Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2312-983/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-14
Bylos Nr.: I3-2312-983/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00514-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas: E. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Trečiasis asmuo: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uždaroji akcinė bendrovė, „Sweco Lietuva“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2312-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00514-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjui E. B.,atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Mindaugui Berniūnui,

trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovėms Sigitai Klimkienei ir Dovilei Balsytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2021 m. vasario 2 d. raštą Nr. 2-412 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių“, stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) derinimo procedūrą ir įpareigoti atsakovę motyvuotai atsakyti, ar ši pritaria pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. pasiūlymams (toliau – ir Pasiūlymai), ar motyvuotai juos atmeta (1 t., b. l. 1-3).

Paaiškina, kad susipažinęs su pateikta informacija apie parengtą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialųjį planą, 2021 m. sausio 18 d. raštu atsakovei pateikė Pasiūlymus. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymus, 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. 29-412 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) pateikė atsakymą.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas raštas yra netikslus, neaiškus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 str. 5 d., be to, atsakovė pateiktus Pasiūlymus išnagrinėjo kartu su kitais teritorijų planavimo proceso dalyviais, t. y. valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) ir Specialiojo plano rengėju UAB „Sweco Lietuva“.

Nurodo, kad Skundžiamame rašte pateikta atsakymo forma yra netiksli ir neaiški, pažeidžianti TPĮ 23 str. 5 d. ir 37 str. 2 d. reikalavimus, kadangi nenurodyta, kuriuos Pasiūlymas atsakovė priima, o kuriuos atmeta, o dėl Pasiūlymų Nr. 10, 13-18, 22-24 atsakovė sprendimo nepateikė.

Pažymi, kad Skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, kurie įpareigoja atsakovę pareiškėjui pateikti aiškų ir argumentuotą atsakymą.

Šalies argumentai

Remdamasis skunde išdėstytais argumentais ir faktais, pareiškėjas prašo Skundžiamą raštą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti atsakovę motyvuotai atsakyti, ar ši pritaria Pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Atsakovė Susisiekimo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 97-106).

Teigia, kad priimant Skundžiamą raštą, nebuvo pažeistos TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros, atsakovė laiku, išsamiai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui į visus jo Pasiūlymus, todėl nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų panaikinti Skundžiamą raštą, įpareigoti atsakovę pakartotinai atsakyti į Pasiūlymus bei stabdyti Specialiojo plano derinimo procedūras.

Nurodo, kad pareiškėjas nepatenka į asmenų, kuriems privaloma raštu pranešti apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, ratą, nes pareiškėjas nėra valstybei svarbaus projekto teritorijoje esančios žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas, todėl atsakovė neturėjo pareigos jo atskiru raštu informuoti apie Specialiojo plano projektą. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę išsamiai susipažinti su internete viešai paskelbtais Specialiojo plano sprendiniais, dalyvavo Specialiojo plano viešajame svarstyme 2021 m. sausio 19 d. bei pateikė Pasiūlymus, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta Skundžiamu raštu.

Pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog Skundžiamą raštą parengė bei atsakymus į Pasiūlymus pateikė trys skirtingo statuso teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso dalyviai ir tai prieštarauja TPĮ 23 straipsnio 5 daliai, yra nepagrįstas, kadangi nei TPĮ nuostatos, nei kiti teisės aktai ne tik kad nedraudžia, bet ir įpareigoja planavimo organizatorių, t. y. atsakovę, nagrinėjant gautus pasiūlymus, pasitelkti teritorijų planavimo dokumento rengėją, o sprendimą pritarti Pasiūlymams ar juos atmesti, priima planavimo organizatorius, ką ir atliko atsakovė priimdama Skundžiamą raštą.

