- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1-364-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46437-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenis neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 ir 4 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, jos vykdymą vykdymas atidedant 2 metams;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;
5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dvi veikos), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;
7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. (9 veikos), 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausmė;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams 15 dienų (iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas 2019 m. gegužės 29 d., 2020 m. sausio 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro prieš terminą nutraukus probuojamojo priežiūrą),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Š. 2020 m. lapkričio 24 d. apie 01.45 val. (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, tyčia ranka sugriebęs už kaklo nukentėjusiajam V. S., jį smaugė, po to kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip mušdamas sukėlė savo artimajam giminaičiui – broliui V. S., fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, odos įdrėskimą kaklo dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. Š. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, su mama ir M., o bute (duomenis neskelbtini) gyvena nukentėjusysis, G. ir A. S.. 2020 m. rudenį, galėjo būti 2020 m. lapkričio 24 d. naktis, su broliu A., mama ir tėvu (duomenis neskelbtini) išgėrinėjo, grojo garsiai muzika. Nukentėjusysis kartu su jais alkoholio nevartojo. Iki įvykio nukentėjusysis ir G. buvo atėję prašyti pritildyti muziką. Tą naktį vieną kartą buvo dingusi elektra. Po to jis išėjo pas nukentėjusįjį V. S., kuris yra jo brolis, aiškintis. Bute buvo nukentėjusysis ir G.. Durys buvo praviros, tai jis ir įėjo. Nepamena, kad kas nors būtų laikęs tas duris, tikrai nelaužė tų durų. Nukentėjusysis ant jo pradėjo rėkti, kažką jam aiškinti, todėl trenkė nukentėjusiajam į galvą. Kai sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, palaikė keletą sekundžių nestipriai spausdamas ir atėjo mama jų skirti. Atrodo, kad sudavė nukentėjusiajam tada, kai laikė jį už kaklo, bet daug laiko praėjo, todėl tiksliai neatsimena. Jo smurtą prieš nukentėjusįjį matė G. S., A. S., o mama ir nukentėjusiojo tėvas V. S. atėjo jau po įvykio. Buvo girtas konflikto metu, galėjo būti jam nustatytas 1,75 promilės girtumas. Su nukentėjusiuoju visada pykstasi ir buvo anksčiau apsistumdę. Mano, kad galėjo sukelti nukentėjusiajam skausmą, bet sužalojimo žymių nematė. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Kada atsirado ant nukentėjusiojo kaklo įdrėskimo žymė, negali pasakyti. Tą naktį anksčiau yra matęs nukentėjusįjį, bet jie nekonfliktavo. Ar dar kas nors smurtavo prieš nukentėjusįjį, nepamena. Tą naktį šeimoje buvo tik vienas toks įvykis. Po to įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Prašoma 1000 Eur suma žalai atlyginti yra per didelė, mano, kad 500 Eur suma būtų pakankama. Kai vykdė individualią griovimo darbų statybose veiklą, gaudavo pajamų, o kol nedirba, pragyvena iš mamos pajamų. Alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo ir blaivus būtų taip pasielgęs su nukentėjusiuoju.
