- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- N-575-3392-11
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 21 d., apie 5.57 val., būdamas neblaivus (1,46 prom.) vairavo automobilį, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą, todėl tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta ATPK 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutarimu R. K. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė už tai 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad be paties R. K. paaiškinimo, pažeidimas įrodytas policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais.
II.
R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai paskyrė vairuotos transporto priemonės konfiskavimą, nes ji nuosavybės teise priklauso T. R., kuris automobilį jam buvo palikęs pasaugoti. Teigia, kad teisės pažeidimo padarymo dieną jis automobiliu naudojosi be savininko sutikimo. Nurodo, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir taip pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nustatytą reikalavimą – išklausyti konfiskuoto automobilio savininką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su vairuotos transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 130² straipsnyje administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.
Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi R. K. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pavojingumą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkas T. R. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, priešingai, jis automobilį paliko apeliantui saugoti, todėl negalima daryti išvados, kad R. K. automobilį paėmė be jo žinios. Byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas vairavo minėtą automobilį, turėdamas jo registracijos liudijimą, įrodo, kad jis turėjo realią galimybę naudotis T. R. priklausančiu automobiliu.
Nustatyta, kad ginčo transporto priemonė priklauso T. R., tačiau jis dėl savo pažeistų teisių gynimo šioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, o R. K. nėra įgaliotas ginti jo interesus, susijusius su nuosavybės teisės apribojimais.
Pabrėžtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.