Paaiškina, kad UAB „Sweco Lietuva“ yra Specialiojo plano rengėja, kuri Specialiojo plano rengimo paslaugas teikia pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašytą sutartį Nr. 34-2017-258. Direkcijai, vadovaujantis Susisiekimo ministro 2014 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3-341 2 punktu, atsižvelgiant į Nutarimo Nr. XII-381 4 straipsnį bei siekiant užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tikrinimo ir viešinimo procedūrų vykdymą, buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su ypatingos valstybinės svarbos Rytų-Vakarų projekto įgyvendinimu, Nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje „Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašas“ nurodytame vandens transporto infrastruktūros komplekse, o į tai patenka ir šio Specialiojo plano rengimo procedūros. Todėl atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, iš pareiškėjo (taip pat ir kitų asmenų) gautus Pasiūlymus nagrinėjo pasitelkusi ir Specialiojo plano rengėją UAB „Sweco Lietuva“ ir Direkciją, t. y. buvo išklausyta kompetentingų subjektų nuomonė dėl galimybės atsižvelgti į pareiškėjo Pasiūlymus. Galutinius sprendimus dėl Pasiūlymų įvertinimo priėmė pati atsakovė, kaip planavimo organizatorė, todėl atitinkamai ir Skundžiamą raštą, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo Pasiūlymai, parengė ir pareiškėjui pateikė Susisiekimo ministerija, kas akivaizdu iš Skundžiamo rašto rekvizitų - raštą pasirašė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Pažymi, kad nėra jokių abejonių dėl to, kas yra Skundžiamo rašto rengėjas, ir dėl to, kad atsakymus dėl pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų pateikė būtent atsakovė – Susisiekimo ministerija, kuri ir yra planavimo organizatorė, turinti kompetenciją pagal TPĮ 37 str. 2 d. ir 23 str. 5 d. nagrinėti gautus pasiūlymus Specialiojo plano rengimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Skundžiamame rašte pateikta atsakymo į Pasiūlymus forma yra netiksli ir neaiški, neatitinka TPĮ 23 straipsnyje nustatytos prievolės motyvuotai raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims.

Teigia, kad pareiškėjas ginčija Skundžiamą raštą formaliais argumentais, nurodydamas, jog rašte pateiktos formuluotės lingvistiškai neatitinka TPĮ formuluočių „priimti pasiūlymus“, „motyvuotai atmesti pasiūlymus“. Atsakovė pažymi, kad Skundžiamame rašte buvo naudojami analogiškos reikšmės žodžiai „atsižvelgti į pasiūlymą“, „atmesti pasiūlymą“, visos formuluotės yra tapačios reikšmės žodžiai, reiškiantys, jog pasiūlymas yra tenkinamas, į jį atsižvelgiama ir Specialusis planas bus patikslintas arba atvirkščiai, kad Pasiūlymui nepritariama, jis atmetamas ir Specialusis planas nebus koreguojamas. TPĮ imperatyviai nenurodo, kokiomis formuluotėmis turi būti atsakoma pareiškėjams, tik nurodoma, kad atsakyti reikia motyvuotai, ką ir atliko atsakovė. Be to, dalis pareiškėjo teikiamų pasiūlymų, atsakovės nuomone, laikytini ne tiek pasiūlymais dėl Specialiojo plano sprendinių koregavimo, kiek deklaratyviais teiginiais be motyvų arba bendro pobūdžio pastabomis, be konkrečių siūlomų formuluočių, todėl ir atsakovės atsakymai buvo formuluojami pirmiausiai siekiant motyvuotai atsakyti (pareiškėjui paaiškinti) į konkretų pareiškėjo pastebėjimą, todėl kai kur buvo vartojama sąvoka „į jūsų pastabą nebus atsižvelgta“.

Teigia, kad pareiškėjas iš esmės neginčija Skundžiamo rašto konkrečių atsakymų ar jų pagrindimo, nenurodo procedūrų pažeidimų. Skunde nurodyti lingvistiniai Skundžiamo rašto aspektai (skirtingos formuluotės negu vartojamos TPĮ 23 straipsnyje) nėra pakankamas pagrindas pripažinti Skundžiamą raštą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi Skundžiamas raštas yra pagrįstas ir motyvuotas, atsakyta į kiekvieną Pareiškėjo klausimą, jis parengtas laikantis TPĮ 23 straipsnio reikalavimų, atsakymo reikšmė pareiškėjui galėjo ir turėjo būti suprantama.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Pasiūlymų vertinimuose Nr. 10, 13-18, 22-24 iš viso nėra jokio apsisprendimo ir atsakymo, todėl lieka neaišku, ar planavimo organizatorius pritarė ar motyvuotai nepritarė pateiktiems pasiūlymams.

