Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-05 · Byla Nr. N-575-1055-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-05
Bylos Nr.
N-575-1055-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Artūras Drigotas
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1055/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektorius 2008 m. balandžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą darbdaviui - fiziniam asmeniui – D. B. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad D. B. pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d. ir 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. statybos objekte J.Janonio g. (duomenys neskelbiami), Panevėžyje nesudaręs darbo sutarčių, neįregistravęs jų darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavęs darbuotojų pažymėjimų ir nepranešęs apie priimtus dirbti asmenis VSDFV teritoriniam skyriui leido dirbti:

1) K. M. – apšiltinti vata sienas, sukti (tvirtinti) tašelius (nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d, viso – 19 dienų);

2) A. S. – apšiltinti sienas, viduje išklijuoti plyteles (nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., viso 20 dienų);

3) N. R. apšiltinti patalpas (nuo 2007 m. spalio 27 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., viso 10 dienų);

4) M. V. – dirbti pagalbinius darbus – skirstyti atsijas (nuo 2007 m. spalio vidurio iki 2007 m. lapkričio 8 d., viso 5 dienas);

5) M. R. – šiltinti sienas (nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., viso 6 dienas).

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. nutarimu nutarė už ATPK 41³ str. 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo D. B. skirti 15000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad nelegaliu darbu yra laikomas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties ir atitinka DK 93 str. numatytus požymius (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Teismas nustatė, kad K. M. , A. S. , N. R. , M. V. ir M. R. realiai dirbo pažeidimo padarymo vietoje - nebaigtame statyti pastate, esančiame J.Janonio g. (duomenys neskelbiami), Panevėžyje. Tai patvirtina policijos pateikta informacija apie tai, kad šiuos asmenis Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai sulaikė dirbančius šiame statybos objekte ir pristatė į Panevėžio VPK, kur valstybinis darbo inspektorius paėmė iš šių asmenų paaiškinimus. Šį faktą patvirtino policijos pareigūnai R. S. , I. L. , A. G. . Taip pat to nepaneigė ir K. M. , A. S. , N. R. , M. V. ir M. R. savo ranka rašytuose paaiškinimuose. Teismas pažymėjo, kad D. B. darbo faktinius santykius pripažino buvusius tik su A. S. . Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu K. M. ir M. V. savo darbą įvardijo kaip pagalbą N. R. , o N. R. ir M. R. – kaip pagalbą A. S. negali būti pagrindu vertinti jų atliktą veiklą kaip talką ar savanoriškus darbus, nes jie patys patvirtino atlygintinumo požymį – už darbus gaudavo atlygį. Teismas pažymėjo, kad K. M. , N. R. , M. R. ir A. S. bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, kuriuos patys nurodė savo 2007-11-08 ir 2008-04-10 paaiškinimuose Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui. Parodymų pakeitimo faktas buvo grindžiamas policijos pareigūnų ir darbo inspekcijos atstovo D.P. P. daromu spaudimu. Tačiau M. R. , N. R. , K. M. , M. V. ir A. S. paaiškinimai surašyti jų ranka, juose nėra jokių prierašų ar pastabų dėl jų netikslumo, teksto turinys suprantamas ir logiškas. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta jokių priežasčių, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie D.P. P. , R. S. , I. L. ir A. G. turėtą interesą išgauti iš K. M. , N. R. , M. R. , M. V. ar A. S. neteisingus parodymus. Teismas nurodė, kad atmeta bylos nagrinėjimo metu pakeistus liudytojų parodymus, t.y. A. S. parodymus (kuriuose jis neigia darbo laiko buvimą, susitartą 60 Lt mokėtiną į dieną darbo užmokestį, tvirtina buvus susitarimą su D. B. dėl 1200 Lt atlyginimo už visą sutartą darbo laiką, A. S. iš savo algos mokėtą atlyginimą N. R. ), N. R. parodymus (kuriuose N. R. paneigė susitarimą dėl 60 Lt sutarto per dieną atlyginimo, patvirtino gaudavęs po 10-20 Lt, paneigė, kad atlyginimą jam mokėjo D. B. ); M. R. parodymus (kuriuose M. R. paneigė mokėto atlyginimo 60 Lt už darbo dieną dydį, tvirtino gavęs po 10-20 Lt atlyginimą arba alumi, cigaretėmis ir M. V. mokėjęs 10-20 Lt atlyginimą iš savo uždirbtų pinigų); K. M. parodymus (kuriuose jis paneigė dirbęs statybos objekte, paneigė, kad 50 Lt į dieną darbo užmokestį jam mokėjo D. B. ). Teismas nurodė, kad remiasi šių asmenų 2007-11-08 ir 2008-04-10 paaiškinimuose pateiktais parodymais, taip pat liudytojų R. S. , I. L. , A. G. , D. Ž. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais bei darbo inspekcijos atstovo D.P. P. paaiškinimais. Teismas konstatavo, kad darbas buvo dirbamas D. B. susitarus su A. S. – tai patvirtino abu asmenys bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės, kad N. R. ir M. R. dėl darbo tarėsi su A. S. , o K. M. ir M. V. – su N. R. , taip pat kad atlyginimą M. R. ir N. R. mokėjo A. S. , o M. V. – M. R. nereiškia, kad nebuvo D. B. susitarimo su N. R. , M. R. , K. M. ir M. V. . Tokią išvadą teismas padarė remiantis tuo, jog K. M. atlyginimą mokėjo D. B. , kuris K. M. matė dirbantį statybos objekte; taip pat tuo, kad M. R. dėl darbo tarėsi su A. S. , tačiau darbo užmokestį jam mokėjo D. B. tarpininkaujant A. S. . N. R. paaiškinimuose nurodė, kad dirbo D. B. , kuris N. R. mokėjo darbo užmokestį, kontroliavo jo darbą. M. V. dirbti pakvietė N. R. , darbo užmokestį mokėjo M. R. , tačiau teismas pažymėjo, kad yra abejonių dėl to, ar M. R. , pats gaudavęs 60 Lt už darbo dieną, sutiktų mokėti M. V. , kurį dirbti pakvietė N. R. , po 30 Lt į dieną. D. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad šie asmenys būdavo pažeidimo padarymo vietoje, taipogi patys liudytojai tvirtino matę D. B. , žinoję, kad jis yra nebaigto statyti pastato savininkas. Be to, nors D. B. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad N. R. , M. R. , K. M. ir M. V. pažeidimo padarymo vietoje nedirbo, o tik gėrė alų ir pardavinėjo narkotines medžiagas, tačiau tuo pačiu jis patvirtino matęs, kaip šie asmenys A. S. padėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad D. B. žinojo, kad jam priklausančiame pastate dirbamas nelegalus darbas, taigi šie asmenys dirbo jam leidus, t. y. jo valia. Taip pat teismas konstatavo, kad dirbantieji vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – K. M. šiltino vata sienas, tvirtino tašelius; A. S. šiltino sienas, viduje klijavo plyteles; N. R. , M. R. šiltino patalpas; M. V. dirbo pagalbinius darbus. Bylos nagrinėjimo metu visi patvirtino, kad dėl darbų priėmimo nesitarė, N. R. darbus prižiūrėjo D. B. , M. R. – A. S. . Darbo vietoje visiems buvo duoti darbo įrankiai ir medžiagos. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, konstatavo, kad K. M. , A. S. , N. R. , M. R. , M. V. dirbo konkrečius darbus, t.y. vykdė konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas ir susitarimo dėl konkretaus rezultato pasiekimo tarp šių asmenų ir D. B. nebuvo. Taip pat teismas konstatavo, kad darbas buvo dirbamas pagal nustatytą darbo tvarką. N. R. , M. R. ir M. V. paaiškinimuose nurodė buvus nustatytą darbo laiką: N. R. ir M. R. nuo 8-17 valandos, A. S. – nuo 10 iki 17 valandos. Bylos nagrinėjimo metu darbo laiko nustatymo faktą patvirtino liudytojas M. V. . Nors D. B. , N. R. , M. R. , K. M. vėliau tai paneigė, teismas nurodė, kad remiasi M. V. bylos nagrinėjimo metu pateiktais parodymais, kad darbo laikas buvo nustatytas, nes M. V. šiuo metu yra teismo žinioje ir dėl to jo galimybės susižinoti su D. B. , M. R. , N. R. bei A. S. dėl parodymų teikimo bylos nagrinėjimo metu yra ribotos. Teismas pažymėjo, kad K. M. , A. S. , N. R. , M. R. ir M. V. atlikdami darbą nebuvo visiškai savarankiški. K. M. 2008-04-10 paaiškinime nurodė, kad D. B. gyrė jį gerai dirbant, N. R. savo 2007-11-07 paaiškinime nurodė, kad darbą kontroliavo D. B. , 2008-04-10 paaiškinime mini, kad D. B. klausė, ar netinginiauja. N. R. taipogi 2008-04-10 paaiškinime mini, kad D. B. domėjosi, kaip sekasi dirbti. Liudytojas I. L. nurodė, kad sulaikant M. V. pažeidimo vietoje, visi asmenys (K. M. , A. S. , N. R. , M. R. , M. V. ) buvo su darbo drabužiais, prašė persirengti, sudėti įrankius, nes už juos jie buvo atsakingi, rūpinosi užrakinti patalpas. Teismas konstatavo, kad visi nelegaliai dirbę asmenys dirbo atlygintinai: K. M. paaiškinime nurodė, kad buvo sutaręs dėl 50 Lt atlyginimo už dieną ir kad už darbą D. B. jam sumokėjo 300 Lt. Bylos nagrinėjimo metu jis neigė šiuos faktus, nurodydamas, kad už pagalbą jam atsilygindavo N. R. po 10 – 20 Lt arba alumi ar cigaretėmis. M. V. 2007-11-08 paaiškinime nurodė sutaręs dėl 30 Lt atlyginimo už dieną, už darbą jam buvo sumokėti 85 Lt. Bylos nagrinėjimo metu M. V. teigė gavęs vieną kartą 50 Lt atlyginimą. Remiantis 2007-11-08 paaiškinimu, N. R. buvo sutaręs dėl 60 Lt už dieną, už darbą sumokėdavo D. B. , viso sumokėjo 600 Lt. N. R. 2008-04-10 paaiškinime patvirtino 60 Lt dydžio sulygtą atlyginimą už darbo dieną, nurodydamas, kad po darbo atlyginimą jam sumokėdavo A. S. . Bylos nagrinėjimo metu jis teigė gavęs 200-300 Lt. M. R. 2007-11-08 paaiškinime nurodė