- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 1-2732-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34116-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (daugiau negu 1,5 promilės), jis 2018 m. liepos 17 d., apie 17.09 val., Vilniuje, Molėtų pl., ties pastatu Nr. 56, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B. ML 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilių etilo alkoholio).
Apklaustas V. B. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., būdamas namuose Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, su draugais apie 10 valandą pradėjo vartoti alkoholį. Pats išgėrė apie 10 butelių 0,5 litro talpos alaus. Alų baigė gerti gal apie 14 valandą. Nežino, kiek tiksliai buvo valandų, bet draugai paprašė, kad jis juos iš Visalaukės I-ojo kaimo parvežtų į Vilnių. Sutiko draugus nuvežti į Vilnių, nors teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta. Kieme prie namų stovėjo jo motinai priklausantis automobilis M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o automobilio raktai buvo palikti namuose, todėl paėmęs raktus sėdo už šio automobilio vairo ir važiavo iš Vilniaus rajono Visalaukės i - ojo kaimo Vilniaus link. Kartu su juo važiavo draugai Z. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, ir M., kuris sėdėdamas ant galinės sėdynės miegojo dėl girtumo. Važiuodamas Molėtų plentu Vilniaus link, priartėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir per vėlai pamatė, kad jam dega raudonas šviesoforo signalas. Pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, bet dėl buvusio mažo atstumo susidūrimo išvengti nepavyko ir jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į priekyje prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio Toyota RAV4 galinę dalį. Po susidūrimo jis išlipo iš vairuojamo automobilio M. B. ir priėjęs prie automobilio Toyota vairuotojos prašė, kad ši apie įvykį nepraneštų ir neiškviestų policijos, nes automobilį vairavo neturėdamas teisės, be to buvo neblaivus. Tačiau apie įvykį buvo pranešta policijai ir netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį ir už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės, bei padarė eismo įvykį jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareigūnams pasiteiravus ar jis vartojo alkoholį, prisipažino, kad yra išgėręs ir sutiko, kad jam būtų patikrintas blaivumas. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reiklalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 51).
Liudytoja J. L. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., apie 17 val., automobiliu Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Molėtų plento antra eismo juosta nuo Didžiosios Riešės Vilniaus miesto pusės link. Priartėjus prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties parduotuve „Vynoteka“, jos atžvilgiu užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl automobilį sustabdė prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Sustabdžius vairuojamą automobilį ir praėjus apie pusei minutės laiko, staiga išgirdo automobilio stabdymo garsą. Dėl to pasižiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė iš galo dideliu greičiu artėjantį automobilį, kuris dar bandė pasukti dešiniau ir ją apvažiuoti, bet kadangi pirma eismo juosta važiavo automobiliai, todėl minėtas automobilis priekine dalimi trenkėsi į jos automobilio galinę dalį. Ji koja laikė nuspaudusi stovinčio automobilio stabdžio pedalą, todėl automobilis nuo smūgio buvo šiek tiek nublokštas į priekį. Po smūgio ji išlipo iš automobilio Toyota. Tuo metu į jos automobilį atsitrenkusio automobilio M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir keleivis jau buvo išlipę. Kuris iš dviejų išlipusių vaikinų buvo vairuotojas, o kuris - keleivis, ji nematė. Abu vaikinai priėjo prie jos, jie buvo agresyvūs ir pradėjo sakyti kad nereikia kviesti „mentų“, kad galima susitarti ir liepė patraukti automobilį į šoną. Ji rankoje laikė telefoną, todėl vaikinai vis bandė įkalbėti, kad ji nepaskambintų ir neiškviestų policijos, rankomis vis priliesdami jos ranką, kurioje laikė telefoną, rodydami, kad jį padėtų. Nuo abiejų vaikinų jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, todėl įtarė kad automobilį M. B. vairavo neblaivus asmuo. Vienas iš vaikinų, kuris, kaip suprato, vairavo automobilį M. B., mobiliuoju telefonu paskambino savo mamai, bet ką jis kalbėjo negirdėjo, nes jis buvo nuėjęs į kitą kelio pusę. Netrukus šis vaikinas priėjo prie jos ir padavė savo telefoną, sakydamas, jog su ja nori pakalbėti. Ji paėmė vaikino paduotą telefoną ir su ja kalbėjusi moteris prisistatė vaikino mama, prašė nekviesti policijos, sakė, kad tuoj atvažiuos ir susitars. Atvykus policijos pareigūnams, ji pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą pamatė, jog minėtas vaikinas yra V. B.. Tai ji iškvietė policijos pareigūnus, nes įtarė, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo. Vėliau policijos pareigūnas pasakė, kad alkotesteriu patikrinus V. B., jam nustatytas 2,25 promilių girtumas. Nors ir nematė, kuris iš vaikinų vairavo automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bet kadangi jai V. B. padavė savo mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu kalbėjusi moteris, prisistačiusi kaip vaikino mama, prašė nekviesti policijos, bei sakė, kad tuoj atvažiuos susitarti, mano, kad automobilį M. B. vairavo būtent V. B. (b. l. 29).