Pažymi, kad atsakydama į Pasiūlymą Nr. 10 atsakovė Skundžiamame rašte motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl Specialiojo plano sprendiniai atitinka Uosto bendrojo plano sprendinius ir šiam pasiūlymui nepritarė. Atsakydama į Pasiūlymą Nr. 13 nurodė bei paaiškino, kur yra paviešinti pareiškėjo minimi dokumentai, pateikė konkrečias interneto puslapių nuorodas, kur šie dokumentai paskelbti. Atsakydama į Pasiūlymus Nr. 14-18 ir Nr. 22-24, atsakovė, vadovaudamasi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ bei Specialiojo plano sprendiniais, išsamiai paaiškino, kad nors C kategorijos gatvėms turi būti nustatomas minimalus 20 m atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, tačiau STR Gatvės 33 punktas numato ir gatvės juostos pločio mažinimo atvejus, todėl Specialiojo plano sprendiniai - planuojamų gatvių parametrai - atitinka šio normatyvinio dokumento reikalavimus. Todėl pareiškėjas iš Skundžiamo rašto turinio (argumentų), ne tik kad galėjo, bet ir turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad jo pateikti Pasiūlymai yra planavimo organizatoriaus atmetami. Be to, atsakovės nuomone, pareiškėjas, pateikdamas Pasiūlymus, iš esmės teikė bendro pobūdžio pastabas, o ne konkrečius sprendinių pasiūlymus, todėl atsakovei Skundžiamame rašte pateikus motyvuotus argumentus, kodėl Pareiškėjo teiginiai, išdėstyti Pasiūlymuose Nr. 10, 13-18, 22-24, yra neteisingi, leido pareiškėjui suprasti, kad į nepagrįstas pareiškėjo pastabas planavimo organizatorė neatsižvelgė.

Nesutikdama su pareiškėjo argumentu, kad Skundžiamas raštas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 5 punktui, atsakovė nurodo, jog Skundžiamą raštą parengė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, t. y. atsakovė, kuriai TPĮ 23 straipsnio 5 d. pagrindu tokie įgaliojimai, kaip Specialiojo plano organizatorei, yra suteikti. Pasiūlymo atmetimo priežastys Skundžiamame rašte buvo pagrįstos faktais, pateiktas Pasiūlymų atmetimo teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovės nuomone, pareiškėjas, kuriam yra adresuotas Skundžiamas raštas, iš esmės suprato (galėjo ir turėjo suprasti) priimto rašto faktinius ir teisinius argumentus, jo priėmimo motyvus, todėl nėra savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą raštą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti dėl neva pažeistų VAĮ nuostatų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais ir teisės aktų nuostatomis, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 23-31).

Teigia, kad atsakovė, priimdama Skundžiamą raštą, nepažeidė TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros, laiku, išsamiai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui į visus jo Pasiūlymus, todėl nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų panaikinti Skundžiamą raštą, stabdyti tolesnę Specialiojo plano rengimo procedūrą bei įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti pareiškėjo Pasiūlymus.

Paaiškina, kad Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, pripažinta LR Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorė yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, šiuo atveju Susisiekimo ministerija. Rengiamo Specialiojo plano lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės (Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, šiam planui taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus išimtis, numatytas TPĮ 23 straipsnyje (TPĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 16 p. numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma Nuostatuose nustatyta valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus TPĮ 23 straipsnyje nustatytas išimtis. Nuostatų 6.4.2 papunktis numato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta: sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Nei TPĮ nuostatos, nei kiti teisės aktai ne tik kad nedraudžia, bet ir įpareigoja planavimo organizatorių, šiuo atveju atsakovę, pasitelkti teritorijų planavimo dokumento rengėją, nagrinėjant gautus pasiūlymus.

Pažymi, kad Direkcijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 3-341 2 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 4 straipsnį bei siekiant užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tikrinimo ir viešinimo procedūrų vykdymą, buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su ypatingos valstybinės svarbos Rytų-Vakarų projekto įgyvendinimu, nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje „Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašas“ nurodytame vandens transporto infrastruktūros komplekse, kuris apima ir šio Specialiojo plano rengimo procedūras. UAB „Sweco Lietuva“ yra Specialiojo plano rengėja, kuri Specialiojo plano rengimo paslaugas teikia pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašytą sutartį Nr. 34-2017-258. Todėl Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, iš pareiškėjo gautus Pasiūlymus pagrįstai nagrinėjo kartu tiek su Direkcija, tiek su Specialiojo plano rengėja UAB „Sweco Lietuva“, o sprendimą dėl Pasiūlymų priėmė pati atsakovė, kaip planavimo organizatorė, todėl atitinkamai ir Skundžiamą raštą, kuriuo buvo atmesti / priimti pareiškėjo Pasiūlymai, parengė ir pareiškėjui pateikė atsakovė, kuri yra planavimo organizatorė, turinti kompetenciją pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 5 dalį nagrinėti gautus pasiūlymus Specialiojo plano rengimo metu.