sutaręs dėl 60 Lt mokėtino atlyginimo už darbo dieną, nurodė gavęs 360 Lt, 2008-04-10 paaiškinime patvirtino 60 Lt atlyginimą už dirbtą dieną. Abiejuose paaiškinimuose M. R. nurodė, kad atlyginimą jam sumokėdavo D. B. , perduodamas jį per A. S. . Bylos nagrinėjimo metu M. R. patvirtino gavęs sulygtą atlyginimą – po 60 Lt už dieną už 6 darbo dienas. A. S. paaiškinime nurodė, kad su D. B. sulygo dėl 60 Lt už darbo dieną, sutarė dribti iki 2008 m. sausio 1 d. Atlyginimą mokėdavo kas savaitę, penktadieniais, po 300 Lt. Iš viso iki pažeidimo paaiškėjimo dienos (2007-11-08) A. S. dirbo 20 dienų, nuo 10 iki 17 valandos, D. B. iki pažeidimo paaiškėjimo dienos jam sumokėjo 1200 Lt. Bylos nagrinėjimo metu A. S. paneigė susitarimą dėl sulygto 60 Lt už darbo dieną atlyginimo, tvirtino, kad sutaręs dėl 1200 Lt atlyginimo už visą laikotarpį – iki 2008 m. sausio 1 d. Paaiškino, kad jam pradėjus dirbti (konkrečios datos įvardinti negalėjo, nes neatsiminė) pirmąjį penktadienį D. B. jam sumokėjo 300 Lt avansu, o per kitas dvi savaites – visą likusią suma, t.y. 900 Lt, viso 1200 Lt. Po to iki sutarto laikotarpio pabaigos būtų dirbęs be atlygio. Teismas konstatavo, kad darbo sutartys su K. M. , A. S. , N. R. , M. R. ir M. V. nebuvo sudarytos. Šie asmenys šį faktą nurodė savo paaiškinimuose, tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir jie, ir D. B. . Įvertinęs visus byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad pagal faktinį santykių pobūdį, santykiai, susiklostę tarp D. B. ir K. M. , A. S. , N. R. , M. V. bei M. R. yra darbo santykiai, kurie turėjo būti įforminti darbo sutartimi. Tai atitinka DK 98 str. 1 dalies 1 punkte nustatytus nelegalaus darbo požymius. Už šį pažeidimą D. B. trauktinas administracinėn atsakomybėn, jis yra tinkamas pažeidimo, už kurį ATPK 41³ str. 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, subjektas. Teismas nurodė, kad D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailis dėl vieno nelegaliai įdarbinto asmens – A. S. . Skirdamas nuobaudą teismas, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo trukmę (K. M. dirbo 19 dienų, A. S. - 20 dienų, N. R. - 10 dienų, M. V. - 5 dienas, M. R. 6 dienas) ir nutarė D. B. už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skirti minimalią sankcijoje numatyto dydžio baudą.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, jis yra nubaustas nepagrįstai, teismo nurodyto teisės pažeidimo jis nepadarė. Paaiškina, kad dėl darbo jis tarėsi tik su A. S. , jam už atliktą darbą – sienų apšiltinimą ir plytelių išklijavimą – nustatytu terminu (iki 2008-01-01) buvo pažadėjęs konkretų atlygį – 1200 Lt. Pažymi, kad jam buvo svarbus tik darbo rezultatas, o tai, ar A. S. darbui atlikti pasitelks kitus asmenis, jis nekontroliavo. Apelianto nuomone, A. S. kaip rangovas galėjo samdyti kitus asmenis. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pirminiais policijoje surašytais K. M. , A. S. , N. R. bei M. R. parodymais. Paaiškina, kad visi jie buvo pristatyti įtarus platinant narkotines medžiagas, todėl jie galėjo teikti netikrus ir nepatikimus paaiškinimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi M. V. teisme duotais parodymais, nors jo teisme duoti parodymai, kaip ir kitų liudytojų parodymai, skyrėsi nuo pirminių parodymų. Apeliantas taip pat mano, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus ilgam laiko tarpui, o pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nebuvo pagrindo, nes jis niekur nesislapstė, policija teikė neteisingus duomenis apie jo paiešką. Apelianto teigimu, pareigūnai yra suinteresuoti jį nubausti. D. B. nuomone, tarp jo ir A. S. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo santykiai. Dėl darbo funkcijų nebuvo tariamasi – buvo atliekami konkretūs darbai – šiltinamos sienos, klijuojamos plytelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, vertina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtas K. M. , A. S. , N. R. , M. V. ir M. R. darbas, dirbamas D. B. naudai, atitiko darbo sutarties požymius. Konstatuodamas reikšmingas bylai aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pirminiais liudytojų K. M. , A. S. , N. R. , M. V. ir M. R. paaiškinimais. Kadangi bylos tyrimo metu šie liudytojai savo paaiškinimus keitė, nors tam nebuvo rimto pagrindo, vėlesniais jų paaiškinimais teismas negali remtis. Pažymėtina, kad kokios nors įtakos liudytojams faktą, fiksuojant jų paaiškinimus, paneigė ne tik bylą tyrę pareigūnai, bet ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. V. , kuris teigė, kad pirminius paaiškinimus jie davė laisva valia, niekas jų nevertė duoti D. B. nenaudingus parodymus (b.l. 64).

