- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- I3-5326-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00718-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- "TJ GROUP"
dalyvaujant atsakovo – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. D.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TJ Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo (ekonominės sankcijos – baudos sumažinimo, įspėjimo paskyrimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021 m. balandžio 6 d. skundu apygardos administracinio teismo prašė:
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. J2-25/J16-2 ir 2021 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. J-26/J16- 3 už uždarajai akcinei bendrovei „TJ Group“ padarytus teisės pažeidimus paskirti mažesnes baudas, negu įstatymo nustatytoji minimali bauda, arba skirti įspėjimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad bylų nagrinėjimo institucijoje metu pareiškėjos direktorius paaiškino, jog dėl pavojingų atliekų, susidarančių įmonės veikloje išvežimo UAB yra sudaryta sutartis su UAB "Žalvaris”. Pavojingos atliekos buvo išvežtos ne laiku ne dėl įmonės kaltės, o dėl to, kad keletą kartų pareiškėja bandė suderinti minėtų atliekų išvežimą su UAB "Žalvaris”, tačiau dėl pastarosios didelių darbo apimčių pastarųjų atstovai į įmonę atvyko išvežti atliekas tik 2019-02-27. Kadangi sutartį dėl pavojingų atliekų išvežimo pareiškėja yra sudariusi su UAB "Žalvaris”, į kitas, analogišką veiklą vykdančias įmones, dėl pavojingų atliekų išvežimo nesikreipė. Nepavojingų atliekų įmonėje buvo susidaręs labai nedidelis kiekis, todėl jos buvo išvežtos vėliau. Dėl mišrių komunalinių atliekų išvežimo pareiškėja yra sudariusi sutartį su UAB "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras”, kuri nuolat teikia tokio pobūdžio paslaugas ir nustatytu laiku išveža mišrias komunalines atliekas iš pareiškėjos teritorijos. Įmonė tokio pobūdžio veiklą, susijusią su pavojingų atliekų tvarkymu, vykdo tik nuo 2018 metų, ši veiklos sritis yra nauja, o jos teisinis reguliavimas yra labai sudėtingas ir ne visada suprantamas, todėl ir buvo padaryta klaidų tiek tvarkant atliekas, tiek vedant jų apskaitą. Pareiškėja žalos gamtai ir aplinkai nepadarė, pažeidimai padaryti pirmą kartą, todėl priimant galutinį sprendimą į tai būtina atsižvelgti. Pareiškėja apskaitą pildo GPAIS sistemoje, dėl ko neturėjo jokių ketinimų nuslėpti savo vykdomos veiklos, tuo labiau, kad išleistų į rinką transporto priemonių tik 6 vnt. per metus. Šiai dienai sutartys su asocijuota organizacija pasirašytos, aplinkai žala niekada nebuvo padaryta, todėl skirtos baudos turėtų būti sumažintos. Bendrovė teisės aktų pažeidimo bylų metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Bendrovė nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kurias Alytaus RAAD vertino kaip tinkamas. Bendrovė visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimus ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Nenustatyta, kad dėl bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
Nurodė, kad nutarimais to paties patikrinimo metu už nustatytus pažeidimus byloje Nr. J2-25/J16-2 paskirta 6 000 Eur bauda ir nutarimu byloje Nr. J2-26/J16-3 paskirta 600 eur bauda yra per griežtos, nežiūrint į tai, jog skirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, ir, atsižvelgiant į bendrovės vykdomos ūkinės veiklos apimtį ir susidariusią sunkią finansinę padėtį, šiuo metu nepakeliamos finansiškai. Prašymas sumažinti paskirtas baudas arba skirti įspėjimus grindžiamas ir tuo, kad pareiškėja ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti, o dėl Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymo žalos aplinkai nebuvo padaryta. Šiuo metu bendrovės finansinė padėtis ypatingai sunki, įmonė yra įsiskolinusi VSDF biudžetui, Valstybės biudžetui, taip pat įsiskolinimas darbuotojams dėl susiklosčiusios sunkios pandeminės situacijos tik auga, todėl minėtų baudų paskyrimas pilnai paralyžiuos įmonės veiklą.