Liudytoja A. S.tyrimo netu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., apie 17 val., sėdėjo savo automobilyje, kuris stovėjo aikštelėje prie parduotuvės „Vynoteka“, Molėtų plente. Sėdėdama automobilyje kalbėjo mobiliuoju telefonu ir buvo veidu į Molėtų plento važiuojamą dalį. Ji matė kaip prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją buvo sustoję automobiliai ir staiga išgirdo trenksmo garsą. Tuomet atkreipė dėmesį į prieš reguliuojamą perėją buvusius automobilius ir pamatė, kad automobilis M. B. priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Toyota galinę dalį. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad prieš šį susidūrimą jokio stabdymo garso negirdėjo. Ji nematė, kaip iki susidūrimo važiavo automobilis M. B.. Po išgirsto trenksmo garso ji dėmesį sutelkė į automobilio Toyota, į kurio galinę dalį atsitrenkė automobilis M. B., vairuotoją. Matė, kad moteris iš karto susiėmė už galvos ir žiūrėjo, ar jai nereikalinga iškviesti medikų pagalba. Bet netrukus moteris pati išlipo iš automobilio Toyota. Kai ji pasižiūrėjo į automobilį M. B., jo viduje vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Dėl to pamanė, kad gal šio automobilio vairas dešinėje pusėje. Po to pamatė, kad nuo dešinės automobilio M. B. pusės apėję automobilį atėjo du vaikinai. Suprato, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas ir automobilio vairuotojas abu išlipo pro kažkurias dešinės pusės automobilio duris. Bet kuris iš tų dviejų vaikinų vairavo automobilį M. B., ji nematė ir to nurodyti negali. Vaikinai tarp savęs kalbėjosi, bet ką konkrečiai - ji negirdėjo. Pamačiusi, kad automobilio Toyota vairuotoja pati išlipo iš automobilio, prie jos priėjo automobiliu M. B. važiavę asmenys, suprato, jog jos pagalbos nereikia, todėl ketino išvažiuoti. Bet netrukus pamatė, kad prie automobilio Toyota vairuotojos priėję vaikinai pradėjo agresyviai elgtis, gestikuliavo rankomis. Pamanė, kad gal būt vaikinai nenori pripažinti savo kaltės, dėl to ji nuėjo prie automobilio Toyota vairuotojos ir, palikusi jai savo vizitinę kortelę, išvažiavo iš įvykio vietos. Dar matė, kad automobilio M. B. salone ant galinės sėdynės sėdėjo dar vienas vaikinas, kuris visiškai nebuvo išlipęs iš automobilio. Kuris iš dviejų išlipusių iš automobilio M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaikinų vairavo automobilį eismo įvykio metu, ji nematė ir to nurodyti negali. Kaip ir minėjo, nematė kaip vaikinai išlipo iš automobilio M. B.. Tik žino, kad jie išlipo pro dešinės pusės duris, nes ji pastoviai matė automobilio M. B. vairuotojo pusės duris, bet jos po eismo įvykio atidarytos nebuvo ir pro jas vairuotojas iš automobilio neišlipo (b. l. 25).