Vertinant A. S. pirminius paaiškinimus, užfiksuotus jo paties ranka pažeidimo nustatymo dieną (2007-11-08), matyti, kad jo ir D. B. susitarimas dėl darbo neturėjo civilinei sutarčiai būdingų požymių – savo paaiškinime A. S. neįvardino kokio nors konkretaus darbo rezultato, kuris būtų rangos sutarties objektu, teigė, kad užmokestis jam buvo mokamas už darbo dieną, o ne už atliktą darbą, kad jį gaudavo periodiškai (kiekvieną penktadienį), taip pat A. S. paaiškino, kad jis dirbo su D. B. suteiktais įrankiais ir statybinėmis medžiagomis (b.l. 9). Iš to seka ne tik tai, kad D. B. ir A. S. siejo darbo sutarties požymius atitinkantys darbo santykiai (susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo pagal darbdavio nustatytą tvarką), bet ir kita išvada, kurią visiškai pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas - akivaizdu, kad nebūdamas atsakingu už galutinį darbo rezultatą, A. S. negalėjo organizuoti darbo ir tam tikslui savo iniciatyva samdyti kitus darbuotojus - K. M. , N. R. , M. V. ir M. R. .

Pirminiais liudytojų K. M. , A. S. , N. R. , M. V. ir M. R. paaiškinimais ir jų parodymais teisme yra įrodyta, kad statybos objekte visi jie atliko konkrečias darbo funkcijas ir būtent už tai, o ne už atliktą konkretų darbą, gaudavo atlygį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad toks darbas turėjo būti įformintas sudarant darbo sutartis. Paminėtų liudytojų parodymais ir paties D. B. teisme duotais paaiškinimais taip pat įrodyta, kad būtent jis organizavo darbo procesą (suteikė darbo priemones, mokėjo darbo užmokestį, apibrėžė darbo laiką ir darbo atlikimo terminus, kontroliavo atliekamo darbo eigą). Taigi apeliantas pagrįstai buvo pripažintas tinkamu inkriminuojamo teisės pažeidimo subjektu ir yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarimu (b.l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo būtina apklausti daug liudytojų, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teismo sprendimas atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, tinkamai taikė įstatymą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas