį koja.
Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 85) 2015-03-25 apklausiamas kaltinamasis D. T. paaiškino, kad tuo metu, kai pešėsi A. K. su jam nepažįstama mergina, jis sėdėjo savo automobilyje. Matė, kaip kaltinamasis A. B. atitraukinėja A. K. nuo tos merginos. Pamatęs, kad U. R. tempia A. B. už drabužių, jis išlipo iš automobilio ir norėjo atitraukti U. R.. Kažkuriuo metu pamatė, kaip A. B. sudavė U. R. kumščiu smūgį į veidą. Supratęs, kad A. B. ne šiaip sau sudavė U. R., jis U. R. traukė už drabužių ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą. Tuo momentu U. R. įsikibo į jo striukės rankovę ir jis sudavė jam dar kartą kumščiu į veidą. Po smūgio U. R. ėjo nuo jo atbulas, užkliuvo už šaligatvio bortelio ir pargriuvo. Tuomet jis sugrįžo prie kaltinamojo A. B..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. T. savo kaltės pripažinimo bei kaltinamojo A. B. kaltės pripažinimo iš dalies, kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo U. R., liudytojų J. A., A. N., M. M., M. V., A. K., A. J. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis U. R. paaiškino, kad A. K. ir M. V. besipešant, jis bandė jas atitraukti vieną nuo kitos. Arčiau jo buvo A. K., todėl jis ją ir bandė atitraukti. Jo draugas A. N. bandė atitraukti M. V.. Jį kažkas patraukė, o jam atsisukus, jis gavo smūgį kumščiu į veidą, daugiau į veido šoną. Pamatė, kad jam sudavė D. T.. Jis atsitraukė atgal ir paklausė, už ką jam sudavė. Kaltinamajam nieko neatsakius, jis ėjo atatupstas, sakydamas kaltinamajam, kad šis nelįstų prie jo, ir gavo dar vieną smūgį tiesiai į veidą, negali tiksliai nurodyti vietos, į kurią jam sudavė. Nuo šių smūgių jis nepargriuvo. Kai pakėlė galvą, pamatė nuo parko pusės atbėgantį kaltinamąjį A. B., kuris, kaip jam pasirodė, sudavė smūgį koja į veidą. Nuo smūgio pargriuvo. Buvo neblaivus, todėl ne visas detales prisiminė, tačiau nebuvo visiškai girtas, iš pradžių viską prisiminė, tik po A. B. suduoto smūgio pradėjo sunkiai orientuotis, svaigo galva, buvo aptemę akyse. Po to prie jo dar A. B. kibo ir sudavė dar vieną smūgį, o D. T. po jo suduotų smūgių daugiau nematė. Antrą kartą A. B. sudavė prie šaligatvio bortelio, kai jis atsitraukinėjo. Nukentėjusysis patikslino, kad pirmą kartą kaltinamasis A. B. jam spyrė, o antrą smūgį kumščiu sudavė vėliau, prie jo automobilio. Jam po pirmo smūgio pargriuvus, iškrito mobiliojo ryšio telefonas, priėjęs A. N. pakėlė telefoną, o jį nuvedė į šalį prie automobilio, tuomet nuo A. B. gavo dar vieną smūgį. Jis nebandė suduoti jį atitraukinėjančiam kaltinamajam D. T., kadangi jis taip nesielgia, visada stengiasi išspręsti konfliktus geruoju. Įvykio vietoje buvo jo draugai: A. N., J. A., kuris buvo blaivus, M. V.. Po įvykio jam skaudėjo nosį, lūpą, veidas buvo kruvinas, medikai iš karto nosies lūžio nenustatė, rekomendavo toliau kreiptis į medikus. Nuvykus į namus, tėvai pastebėjo, kad lūžusi nosis. Jis policijos pareigūnams nurodė abu kaltinamuosius, bet A. B. buvo netoliese, o D. T. nesimatė.