Liudytoja Z. D. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., prekiaudama vaisiais lauko prekyvietėje Molėtų plente, ties parduotuve „Vynoteka“, buvo netoli Molėtų plento važiuojamos dalies ir nuolat buvo veidu atsisukusi į Molėtų plento važiuojamą dalį. Apie 17 val. ji matė, kaip dideliu greičiu atvažiavęs automobilis M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkė į prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją stovėjusio automobilio Toyota RAV4 galinę dalį. Po eismo įvykio iš automobilio M. B. priekinės keleivio vietos išlipo vyriškis, kuris nuėjo prie automobilio Toyota vairuotojos. O tuomet automobilį M. B. vairavęs vyriškis, būdamas salono viduje, iš vairuotojo sėdynės persėdo į keleivio vietą ir iš karto nelipo iš automobilio M. B.. Po to ir automobilio M. B. vairuotojas pro priekines keleivio duris išlipo iš automobilio M. B. ir taip pat nuėjo prie automobilio Toyota vairuotojos. Ji girdėjo kaip automobilio M. B. vairuotojas ir su juo važiavęs keleivis, kuris pirmas išlipo iš automobilio, reikalavo automobilio Toyota vairuotojos, kad ši nekviestų policijos. Jie buvo agresyvūs, iš vairuotojos buvo atėmę mobiliojo ryšio telefoną. Sužinojęs, jog ji matė eismo įvykį, prie jos priėjo automobilį M. B. vairavęs vyriškis, kuris pradėjo jai grasinti, kad gal ji nenori čia daugiau dirbti. Bet apie eismo įvykį buvo pranešta policijai. Bendraujant su automobilį M. B. vairavusiu vyriškiu iš jo judesių, veido išraiškos matėsi, jog jis yra neblaivus. Taip pat matėsi, jog neblaivus yra ir priekinėje keleivio vietoje važiavęs vyriškis, kuris pirmas išlipo iš automobilio. Be to, automobilyje M. B. ant galinės keleivio sėdynės sėdėjo ir trečias vyriškis, bet, kaip ji suprato, dėl girtumo jis net nebuvo išlipęs iš automobilio M. B.. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir ji jiems nurodė vyriškį, kuris vairavo automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors jis po eismo įvykio persėdo į priekinę vairuotojo sėdynę ir iš automobilio išlipo pro priekines vairuotojo duris. Policijos pareigūnai paėmė jos nurodyto automobilio M. B. vairuotojo asmens dokumentus, alkotesterio pagalba patikrino jo girtumą. Įvykio vietoje ji parašė paaiškinimą, pareigūnai įformino eismo įvykį ir su savimi išsivežė automobilio M. B. vairuotoją. Atvykus policijos pareigūnams iš pradžių iš automobilio M. B. keleivio vietos išlipęs vyriškis sakė pareigūnams, jog tai jis vairavo automobilį M. B., bet kai ji nurodė pareigūnams ir patvirtino, kad kitas asmuo vairavo automobilį Mercedes, tuomet pareigūnai ir paėmė dokumentus, bei patikrino alkotesteriu blaivumą būtent jos nurodyto asmens, kuris iš tikrųjų vairavo automobilį M. B. (b. l. 34).
Liudytojas Z. G. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., būdamas Vilniaus rajone, Visalaukių I-ame kaime, jis su V. B. ir M. M. gėrė degtinę. Alkoholį pradėjo vartoti apie 15 valandą ir trise išgėrė 0,7 litro talpos butelį. Po to nutarė nuvažiuoti į Vilnių, todėl visi trys sėdo į V. B. mamai priklausantį automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš Vilniaus raj. Visalaukio I-ojo kaimo į Vilnių. Automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo V. B.. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o M. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Jis į kelio važiuojamą dalį pastoviai nežiūrėjo. Tik žino, kad važiuojant Molėtų plentu, V. B. ties parduotuve „Vynoteka“ atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Po smūgio automobiliui sustojus, jis išlipo iš automobilio pro priekines keleivio duris. Automobilį vairavęs V. B. taip pat iš automobilio išlipo pro priekines keleivio duris, o ne pro vairuotojo duris, kodėl - jis nežino. M. M. iš automobilio M. B. išlipęs nebuvo ir su niekuo nebendravo dėl girtumo. Jie su V. B. priėję prie automobilio Toyota, į kurį V. B. atsitrenkė, vairuotojos, prašė, kad ji nekviestų policijos pareigūnų. Automobilio Toyota vairuotoja nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, V. B. iš karto prisipažino, kad jis vairavo automobilį M. B., pateikė dokumentus ir pareigūnai patikrino V. B. girtumą (b. l. 31).