Nukentėjusysis V. S. teismo posėdyje parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti 1000 Eur, nes iki šiol bijo kaltinamojo. Ir anksčiau buvo su kaltinamuoju konfliktų, muštynių, bet dėl ankstesnių jo išpuolių jis vis tylėjo, delsė, niekur nesikreipė. Toks atvejis, kad kaltinamojo smurtas paliko ant jo kūno žymes – pirmas, jeigu jam būtų anksčiau kokios žymės likę, būtų anksčiau kreipęsis. Po įvykio medikų nebuvo apžiūrėtas, bet pas teismo medicinos ekspertą buvo nuvykęs. Po įvykio ant kaklo buvo matomi akivaizdūs įdrėskimai, galvoje buvo keli guzai, skaudėdavo galvą, palietus kairę pusę skausmas jausdavosi link ausies, bet daugiau nei po savaitės viskas praėjo, todėl pas gydytojus nesikreipė. Nedirba, todėl nedarbingumo neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamajam K. Š. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo K. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis V. S. 2020 m. lapkričio 24 d. parodė, gyvena Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), kartu su juo gyvena brolis G. S. ir A. S.. Šalia esančiame (duomenis neskelbtini) bute gyvena jo motina, kartu su dviem kitais jo broliais. Vienas brolis – K. Š., kuris grįžo iš įkalinimo įstaigos, nes ten buvo dėl įvykdytų vagysčių, padegimų. Tuos maždaug metus laiko jis su K., kai jis būna neblaivus, konfliktuoja, nes jis tada yra labai agresyvus, jis yra ne kartą naudojęs fizinį smurtą prieš jį, tačiau jam jo kažkaip pagaila ir jis nerašo pareiškimo, nes kai jis išsiblaivo, įmanoma normaliai su juo bendrauti. Nori papasakoti, kas nutiko šiąnakt. Tai jo mamos bute brolis A., K., jo draugas, kurio nepažįsta, mama, tėtis miegojo. Jie vartodami alkoholį labai garsiai klausėsi muzikos, jis ėjo perspėti jų, kad tildytų muziką, tačiau jie lyg būtų jo negirdėję, nes to nepadarė. Jis jau apie 01.40 val. nuėjo į skydinę ir ten atjungė (duomenis neskelbtini) buto elektrą. Ėjo iš karto į savo butą ir uždarė duris, bandė rakinti duris ir tuomet į kambarį ėmė veržtis K., jis bandė laikyti duris, tačiau neatlaikė, girdėjo sutraškant duris, tačiau jos sugadintos nebuvo. Jis neatlaikęs paleido duris ir K. įsiveržė į jo kambarį, jis atitolo prie lango, o jis jį stvėręs viena ranka už kaklo smaugė, jam pasidarė tamsu akyse, jis jam trenkė per ranką, kad jis jį paleistų, nes jam trūko oro. Kai jis jį paleido, jis jo gražiai prašė, kad jis išeitų, bet jis jį vėl ėmė pulti, t. y. ne mažiau kaip k kartus kumščiu sudavė į galvos plaukuotąją dalį, tokiais savo veiksmais jis jam sukėlė fizinį skausmą. Kai jis jį mušė, į kambarį subėgo broliai ir mama su tėčiu, kurie nuo jo K. atitraukė. Ant kaklo liko žymė nuo smaugimo. Medikų pagalbos atsisakė. Iškvietė policiją. Durys nebuvo sugadintos, tik jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 25–32).
Nukentėjusysis V. S. 2021 m. vasario 17 d. papildomai parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. apie 01.45 val. tarp jo ir brolio A. S. nebuvo jokio konflikto. Brolis A. S. jam nesudavė smūgių. Broliui A. S. smūgių nesudavė ir jis. Abu jie nesimušė. Tai brolis K. Š. jį mušė bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje. Su K. Š. kartu negyvena, jis gyvena šalia esančiame bute ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje). K. Š. ir jo mama yra R. Š., o tėvas skirtingas. K. Š. įsiveržęs į butą, esantį (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kuriame gyvena, sugriebė jam viena ranka už kaklo ir jį stipriai suspaudė, pradėjo jį smaugti. Kuria ranka sugriebė (dešine ar kaire), dabar neatsimena. Jam pasidarė tamsu akyse, pradėjo trūkti oro, juto skausmą. Kaklo dešinėje pusėje jam liko įdrėskimas. Jis ranka K. Š. trenkė per tą ranką, kuria jis jį smaugė. Trenkė jam dėl to, kad jį paleistų ir jo nebesmaugtų. K. Š. prašė, kad jį paleistų. Kai pasakė, kad jam trūksta oro, jis jį paleido. Tada K. Š. sudavė kumščiu jam ne mažiau kaip penkis kartus į galvos kairę sritį. Smūgiai buvo stiprūs. Nuo suduotų smūgių galvos plaukuotoje dalyje jam atsirado ne mažiau kaip du guziukai, kraujosruva kairėje momeninėje srityje. Juto stiprų skausmą, galvą jam skaudėjo apie savaitę laiko. Jį gynė tėtis V. S., mama R. Š., G. S.. Jie nuo jo traukė K. Š. (1 t., b. l. 39–42).
Liudytojas A. S. parodė, kad K. Š. yra jo brolis. K. Š. gyvena bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kartu su mama R. Š. ir broliu M. S.. Šalia esančiame bute ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje) gyvena jis su broliais V. S. ir G. S.. 2020 m. lapkričio 23 d. vakare bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, jis, mama R. Š., jo brolis K. S., jo draugas Kazys, pavardės nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Jam atrodo, kad bute nebuvo tėvo V. S., kuris gyvena atskirai. Bute taip pat nebuvo brolio M. S., kuris, jam atrodo, tuo metu buvo kaime. Jis su broliu K. Š. sutaria gerai. Jo brolis V. S. su juo nelabai sutaria. Dėl ko jie nesutaria, nežino. Vartodami alkoholį jie garsiai klausėsi muzikos. Buvo gerokai neblaivus, todėl visų smulkių detalių, kaip kas vyko, gerai nepamena. Nepamena, ar brolis V. S. buvo atėjęs jų tildyti. Brolis V. S. su jais negėrė, jis buvo savo bute. Kartu su jais nebuvo ir brolio G. S., kur jis buvo, nežino. Neatsimena, kad (duomenis neskelbtini) bute, kur gėrė, būtų dingusi elektra. Kiek tiksliai buvo valandų, nepasakys, galėjo būti 2020 m. lapkričio 24 d. apie 01.40 val., pastebėjo kaip jo brolis K. Š. išėjo iš buto. Dėl ko jis išėjo, nežino. Kur jis nuėjo, nematė. Ar dar kas su juo išėjo, nežino. Išgirdo triukšmą, todėl nuėjo į (duomenis neskelbtini) butą. Kai nuėjo, viskas buvo pasibaigę, todėl jis nieko nematė. Bute buvo brolis V. S.. Kas dar buvo, neatsimena. Brolis V. S. jau buvo iškvietęs policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė brolį K. Š.. Ant brolio V. S. sužalojimų nepastebėjo. Brolio V. S. neklausė, dėl ko jis iškvietė policiją ir dėl ko išsivežė K. Š.. Nematė, kad brolis K. Š. muštų brolį V. S.. Kas mušė brolį V. S., nematė. Jis brolio V. S. nemušė, o brolis V. S. nemušė jo. Tarp jo ir brolio V. S. jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 85–88).
Liudytojas G. S. parodė, kad K. Š. yra jo brolis. Jis gyvena bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, su savo mama R. Š., broliais M. S. ir K. Š.. Gretimame bute ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje) gyvena jo brolis V. S. su broliu A. S.. 2020 m. lapkričio 23 d. vakare, kiek tiksliai buvo valandų, nepasakys, bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, „baliavojo“ mama R. Š., broliai K. Š., A. S.. Kas dar su jais „baliavojo“, dabar tiksliai negali pasakyti. Jis buvo brolio V. S. bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kur miegojo. Su jais kartu negėrė, nes jam kitą dieną reikėjo į darbą. Apie 22 val. jį pažadino triukšmas. (duomenis neskelbtini) bute garsiai grojo muzika. Jis nuėjo į (duomenis neskelbtini) butą, brolio K. Š. gražiai prašė patildyti muziką. Tačiau jo jis neklausė ir toliau garsiai klausėsi muzikos. Jis grįžo į (duomenis neskelbtini) butą. Po kiek laiko į (duomenis neskelbtini) butą nuėjo brolis V. S., jis taip pat gražiai prašė K. Š. patildyti muziką, tačiau jis neklausė ir jo. Brolis V. S. neapsikentęs garsiai klausomos muzikos nuėjo iki elektros skydinės, kuri yra bendrojo naudojimo koridoriuje, ir (duomenis neskelbtini) bute išjungė elektrą. Tuo metu jau galėjo būti 2020 m. lapkričio 24 d., apie 01.40 val. Išjungęs elektrą brolis V. S. grįžo į savo (duomenis neskelbtini) butą. Tuo metu bute dar buvo jis ir jų tėvas V. S.. V. S. prieš tai gėrė kartu su jais, tačiau nedaug. T. V. S. taip pat prašė jų išjungti muziką, tačiau nebuvo jokios reakcijos. Tik į butą grįžus broliui V. S. buto duris pradėjo laužti brolis K. Š.. Jis stipriai pradėjo traukioti už rankenos. K. Š. norėjo patekti į butą. Brolis V. S. bandė laikyti buto duris, tačiau K. Š. vis tiek įsiveržė į (duomenis neskelbtini) butą. K. Š. pradėjo pulti ant brolio V. S.. K. Š. viena ranka sugriebė broliui V. S. už kaklo ir jį pradėjo smaugti. Jei neklysta, jis sugriebė dešine ranka. Matė, kad broliui V. S. pradėjo trūkti oro, jis pradėjo dusti. Dabar nepamena, ar brolis V. S. išsilaisvino iš K. Š., ar jis brolį V. S. paleido pats. Tada K. Š. vieną kartą kumščiu sudavė broliui V. S. į galvą. Ar V. S. sudavė daugiau smūgių, nepastebėjo, nes jis tuo metu gynė brolį V. S.. K. Š. jis traukė nuo brolio V. S.. Smūgis buvo stiprus. Brolis V. S. jam sakė, kad skauda gerklę ir galvą. Ant brolio V. S. kaklo matė smaugimo žymę, t. y. paraudimą. T. V. S. taip pat traukė K. Š. nuo brolio V. S.. Už tai K. Š. sudavė smūgį tėvui V. S.. Dabar tiksliai negali pasakyti, sudavė kumščiu ar ranka. Taip pat gerai nepastebėjo, į kurią kūno vietą pataikė. Tada K. Š. pastūmė tėvą V. S., dėl to jis atsitrenkė į televizorių. Į butą atbėgo mama R. Š., brolis A. S.. Jie taip pat padėjo atitraukti K. Š. nuo brolio V. S.. Nežino, ar jie matė patį įvykį. A. S. nesimušė su broliu V. S.. Brolis V. S. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K. Š.. Kiek pamena, brolis M. S. vakare išvažiavo į kaimą, todėl įvykio nematė (1 t., b. l. 91–94).