Iš liudytojo A. N. parodymų nustatyta, kad, jam ir nukentėjusiajam U. R. bandant išskirti besimušančias A. K. ir M. V., priėjęs kaltinamasis D. T. sugriebęs U. R. sudavė jam vieną smūgį. Nukentėjusysis nuo D. T. atsitraukinėjo eidamas atbulas link bažnyčios, o kaltinamasis D. T. ėjo paskui nukentėjusįjį ir sudavė jam dar vieną smūgį. Po smūgio nukentėjusysis pargriuvo. Tuomet liudytojas A. N. nuėjo link nukentėjusiojo, beeidamas pamatė pamestą nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir jį nunešė nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam padėjo atsikelti ir nuvedė jį prie jo automobilio. Atsisėdęs į automobilį išgirdo, kaip A. K. šaukia, kad nemuštų U. R., išlipo iš automobilio ir pamatė, kaip kaltinamasis A. B. sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą.
Nesivadovauti liudytojo A. N. parodymais nėra pagrindo, kadangi nustatyta, kad liudytojas buvo blaivus, buvo išlipęs iš automobilio ir matė visą įvykio eigą, liudytojo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, jis vienodai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje. Liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų aptikrinimo vietoje metu (b.l. 66-72).
Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio aplinkybes jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 59-60) 2015-01-13 duodamas parodymus M. M. paaiškino matęs, kaip kaltinamasis D. T. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Nematė, kad po smūgio būtų tekėjęs kraujas. Tik vėliau pamatė, kad nukentėjusiojo antakis praskeltas ir teka kraujas. Liudytojas patvirtino, kad, nukentėjusiajam pargriuvus, prie jo priėjo A. N., kuris padėjo nukentėjusiajam atsistoti ir vedė nukentėjusįjį link automobilio. Nematė, kas vyko toliau, nes atsisėdo į automobilį.
Liudytojas M. M. taip pat paaiškino, kad, nukentėjusiajam besitraukiant link bažnyčios, jam smūgį ranka sudavė kaltinamasis A. B., po smūgio pargriuvusį nukentėjusįjį pakėlė A. N.. A. N., matęs, kas vyko su nukentėjusiuoju iki jam pargriūnant ant šaligatvio prie bažnyčios, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje teigė, kad prieš pargriūnant nukentėjusiajam smūgį sudavė kaltinamasis D. T., kaltinamasis D. T. taip pat teigė, kad, jam sudavus antrą smūgį nukentėjusiajam, pastarasis, traukdamasis nuo jo atbulas, užkliuvo už šaligatvio bortelio ir pargriuvo, kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojo M. M. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis pargriuvo nuo A. B. smūgio, byloje negauta, todėl šioje dalyje vadovautis liudytojo M. M. parodymais nėra pagrindo. Vertinant liudytojo M. M. parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad, kaip nurodė liudytojas, jo santykiai su kaltinamuoju D. T. geri, jie bendrauja, kaltinamąjį A. B. tik pažįsta, ir dėl to ši aplinkybė galėjo turėti įtakos liudytojui atgaminant įvykio aplinkybes.
Liudytojas J. A. patvirtino, kad po to, kai į automobilį buvo pasodinta M. V., prie savo automobilio galo stovinčiam nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Prieš tai jis matė, kad nukentėjusiajam iš nosies tekėjo kraujas.
Iš liudytojo A. J., Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK pareigūno, parodymų nustatyta, kad, pagal pranešimą apie muštynes nuvykęs su pareigūnu V. F. į įvykio vietą, esančią Švenčionių m. Laisvės a., prie bažnyčios pamatė sužalotą nukentėjusįjį U. R., kuris pasakė, kad jį sumušė A. B.. Nukentėjusiajam buvo iškviesta GMP, A. B. buvo sulaikytas. Kaltinamojo D. T. įvykio vietoje nebuvo.