Pabrėžė, kad teismas, skirdamas nuobaudą, turėtų atsižvelgti į padarytų nusižengimų pobūdį, asmenybę, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į atsakomybėn traukiamo asmens požiūrį į padarytus nusižengimus, bei tai, kad byloje yra pateiktos sutartys, patvirtinančios, jog buvo imtasi priemonių Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytiems pažeidimams pašalinti, t. y. padarytiems pažeidimams šalinti dar prieš patikrinimą buvo sudarytos reikiamos sutartys, kurios šalina pažeidimus. Nusižengimai daugiau formalaus pobūdžio, žala gamtai nėra nustatyta, todėl net ir minimalios sankcijose numatytos nuobaudos už padarytus nusižengimus, paskyrimas būtų per griežta nuobauda, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Visi aukščiau paminėti pažeidimai iš esmės yra formalūs ir padaryti tik dėl įstatymų nežinojimo, ir labai sudėtingo įstatymų taikymo. Iš to seka išvada, kad pareiškėjai paskirtos 6 000 Eur ir 600 Eur dydžio ekonominių sankcijų taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija būtų neadekvati bendrovės padarytiems teisės pažeidimams ir per didelė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir atstovė posėdžio metu teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 24-27) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teisme, kad atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio nuostatas ir įvertinus bylose nustatytas lengvinančias aplinkybes, bei tai, jog nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai buvo paskirtos minimalios 6000 Eur ir 600 Eur baudos – ekonominės sankcijos. AAĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Atvejai, kai už padarytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nei įstatyme valstybės numatytoji minimali bauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
Pabrėžė, kad pareiškėja skunde nurodytą aplinkybę, jog įmonei paskirtos 6000 Eur ir 600 Eur sankcijos yra neproporcingos ir per griežtos, motyvuoja tuo, kad ji ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti, o dėl Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymo žalos aplinkai nebuvo padaryta, šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra ypatingai sunki, nes įmonė yra įsiskolinusi VSDF biudžetui, Valstybės biudžetui, taip pat įsiskolinimas darbuotojams dėl susiklosčiusios sunkios pandeminės situacijos tik auga. Susipažinus su pareiškėjos skundo argumentais ir pateikta pažyma dėl turimų įsiskolinimų, matyti, kad tai, kas išdėstyta skunde neturėtų būti laikoma išskirtinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos teismui pateikta pažyma yra neišsami. Pažymoje nurodytos tik įmonėje 2020 metai susidarę skolos, tačiau joje nėra duomenų apie įmonės pelną ir pajamas. Pažymoje pateikta informacija nėra patvirtinta jokiais objektyviais dokumentais, kurie pagrįstų pažymoje nurodytų skolų sumas. Lietuvos valstybė 2020 metais dėl Covid-19 infekcijos sukeltų finansinių sunkumų, juridiniams asmenims taikė mokestinės pagalbos priemones, skirtas darbo vietų išlaikymui. Dėl valstybės lygiu paskelbto karantino su finansiniais sunkumais susidūrė visos šalies įmonės, todėl šis skundo argumentas neturėtų būti vertinamas kaip pagrįstas, nes būtų neteisingas kitų įmonių, sumokėjusių joms skirtas ekonomines sankcijas, atžvilgiu.
Pažymėjo, kad jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per suteiktą 3 mėnesių terminą, turi teisę prašyti nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmusio pareigūno priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui (AAĮ 53 str. 2 d.). Pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Be to, AAĮ ekonominės sankcijos rūšis – įspėjimas nėra numatyta.
Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė 2021 m. sausio 26 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą pareiškėjai už tai, jog po planinio 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo buvo nustatyta (b. l. 5-13, 29-123):
- pareiškėja, 2018 metais importuodama transporto priemones į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, nevykdė į Lietuvos Respublikos vidaus rinką įvežtų transporto priemonių ir į transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių apskaitos GPAIS - nebuvo parengę Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių sąrašo, nepildė kalendorinių metų ketvirčio gaminių apskaitos žurnalo, pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui per 30 kalendorinių dienų nesuformavo ir nepatvirtino to ketvirčio gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos suvestinės (į Lietuvos Respublikos vidaus rinką įvežtų transporto priemonių suvestinė už 2018 m. I ir II ketv. suformuota 2019-03-12; už 2018 m. III ir IV ketv. - 2019-03-13) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34-4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 34-15 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05- 27 įsakymu Nr. Dl-290 „Dėl gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 4 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, j prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų;
- pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojantis GPAIS, laiku nepateikė 2018 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką įvežtų transporto priemonių ir į transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių apskaitos metinės ataskaitos (2018 m. metinė ataskaita pateikta 2019-03-13). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymu Nr. Dl-290 „Dėl gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 11 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, jog gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 850 eurų;
- 2018 metais pareiškėja, į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importuodama transporto priemones, nevykdė pareigos organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, paruošimo naudoti ir naudojimo veiklą - nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Taip pat į Lietuvos Respublikos vidaus rinką kartu su transporto priemonėmis įveždama į transporto priemones įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, nevykdė šių gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo veiklų - neorganizavo ir nedalyvavo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34-1 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 34-4 straipsnio 1 dalies 5 punktą; 34-15 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 34-15 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones ir (ar) apmokestinamuosius gaminius, nevykdymas užtraukia baudą nuo 6000 eurų iki 14000 eurų;
- pareiškėja 2018 metais neįsteigė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34-4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 34-15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo straipsnio 102 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos užtikrinti nustatyto kiekio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą nevykdymas užtraukia baudą nuo 3000 eurų iki 6000 eurų;
- pareiškėja, 2018 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importuodama transporto priemones ir į jas įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, nevykdė Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytos pareigos - šviesti ir informuoti visuomenę gaminių atliekų tvarkymo klausimais nustatyta tvarka. Informacijos apie 2018 metais pareiškėjos švietimo veikos vykdymo planą nėra pateikta 2018 m. GPA1S „Gaminių/pakuočių apskaitos” ataskaitoje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34-4 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 34-2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo straipsnio 99 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę gaminių atliekų tvarkymo klausimais nustatyta tvarka nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia baudą platintojui nuo 300 eurų iki 600 eurų, gamintojui ir importuotojui - nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė 2021 m. sausio 26 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą pareiškėjai už tai, jog:
- atlikus planinį patikrinimą nustatyta, kad įmonė veikloje susidariusias pavojingas atliekas: kitą variklio, pavarų dėžės ir tepamosios alyvos atliekas (kodas 13 02 08*, kiekis - 0,805000 t), tepalų filtrų atliekas (kodas - 16 01 07*, kiekis - 0,0680001) ir degalų filtrų atliekas (kodas 16 01 21*, kiekis - 0,03400 t) jų susidarymo vietoje laikė ilgiau nei 6 mėn. (nuo 2018-01-01 iki 2019-05-09), o veikloje susidariusias nepavojingas atliekas juodojo metalo laužo atliekas (kodas 16 01 17, kiekis - 0,900000 t) jų susidarymo vietoje laikė ilgiau nei 12 mėn.(2018-01-01 iki 2019-05-09). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Atsakomybė už tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje. AAĮ 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 3000 eurų iki 600 eurų. AAĮ 85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 600 eurų iki 1200 eurų.
Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-25/J16-2 už transporto priemonių ir į jas įmontuotų akumuliatorių, importuotų į Lietuvos vidaus rinką, apskaitos nevedimą GPAIS paskyrė ekonominę sankciją - 1400 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 94 straipsnio 5 dalyje; už pareigos organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir į jas įmontuotų akumuliatorių ir baterijų atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą paskyrė ekonominę sankciją - 6000 eurų baudą, numatytą AAĮ 102 straipsnio 3 dalyje; už pareigos užtikrinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą paskyrė ekonominę sankciją - 3000 eurų baudą, numatytą AAĮ 102 straipsnio 5 dalyje; už visuomenės neinformavimą gaminių ir gaminių atliekų tvarkymo klausimais paskyrė 1400 eurų baudą, numatytą AAĮ 99 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskyrė galutinę ekonominę sankciją - 6000 eurų baudą.
Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-26/J16-3 už nepavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus paskyrė 300 eurų baudą, numatytą AAĮ 84 straipsnio 2 dalyje, o už pavojingųjų atliekų kiekio laikinąjį laikymą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus paskyrė 600 eurų baudą, numatytą AAĮ 85 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskyrė galutinę ekonominę sankciją - 600 eurų baudą. Viso buvo nustatytos 2 pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėja iš esmės neginčija pažeidimų sudėties, o tik teigia, jog paskirtos galutinės ekonominės sankcijos – 6000 Eur bauda ir 600 eurų bauda yra neproporcingos padarytam pažeidimui – t. y. akivaizdžiai per griežtos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
AAĮ 52 straipsnis numato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo nustatytus pažeidimus pareiškėja pripažino, šalino per objektyviai įmanomą trumpą laikotarpį, padėjo tyrimui ir tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pareiškėjos atstovai savo kaltę pripažino patikrinimo metu, aktyviai bendradarbiavo su atsakovo pareigūnais.
Teismas taip pat akcentuoja, kad AAĮ nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad ekonominė sankcija – tai bauda, numatyta konkrečiame straipsnyje, apibrėžiančiame padaryto pažeidimo sudėtį. Be to, ir AAĮ 51 straipsnio 4 dalis numato, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, taip pat yra imperatyviai nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad paskirtos galutinės ekonominės sankcijos – 6000 eurų bauda ir 600 eurų bauda akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos (neadekvačios) padarytiems teisės pažeidimams ir dėl to neteisingos, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nutaria skirti mažesnes (1/2 dalimi) galutines baudas, negu įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą ir paskirti atitinkami 3000 eurų baudą ir 300 eurų baudą. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad AAĮ ekonominės sankcijos rūšies kaip įspėjimas nenumato. Dar labiau sumažinti galutines ekonomines sankcijas, įvertinus duomenis apie įmonės finansinę būklę pandemijos laikotarpiu (b. l. 14), padarytų pažeidimų skaičių, nėra pakankamo pagrindo.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TJ Group“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 4 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens - UAB ,,TJ Group“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-25/J16-2 pakeisti.
Uždarajai akcinei bendrovei ,,TJ Group“, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3, 5 dalyse, paskirti galutinę ekonominę sankciją – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 4 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens - UAB ,,TJ Group“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-26/J16-3 pakeisti.
Uždarajai akcinei bendrovei ,,TJ Group“, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę ekonominę sankciją – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.