Liudytoja R. Š. parodė, kad K. Š. yra jos sūnus. Ji gyvena bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje. Kartu gyvena sūnūs K. Š., A. S., M. S., G. S.. Šalia esančiame bute ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje) gyvena sūnus V. S.. K. Š. su V. S. nesutaria. Sūnus V. S. neprisideda prie šeimos nei maistu, nei kuo kitu. Jei kartais ir prisideda, tai iš jos atsiima trigubai. Sūnus V. S. įsivaizdina, laiko save aukščiau kitų, normaliai nebendrauja nei su ja, nei su broliais. Sūnus V. S. nuolat sako, kad pasodins brolį K. Š.. Nežino, kodėl sūnus V. S. jaučia neapykantą K. Š.. Gal dėl to, kad K. Š. sako tiesą į akis. Tikslios dienos nepamena, galėjo būti 2020 m. lapkričio 23 d., vakare, savo bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, su sūnumis K. Š., A. S., K. draugu K., jo pavardės nežino, vaikų tėvu V. S., kuris gyvena Panevėžio r., „baliavojo“, vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose taip pat buvo sūnūs G. S., M. S., tačiau jie su jais negėrė. Sūnus V. S. buvo savo bute, esančiame (duomenis neskelbtini), Panevėžyje. Jam nepatiko, kad jie garsiai klausosi muzikos, todėl nuėjo ir (duomenis neskelbtini) bute, kur „baliavojo“, išjungė elektrą. Nepamena, ar G. S. su M. S. tuo metu buvo (duomenis neskelbtini) bute, ar buvo kur išėję. Vaikų tėvas V. S. tuo metu jai atrodo, kad buvo (duomenis neskelbtini) bute. Dingus elektrai K. Š. su A. S. nuėjo pasižiūrėti, dėl ko dingo elektra. Ji taip pat išėjo į koridorių. Išėjusi išgirdo triukšmą (duomenis neskelbtini) bute. Kiek tada buvo valandų, nepamena, galėjo būti jau 2020 m. lapkričio 24 d., apie 01.40 val. Įėjusi į butą pamatė „šaršalynę“. K. Š. su broliu V. S. buvo susikibę. Nepastebėjo, kad K. Š. būtų sugriebęs broliui V. S. už kaklo ar jam sudavęs smūgius. Jai atrodo, kad ten buvo geras susistumdymas ir tiek. Įėjusi ji greitai suėmė K. Š. už kupros ir atitraukė nuo sūnaus V. S., sakė eiti lauk ir nesikišti. Kai ji įlėkė į (duomenis neskelbtini) butą, vaikų tėvas V. S. jau buvo (duomenis neskelbtini) bute. K. draugas Kazys taip pat buvo nuėjęs į (duomenis neskelbtini) butą. Buvo ir sūnus G. S.. Sūnaus M. S. nepastebėjo. Sūnus M. S. į tokius dalykus nesikiša, turi negalią. Nematė, kad A. S. muštųsi su broliu V. S.. Ji į butą įlėkė paskutinė, todėl nematė, kaip kas ten vyko. Kaip ir minėjo, buvo tikra „šaršalynė“, nes visi jau buvo sulėkę. Nematė, kad sūnus K. S. būtų pastūmęs tėvą V. S.. V. S. yra netikras K. Š. tėvas. Netiki, kad sūnus K. Š. būtų pastūmęs tėvą V. S.. Gal jis užkliuvo pats ir parvirto. Sūnus V. S. šaukė „K., aš tave pasodinsiu“ ir iškvietė policiją. Kitą dieną ant sūnaus V. S. kaklo matė įdrėskimą, kaip kad būtų įdrėksta su nagu. Daugiau sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 98–101).