Liudytoja M. V. nurodė nemačiusi, kaip nukentėjusiajam U. R. buvo suduoti smūgiai, matė tik, kad jo veidas buvo kraujuotas. Jai ir A. K. susikibus, jas bandė išskirti U. R. ir A. N., kai jas išskyrė, ji nuėjo į automobilį ir nematė, kas vyko lauke. Prieš kivirčą su A. K. ji matė, kad kitame automobilyje sėdi M. M., D. T. ir A. K.. U. R. ilgai kalbėjosi su A. K., todėl ji išlipo iš automobilio ir paragino nukentėjusįjį greičiau važiuoti. Ji nukentėjusiajam nesudavė, bet stumtelėjo link savo automobilio. Tuomet išlipusi A. K. įsikibo jai į plaukus ir jos pradėjo peštis. Po viso įvykio U. R. jai pasakė, kad jį sumušė, sakė, kad nuo smūgio buvo pargriuvęs, taip pat sakė, kad jį mušė kumščiais, apie tai, kad būtų sudavę smūgį koja, neminėjo.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ji susimušė su nukentėjusiojo mergina M. V.. Ją nuo M. V. atitraukinėjo jos draugas kaltinamasis A. B., su kuriuo ji šiuo metu kartu gyvena. A. B. jai vėliau pasakė, kad nukentėjusiajam U. R. sudavė vieną smūgį, tačiau šio smūgio ji nematė. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis D. T. prie šaligatvio, esančio šalia bažnyčios, bortelio sudavė U. R. vieną smūgį, nuo kurio pastarasis pargriuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13-16) apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti tarp Švenčionių miesto parko ir Visų Šventųjų bažnyčios.
Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtinami 2015-01-07 Specialisto išvada Nr. G 31/15(01), kurioje nurodoma, kad U. R. padarytos muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodomu laiku – 2014-12-26. Išvadoje nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulo lūžio. Iš 2015-01-28 specialisto išvados Nr. G 350/15(01) nustatyta, kad U. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). Įžūlus elgesys, kaip LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo būdas, inkriminuojamas kaltinamiesiems. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam U. R. ir kaltinamajam A. B. bandant išskirti merginas – A. K. bei M. V., kaltinamasis A. B. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą. Šią aplinkybę nurodė pats kaltinamasis A. B., taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaltinamasis D. T.. Po to, kai nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis A. B., jį iš už nugaros už drabužių tempė kaltinamasis D. T. ir sudavė vieną smūgį į veidą. Nukentėjusiajam bandant atsitraukti, kaltinamasis D. T., eidamas paskui nukentėjusįjį, sudavė jam dar vieną smūgį į galvą. Po smūgio nukentėjusysis pargriuvo. A. N., pakėlęs nukentėjusįjį, jį nuvedė prie jo automobilio, kur nukentėjusiajam dar vieną smūgį į veidą sudavė kaltinamasis A. B.. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo ir kiti asmenys, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiajam smūgius į veidą sudavė abu kaltinamieji, todėl kilusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą – galėjo sukelti abiejų kaltinamųjų veiksmai. Kaltinamieji, suduodami smūgius nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tyčia, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, niekinamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles, moralės bei elgesio normas, t. y. iš chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Pagal teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (smurtinių veiksmų pobūdis, intensyvumas, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir kt.) yra pagrindas išvadai, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jų veiksmai vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį, abu kaltinamieji numatė bendrų veiksmų pasekmes ir kiekviena iš jų juos tenkino.
Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis A. B., pribėgęs prie nukentėjusiojo, jam sudavė vieną smūgį koja į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusysis pargriuvo. Kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusiajam nebuvo suduotas smūgis koja. Byloje negauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 28) nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis A. B. jam spyrė koja į galvos sritį ir jis nuo šio smūgio pargriuvo, tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad jis nėra visiškai įsitikinęs, kad kaltinamasis A. B. sudavė jam smūgį koja. Be to, tokios aplinkybės nukentėjusysis nenurodė 2014-12-26 rašytame paaiškinime, parodymų patikrinimo vietoje metu nors ir parodė, kad jam A. B. spyrė koja į galvą (b.l. 34, 35), pirmą kartą parodė, kad tai vyko arčiau bažnyčios, o antrą kartą – prie automobilių. Šios aplinkybės nepatvirtino liudytojas A. N., matęs, kaip nukentėjusiajam netoli šaligatvio, esančio prie bažnyčios, buvo suduotas smūgis, bei liudytoja M. V., nurodžiusi, kad nukentėjusysis, jai pasakodamas apie tai, kaip buvo sumuštas, neminėjo, kad gavo smūgį koja. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes vadovautis vien tik nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, kadangi nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir dėl to galėjo neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jis prie automobilių išskirdamas besimušančias merginas sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka, šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. T.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinimas patikslinamas nurodant, kad kaltinamasis A. B. sudavė nukentėjusiajam smūgį ne koja, bet ranka, ir kad nukentėjusysis pargriuvo ne nuo kaltinamojo A. B., bet po kaltinamojo D. T. smūgio.