Liudytojas A. R. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., jam dirbant su vyriausiuoju patruliu S. L., apie 17.06 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Molėtų pl. 56, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobiliai M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); M. B., vairuotojas, įtariama, neblaivus. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko automobilio Toyota vairuotoja J. L., kuri paaiškino, kad važiuodama Molėtų plentu link Vilniaus, ties pastatu Nr. 56, sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Įvykio liudininkėmis buvo Z. D., kuri įvykio vietoje parašė paaiškinimą, ir A. S., kuri iš įvykio vietos jau buvo išvykusi, su ja buvo bendrauta telefonu. Pagal įvykio liudininkių paaiškinimus, automobilį Mercedes vairavo V. B.. Bendraujant su V. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli; vairuotojas paaiškino, jog automobilio nevairavo. Patikrinus V. B. blaivumą alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,25 promilės girtumas. Į pagalbą atvykęs kitas policijos pareigūnų ekipažas M. B. vairuotoją V. B. nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui atlikti. Įvykio metų automobiliu M. B. taip pat važiavo M. M. (kuris paaiškino, kad įvykio metų jis sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, o automobilį vairavo jo pažįstamas V.) bei Z. G. (kuris negalėjo nurodyti, kurioje vietoje įvykio metų jis sėdėjo). Abu automobilio M. B. keleiviai buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 36).
Liudytoja N. B.tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos sūnus. Automobilis M. B. ML320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu; tai yra jos automobilis, kuriuo ji naudojasi. 2018 m. liepos 17 d. jos nebuvo namuose, o minėtas automobilis stovėjo kieme prie namų, automobilio raktai buvo palikti namuose. V. B. ji neleido paimti automobilio M. B. ir juo važiuoti, nes sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo. Kaip ir su kuo sūnus V. B. gėrė alkoholį 2018 m. liepos 17 d., ji nematė. Taip pat nematė ir kaip jis išvažiavo iš namų vairuodamas jos automobilį. Po 17 valandos jai paskambino pažįstami, kurie pranešė, kad, važiuodami Molėtų plentu, matė stovintį po eismo įvykio sudaužytą jos automobilį. Tuo metu ji buvo Pabradėje ir iš karto važiavo į įvykio vietą Vilniuje, Molėtų plente, ties parduotuve „Vynoteka“. Ji maždaug po pusvalandžio atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Tik vėliau sužinojo, kad jos sūnus V. B., automobilį paėmęs be jos leidimo, jį vairavo būdamas neblaivus. Dėl apgadinto automobilio sūnui pretenzijų neturi (b. l. 23).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. liepos 17 d., 17.06 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino J. L. ir nurodė, kad Molėtų plente, priešais parduotuvę „Vynoteka“ važiuojant Vilniaus link įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobiliai Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastarojo vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiųjų patrulių A. R. ir S. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad nurodyti iš esmės analogiški duomenys apie tiriamą nusikalstamą veiką kaip ir liudytojo A. R. apklausos protokole (b. l. 6, 7).
Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2018 m. liepos 17 d., 17.48 val. V. B. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 37)
Iš specialisto išvados Nr. T-A 7005/2018(01) matyti, kad V. B. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 17 d., 18.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilių etilo alkoholio (b.l. 46).
Iš pažymos iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės matyti, kad automobilio M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas N. B. (b. l. 11).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodymo akto matyti, kad automobilio M. B. ML 320 vertė yra 2690 eurų (b. l. 12).
Minėtų įrodymų visuma, t. y. V. B., liudytojų J. L., A. S., Z. D., Z. G., A. R., N. B. tarpusavyje atitinkantys parodymai, specialisto išvada ir alkotesterio kvitas patvirtina, kad V. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 61 – 62, 63), prašo išdėstyti dalimis vieniems metams.
V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padarytą neteisėtą veiką ir dėl jos gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. V. B. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. prokuroro prašomą bausmę.
V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi asmuo nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam V. B. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso N. B.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – N. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. liepos mėnesiui nustatyta 2690 Eur (b. l. 12), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. B. skirti galutinę 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Baudą skirti sumokėti per dešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
Paskirti V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. B. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2690 Eur (du tūkstančius šešias šimtus devyniasdešimt eurų).
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.