L. V. S. parodė, kad tikslios dienos nepasakys, galėjo būti 2020 m. lapkričio 23 d., dienos metu nuvažiavo pas savo sūnų V. S., kuris gyvena (duomenis neskelbtini), Panevėžyje. Po to nuėjo į (duomenis neskelbtini) butą, kur gyvena R. Š. ir kiti jo vaikai. Bute buvo R. Š., A. S., K. Š., kas dar buvo, dabar gerai nepamena. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. K. Š. buvo pats girčiausias. G. S. ir V. S. buvo blaivūs, jie kartu negėrė. Dabar visų smulkmenų nepamena. Pamena, kad bute garsiai grojo muzika. Buvo dingusi elektra, paskui vėl atsirado ir vėl dingo. Kiek buvo valandų, dabar nepasakys, išgirdo koridoriuje triukšmą. Nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Nuėjo į savo sūnaus V. S. (duomenis neskelbtini) butą. Įėjęs pamatė, kad K. Š. muša jo sūnų V. S.. Matė, kad K. Š. kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. S. į galvą, ranka buvo sugriebęs už kaklo. Pradėjo ginti savo sūnų V. S.. Nuo sūnaus V. S. traukė tolyn K. Š.. K. Š. jam vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, skausmo nejautė, sužalojimų jam neliko. Į gydymo įstaigą nesikreipė. K. Š. jis dėl to pretenzijų neturi. Nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. K. Š. nėra jo sūnus. Su R. Š. jie nebuvo susituokę, tik gyveno, bet dabar kartu nebegyvena. Jis pasitraukė tolyn. Jo sūnus V. S. iškvietė policiją. Nežino, ar dar kas nors matė kaip K. Š. mušė jo sūnų V. S.. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K. Š. (1 t., b. l. 111–114).
Liudytojas Justinas Sutkus parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. dirbo ekipaže „P1708“ su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Aureliju Ardavičiumi. Apie 01.55 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kur pranešėjo neblaivus brolis triukšmauja, leidžia muziką, pranešėjui išjungus muziką pranešėją pradėjo mušti, vyksta konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, jo asmens duomenų dabar nepamena, jie nurodyti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kurį užpildė. Pranešėjui buvo nustatytas girtumas, jis buvo blaivus. Pranešėjas buvo labai susijaudinęs. Pranešėjas paaiškino, kad jo brolis savo bute triukšmavo, garsiai leido muziką. Brolio butas yra šalia jo buto, todėl viskas girdėjosi ir neleido jam ilsėtis. Prašė brolio išjungti muziką, tačiau jis į jo prašymą nereagavo, todėl jis išjungė elektrą brolio bute, kuriame buvo triukšmaujama. Pranešėjui grįžus į savo butą įsiveržė jo brolis ir pradėjo smaugti, kumščiu trenkė į galvą. Nepamena, ar sakė kiek tiksliai kartų jam sudavė į galvą. Ant pranešėjo kaklo matėsi įdrėskimas. Pranešėjas paaiškino, kad įdrėskimas ant kaklo liko po brolio smaugimo. Sužalojimą pažymėjo minėtame tarnybiniame pranešime. Pranešėjo brolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjo brolis buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio g. 100, Panevėžyje (1 t., b. l. 104–107).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), esančiame bute. Butas randasi daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra penkių aukštų, penktame aukšte. Butas yra vieno kambario, be virtuvės ir kitų patogumų. Durys yra medinės, vienvirės. Atidarius duris patenkame į gyvenamojo buto kambarį, kuriame tiek palei šiaurinę, tiek palei pietinę sienas stovi sofos lovos. Palei šiaurinę sieną stovi spinta. Vakarinėje kambario sienoje yra langas. Pačiame kambaryje jokių nusikalstamos veikos požymių nesimato (1 t., b. l. 15–20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1210/2020(05) matyti, kad V. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, odos įsdrėskimas kaklo dešinėje pusėje, sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, įdreskiant rankų nagais ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų V. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam V. S. griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 68).
2020 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. S. gerklės matėsi aiški, šviečia įdrėskimo žymė, kuri, pasak V. S., liko po smaugimo (1 t., b. l. 69–70).