Skiriant kiekvienam kaltinamajam bausmę už padarytus nusikaltimus atsižvelgiama į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą - viešosios tvarkos pažeidimas turėjo realų neigiamą poveikį ne tik nukentėjusiesiems, bet ir kitiems tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiems asmenims, kaltinamieji padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupė. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo asmenybę. Nustatyta, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, kaltinamasis D. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, abu kaltinamieji buvo nubausti administracine tvarka, kaltinamasis D. T. kaltę pripažino visiškai, kaltinamasis A. B. - iš dalies, kaltinamieji nedirba, kaltinamasis A. B. registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas paskirti kaltinamiesiems pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimą, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą. Kaltinamiesiems paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinamos jas apimant. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, iš esmės pripažino padarę nusikaltimus, jie nepriklauso VšĮ Švenčionių rajono PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų, stebimų dėl alkoholizmo, narkomanijos ir psichikos sutrikimų grupei, atsižvelgiant į jų asmenybes esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas.
Byloje nukentėjusysis U. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur dydžio turtinės ir 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 38), teisiamajame posėdyje patikslino turtinės žalos dydį – nurodė, kad jam padaryta 155,19 Eur dydžio žala. Prašė žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamųjų, kurie sulaužė jam nosį. Nurodė, kad jis patyrė išlaidas pirkdamas priemones sumušimų randams ir nosies lūžiui gydyti, taip pat patyrė transporto išlaidas važiuodamas pas gydytojus, teismo medicinos ekspertą, pas tyrėją. Neturtinė žala jam padaryta tuo, kad jis dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, jo nosis dėl lūžio kreiva, apsunkintas kvėpavimas, liko du randai, dėl to jis patiria diskomfortą. Dėl sužalojimo patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl skausmo ir išvaizdos buvo apribotas jo bendravimas. Be to, teks daryti nosies operaciją, kurią galima atlikti tik praėjus metams po traumos, tačiau nosies tiesinimo operacija mokama.
Kaltinamieji A. B. ir D. T. su civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad sutinka atlyginti 200 Eur dydžio žalą. Kaltinamasis D. T. paaiškino, kad sutinka atlyginti neturtinę ir 200-300 Eur dydžio turtinę žalą.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė turtinę žalą, prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas dokumentais, todėl solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteisiamas 155,19 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji bendrai veikdami neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo neliečiamybės teisę, jį pažemino, padarė kūno sužalojimus bei sukėlė jam fizinį skausmą, todėl nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. LR CK 6.263 str. 2 d. įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nustatant neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamųjų nukentėjusiajam dydį, atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl fizinės prievartos patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, dėl sužalojimų kentė skausmą, patyrė su tuo susijusius nepatogumus – buvo priversti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, jam sužalojimai trukdė dirbti, bendrauti su aplinkiniais. Nustatant nukentėjusiajam priteisiamos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas, nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių jo paaiškinimus apie išlikusias sužalojimų pasekmes, taip pat duomenų, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiojo gyvenimo kokybė iš esmės suprastėjo. Nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Be to, nukentėjusysis prašymą priteisti neturtinę žalą motyvavo ir tuo, kad ateityje turės išlaidų dėl nosies tiesinimo operacijos, tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nevertina nukentėjusiojo būsimų turtinio pobūdžio išlaidų, o atsižvelgia tik į neturtinės žalos kriterijus. Kaltinamieji žalą padarė bendrais veiksmais, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteisiamas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Iš kiekvieno kaltinamojo priteisiamos 6,27 Eur dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
- pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis bei šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį atlyginti 77,60 Eur dydžio turtinę žalą U. R., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis bei šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį atlyginti 77,60 Eur dydžio turtinę žalą U. R., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
U. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti solidariai iš A. B. ir D. T. 155,19 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 19 ct) dydžio turtinės ir 1000 (vieną tūkstančio) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš A. B. 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Išieškoti iš D. T. 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.