Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-08-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-836-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-08-10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-10
Bylos Nr.
A20.-836-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00918-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-836-1132/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00918-2022-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.10; 21.9.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Tomui Maksimovui,

užsieniečiams N. T. K. A. K., S. T. M. A. J., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjui Zakaria El Osta,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, taikomos Irako Respublikos piliečiams N. T. K. A. K., S. T. M. A. J. ir jų nepilnamečiams vaikams F. N. T. A. K. ir R. N. T. A. K., termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma Irako Respublikos piliečiui N. T. K. A. K. pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, o Irako Respublikos pilietei S. T. M. A. J. ir jos nepilnamečiams vaikams F. N. T. A. K. bei R. N. T. A. K., pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškime nurodyta, kad 2022 m. liepos 23 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams keturis Irako Respublikos piliečius N. T. K. A. K., S. T. M. A. J. ir jų nepilnamečius vaikus F. N. T. A. K. bei R. N. T. A. K.. Užsieniečiai buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje vykstantys iš Lietuvos Respublikos, kai kontrolės metu Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų.

Aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad šie užsieniečiai Lietuvoje jau buvo sulaikyti 2021 m. rugpjūčio 1 d. Užsieniečiai neteisėtai, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, pėsčiomis, kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikymo metu užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymus Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 21M41198, kuriuo nesuteikę prieglobsčio, nusprendė išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsieniečiai su sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. 2021 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamento komisija sprendimu Nr. 6K-2188, skundą atmetė. Su šiuo sprendimu užsieniečiai nesutiko ir pateikė skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. užsieniečių skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi užsieniečių skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė.

VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. MD-521 pareiškėjus apgyvendino Pabėgėlių priėmimo centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsieniečiai su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai nesutiko su Kauno apylinkės teismo sprendimu ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 14 d. sprendimu skundą patenkino, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 dalį, kuria ribojama užsieniečių judėjimo laisvė.

Užsieniečiai be reikiamų kelionės dokumentų, tris kartus buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir susitikimų metu perduoti Lietuvos pusei, kai be reikiamų kelionės dokumentų ir nesulaukę galutinio Migracijos departamento sprendimo išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Irako Respublikos piliečiui N. T. K. A. K. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respublikos pilietei S. T. M. A. J. ir jos nepilnamečiams vaikams F. N. T. A. K. bei R. N. T. A. K. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja pasislėpimo pavojaus vertinimo aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ir 7 punktuose.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovas teikimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad užsieniečiai iš Lenkijos į Lietuvą buvo perduoti tris kartus, t. y. 2022 m. liepos 19 d., 21 d. ir 23 d. Užsieniečiai per penkias dienas tris kartus buvo sulaikyti Lenkijoje, kas rodo, kad jie piktnaudžiauja migracine sistema, siekia pasišalinti ir vengia išsiuntimo į kilmės šalį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu užsienietis N. T. K. A. K. su teikimu nesutiko ir paaiškino, kad jis norėjo išvykti iš Irako. Buvo galimybė atvykti į Lietuvą, todėl čia ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Prieglobstis jam nebuvo suteiktas, gyvenimo sąlygos yra blogos, todėl išvyko iš Lietuvos. Jo tikslas yra kita užsienio valstybė, kuri suteiktų prieglobstį, geras gyvenimo sąlygas, ketino vykti į Vokietiją. Iš Lietuvos neišvyktų jei susirastų darbą. Jam ir vaikams depresija, nenori Lietuvoje gyventi. Nori, kad jam būtų suteikta teisė laisvai judėti.

Teismo posėdžio metu užsienietė S. T. M. A. J. su teikimu pratęsti jai ir vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad užsieniečiai 2021 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Minėti asmenys pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarimi užsieniečių skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo atmestas. Užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo panaikinta VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 dalis, kuria užsieniečiams nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, užsieniečiai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikyti Lenkijoje. Užsieniečiai be reikiamų dokumentų tris kartus – 2022 m. liepos 19, 21 ir 23 dienomis – sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir susitikimų metu perduoti Lietuvai, kai be reikiamų dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad <...> valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad N. T. K. A. K. ir S. T. M. A. J. bei jų nepilnamečiams vaikams prieglobstis nesuteiktas, priimtas sprendimas juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl ir toliau egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas užsieniečių sulaikymo pagrindas.

Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau šeima neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi jokių šeimyninių ar kitų socialinių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat neturi ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, neturi lėšų pragyventi Lietuvoje, penkių dienų laikotarpyje tris kartus bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir iš Lenkijos grąžinti į Lietuvą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad užsieniečiai sisistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, laikotarpiu, kai jų teisė laisvai judėti neribojama, jie periodiškai bando išvykti į kitą valstybę. Visa tai leidžia pagrįstai spręsti, jog Lietuva nėra galutinis užsieniečių kelionės tikslas, užsieniečiai, turėdami galimybę laisvai judėti, vengdami išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad užsieniečiams paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra pasikeitę ar išnykę, nepratęsus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir visiems šeimos nariams netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuota galimybė užsieniečiams pasislėpti, nebūtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai, kiltų rizika nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečų išsiuntimo į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai turi du mažamečius vaikus, kuriems turi būti sudaromos kiek įmanoma geresnės sąlygos augti ir vystytis, vienam iš tėvų toliau taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o kitam iš tėvų (motinai) su mažamečiais vaikais pratęsus taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bus įgyvendintas proporcingumo principas, užtikrinta užsieniečių ir valstybės interesų pusiausvyra ir pasiekti Įstatyme numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdyti Migracijos departamento sprendimą.

Teismo vertinimu, tokios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas, kai vienam šeimos nariui (tėvui) taikomi judėjimo laisvės apribojimai, o motinai su vaikais netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, susidariusioje situacijoje yra objektyviai reikalinga, pakankama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai, taip pat Migracijos departamento sprendimo dėl šios šeimos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įgyvendinimas, todėl teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 116 straipsniu,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti.

Pratęsti Irako Respublikos piliečiui N. T. K. A. K, gimusiam (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Pratęsti Irako Respublikos pilietei S. T. M. A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiams vaikams F. N. T. A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei R. N. T. A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau užsieniečiai per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vilma Tamošaitienė