- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e1-1906-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46968-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- E. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. lapkričio 28 d. 15.32 val., tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija, pakartotino tikrinimo metu, 2020 m. lapkričio 28 d. 16.05 val., buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi ir niekada neturėjo, vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Šiuo metu lankė vairavimo kursus. Nuosavo automobilio neturi. 2020 m. lapkričio 28 d. buvo pas draugus, (duomenys neskelbtini). Būdamas pas draugus, išgėrė 3 butelius po 0,5 l šviesaus alaus. Po to draugas S. N. paprašė, kad jis automobiliu nuvažiuotų į degalinę. Pastarasis pats vairuoti nenorėjo, todėl jį įkalbinėjo vairuoti. Iš pradžių jis nesutiko, bet vėliau draugas jį įkalbėjo, todėl jis su S. N. pastarojo automobiliu Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini). Jis vairavo minėtą automobilį. S. N. taip pat buvo išgėręs. Iki degalinės nenuvažiavo, nes pakeliui (duomenys neskelbtini) juos sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai, paprašę patikrinimui dokumentų, pajuto alkoholio kvapą, todėl pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Jis sutiko. Nepamena, kiek pripūtė į alkotesterį. Po to jį sulaikė bei uždarė į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., apie 15.00 val. pas jį automobiliu Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo draugai E. J., S. N., V. N.. Automobilį vairavo E. J.. Jis žino, kad E. J. neturi vairuotojo pažymėjimo. Nepastebėjo, kad pastarasis buvo neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jie prasilenkė su policijos automobiliu, kuris apsisukęs įjungė švyturėlius bei juos sustabdė. E. J., sustabdęs automobilį, iš karto persėdo į automobilio galinę sėdynę. Policijos pareigūnai, atidarę automobilio dureles, E. J. išvedė į tarnybinį automobilį.
Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 15.10 val., patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu A. L., pastebėjo automobilį Peugeot 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vingiuodamas (duomenys neskelbtini). Prasilenkę su pastebėtu automobiliu, iš karto apsisukę, įjungę švyturėlius, stebimą automobilį sustabdė. Priėję prie sustabdyto automobilio, vairuotojo vietoje nieko nerado, nors iš automobilio niekas neišlipo. Paklausus automobilyje buvusių žmonių, kas vairavo automobilį, niekas neprisipažino, todėl jie nusprendė patikrinti blaivumą visų automobilyje buvusių asmenų, nes nuo visų asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas, minėtų asmenų kalba buvo nerišli. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam patikrinimo metu buvo nustatytas 2,91 prom. neblaivumas. Automobilio gale dešinėje pusėje sėdėjo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 0,14 prom. neblaivumas, viduryje sėdėjo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, o kairėje pusėje sėdėjusiam S. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,38 prom. neblaivumas. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, E. J. prisipažino vairavęs automobilį, o kartu važiavęs D. S. paliudijo E. J. vairavimo faktą. E. J. 16.05 val. pakartotino patikrinimo metu buvo nustatytas vidutinis 1,58 prom. neblaivumo laipsnis. E. J. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0738, kurio patikros sertifikatas Nr. 1379409, galioja iki 2021 m. gegužės 13 d. E. J. pokalbio metu savo kaltės neneigė, nurodė, kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. E. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROlK 20126125028, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 d. Automobilis Peugeot 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į saugomą aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje. Įvykio aplinkybės nurodytos ir 2020 m. lapkričio 28 d. vyr. patrulio tarnybiniame pranešime.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų RPK) Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu gavus informacijos apie automobilio savininką, o būtent apklausos metu įtariamajam nurodžius, kad automobilio savininkas yra S. N., buvo susisiekta su S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu S. N. nurodė, kad yra darbo reikalais išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybės atvykti apklausai. Pokalbio metu jis nurodė, kad automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo prieš du mėnesius iš nepažįstamo asmens, tikslu išardyti bei priduoti į metalo laužą. Kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas bei neturėjo jokių dokumentų, jis automobilį įsigijo už 70 Eur. Automobilio pirkimo metu jokių sutarčių dėl transporto priemonės įgijimo nepasirašinėjo, todėl negali pateikti jokių dokumentų, kurie patvirtintų automobilio pirkimo faktą. Dėl automobilio jis niekam pretenzijų neturi. Negali paaiškinti, kodėl 2020 m. lapkričio 28 d. E. J. vairavo neblaivus jo automobilį. S. N. nurodė, kad automobilio iš aikštelės neatsiims, nes neturi galimybių to padaryti, sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.
Alkotesteriu kaltinamajam 2020 m. lapkričio 28 d. 15.32 val. nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, 16.05 val. – 1,58 prom. neblaivumas. Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte.
2020 m. lapkričio 28 d. sprendimu kaltinamasis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo.
2020 m. lapkričio 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę.
2020 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J., gim. (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 6 d. automobilis išregistruotas, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 580 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.
Kaltinamasis E. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus taip pat patvirtina ir liudytojų D. S., A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 prom., jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausme, tik prašė leisti jam sumokėti baudą per 2 metus.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra moksleivis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus artimą minimaliai, 51 MGL dydžio, baudą (BK 47 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas nustato 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,58 prom. neblaivumas. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu, minėtą terminą pradedant skaičiuoti nuo Šalčininkų RPK sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Iš VĮ „Regitra“ informacijos duomenų bazėje matyti, kad paskutiniu oficialiu aptariamo automobilio savininku nurodytas V. J., o 2016 m. balandžio 6 d. automobilis buvo išregistruotas, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. Byloje nustatyta, kad automobilis priklauso S. N., ką patvirtino tiek kaltinamasis, tiek ir pats S. N., nurodęs, kad automobilį už 70 Eur iš nepažįstamo asmens įsigijo tikslu išardyti bei priduoti į metalo laužą, tačiau jokių pirkimo dokumentų nepasirašė. Kaltinamojo parodymais, S. N. pats prašė kaltinamojo ir jį įkalbinėjo vairuoti minėtą automobilį, nuvažiuoti iki degalinės. Bylos duomenys (kaltinamojo parodymai, liudytojų D. S., A. J. parodymai, pareigūnės tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad aptariamame kaltinamojo vairuojamame automobilyje važiavo ir S. N.. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, BK 72 straipsnio nuostatas, S. N. priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Šalčininkų RPK Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 29 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 16.00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 10.30 val.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. J. paskirti – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 16.00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 10.30 val., t. y. 1 parą, kuri prilyginama 2 MGL, ir paskirti galutinę – 32 MGL (1600 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi, konfiskuoti S. N. priklausančią transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
E. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.