2020 m. lapkričio 24 d. 02.27 val. alkotesteriu K. Š. nustatytas 1,75 prom. girtumas (2 t., b. l. 16–17).
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (kaltinamojo teisme duoti parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kiti įrodymai) patvirtina, kad būtent kaltinamasis K. Š. kaltinamajame akte nurodytu laiku (naktį iš 2020 m. lapkričio 23 d. į 2020 m. lapkričio 24 d.) ir vietoje ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kur gyvena nukentėjusysis) tyčia ranka sugriebęs už kaklo nukentėjusiajam V. S., jį smaugė, po to kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtauta prieš artimąjį giminaitį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta, smurtauta suduodant kelis smūgius ir smaugiant, dėl smurto nukentėjusiajam ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, liko žymės ant kūno. Nors pagal registrų informaciją kaltinamasis verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau pats nurodė, kad šiuo metu jokios veiklos nevykdo, 2020 m. vieną kartą baustas administracine tvarka, praeityje ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas sveikas, yra atlikinėjęs ir laisvės atėmimo bausmę, iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas 2019 m. gegužės 29 d., 2020 m. sausio 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pats kaltinamasis teigia, kad taip su nukentėjusiuoju būtų pasielgęs ir būdamas blaivus, tačiau nukentėjusysis yra nurodęs, kad kai kaltinamasis būna neblaivus, jie konfliktuoja, nes K. Š. tada yra labai agresyvus, bet kai kaltinamasis išsiblaivo, įmanoma normaliai su juo bendrauti. Atsižvelgęs į nukentėjusiojo parodymus ir kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (1,75 prom. girtumas), teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką K. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, 1 jo atsakomybę lengvinančią ir 2 jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta šiek tiek didesnė už vidurkį, t. y. 60 parų trukmės, arešto bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas K. Š. sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 24 d. 02.15 val. iki 2020 m. lapkričio 24 d. 14.51 val. išbūtą laiką (2 t., b. l. 24–27) – 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –panaikintina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos (2 t., 45–47).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo nusikaltimą padarė prieš savo artimąjį giminaitį, t. y. brolį, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis ir toliau gyvena greta esančiuose butuose, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Nukentėjusysis V. S. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 61–62).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes prieš jį buvo tyčia panaudotas smurtas, jam kumščiu suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai į galvą, jis buvo smaugiamas, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą, bet jam taip pat buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, odos įdrėskimas kaklo dešinėje pusėje, t. y. buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir kurį laiko jo kūne buvo matomi sužalojimai. Nukentėjusysis V. S. teismo posėdyje parodė, kad iki šiol bijo kaltinamojo, su kuriuo ir anksčiau yra buvę konfliktų, po įvykio medikų nebuvo apžiūrėtas, bet buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertą. Po įvykio ant kaklo buvo matomi akivaizdūs įdrėskimai, galvoje buvo keli guzai, skaudėdavo galvą, palietus kairę pusę skausmas jausdavosi link ausies, bet daugiau nei po savaitės viskas praėjo, todėl pas gydytojus nesikreipė. Nukentėjusysis nedirba, todėl nedarbingumo neturėjo.
Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes, asmens kaltės formą (tyčia), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, tai, kad tam tikrą laiką ant nukentėjusiojo kūno matomi sužalojimai sukėlė jam nepatogumų, neigiamas emocijas, nukentėjusiojo patirtus nurodytus fizinius, dvasinius išgyvenimus (kiek ilgiau nei savaitę trukęs skausmas, jaučiama kaltinamojo baimė), tai, kad gydymo nukentėjusiajam neprireikė, nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo sunkių pasekmių, liekamųjų reiškinių nekilo, kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu pajamų negauna), bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad V. S. prašoma priteisti 1000 Eur suma yra per didelė jo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Nukentėjusiajam priteistini 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 13,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti ir 8 Eur liudytojo kelionės išlaidos, iš viso 21,30 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. Š. sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 24 d. 02.15 val. iki 2020 m. lapkričio 24 d. 14.51 val. išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Išaiškinti K. Š., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių (prieš tai savo atvykimą suderinęs su Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija). Jeigu K. Š. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja kitą atvykimo atlikti bausmės datą. K. Š. per nurodytą laiką neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo V. S., gim. (duomenis neskelbtini) m., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. Š. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo V. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš K. Š. 21,30 Eur (dvidešimt vieną eurą 30 ct) valstybei proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.