Direkcija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Skundžiamame rašte pateikta atsakymo forma („į pastabą atsižvelgta“, „į šį pasiūlymą nebus atsižvelgta“, „atsižvelgta iš dalies“) yra netiksli ir neaiški, pažeidžianti TPĮ 23 straipsnio 5 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Direkcijos vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia aplinkybe, kad Skundžiamame rašte nenurodyta pažodžiui pagal TPĮ formuluotę, kad planavimo organizatorius „pasiūlymui nepritaria“ ar kad „pasiūlymą atmeta“, o yra nurodyti savo prasme ir turiniu nesiskiriantys terminai. Šią poziciją Direkcija grindžia tuo, kad nei TPĮ 23 straipsnio 5 dalis, nei 37 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja, kokia konkrečiai formuluote planavimo organizatorius turi būti atmesti ar priimti pateiktus Pasiūlymus. Direkcijos vertinimu, neidentiškai teisės aktui parinkta terminologija Skundžiamame rašte, nėra ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą atsakovo administracinį sprendimą. Be to, Direkcijos nuomone, iš Skundžiamame rašte vartojamų terminų „į pastabą atsižvelgta“, „į šį pasiūlymą nebus atsižvelgta“, „atsižvelgta iš dalies“, pareiškėjui neabejotinai buvo aišku ir suprantama, kuriuos Pasiūlymus atsakovė priima ir kaip Specialusis planas yra pakoreguotas (patikslintas), o kurie Pasiūlymai yra atmetami. Be to, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad Pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, kuris gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

Direkcijos nuomone, pareiškėjas neginčija pateiktų atsakovės motyvuotų atsakymų ir jų pagrindimo, nenurodo atsakovės padarytų procedūrinių pažeidimų vertinant Pasiūlymus ir pateikiant Skundžiamą raštą, kadangi atsakovė Skundžiamą raštą pateikė pareiškėjui TPĮ nustatytais terminais, t. y. per 10 darbo dienų, po viešo svarstymo, įvykusio 2021-01-19. Taip pat akcentuoja, kad pats pareiškėjas, nesilaikydamas TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų, Pasiūlymus atsakovei pateikė pavėluotai - Pasiūlymus atsakovė gavo tik 2021 m. sausio 20 d., t. y. jau po viešo svarstymo, vykusio 2021 m. sausio 19 d., dėl to atsakovė galėjo net ir nevertinti gautų pareiškėjo Pasiūlymų ir neteikti jokio atsakymo.

Teigia, kad atsakovė, priimdama arba atmesdama pareiškėjo pastabą (pasiūlymą), tai darė motyvuotai ir argumentuotai, nurodydama analoginę prasmę turinčius terminus „atsižvelgta / neatsižvelgta“, o tokių terminų vartojimas niekaip nekeičia Skundžiamo rašto turinio ir prasmės, todėl Direkcijos nuomone, pareiškėjo tariami Skundžiamo rašto trūkumai nėra pagrindas naikinti Skundžiamą raštą ar įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti Pasiūlymus.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad iš Skundžiamo rašto yra neaišku, ar atsakovė atsižvelgė, ar neatsižvelgė į pasiūlymus Nr. 10, 13-18, 22-24. Nurodo, kad atsakovė argumentuotai pasisakė dėl visų Pareiškėjo Pasiūlymų, įskaitant ir pasiūlymus Nr. 10, 13-18, 22-24. Pareiškėjui Pasiūlyme Nr. 10 konkrečiai nenurodžius kurie Specialiojo plano sprendiniai neatitinka ir prieštarauja Uosto bendrojo plano sprendiniams, kas turi būti keičiama Specialiajame plane, atsakovė Skundžiamame rašte pagrįstai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl laikosi pozicijos, kad Specialiojo plano sprendiniai atitinka Uosto bendrojo plano sprendinius. Pasiūlyme Nr. 13 pareiškėjas išdėstė pastabas dėl Specialųjį planą sudarančių dokumentų viešinimo, atitinkamai atsakovė Skundžiamame rašte konkrečiai nurodė kur yra paviešinti šie dokumentai, pateikiant konkrečias interneto puslapių nuorodas. Pasiūlymuose Nr. 14-18 ir Nr. 22-24 pareiškėjas nurodė Specialiojo plano sprendinių tariamą neatitikimą STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatoms. Atsakovė Skundžiamame rašte išsamiai pasisakė dėl kiekvieno Pareiškėjo pasiūlymo, nurodydama, kad STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatos nėra pažeidžiamos, nes galiojantis teisinis reguliavimas leidžia sumažinti pareiškėjo nurodomus minimalius gatvių raudonųjų linijų, ar kitų gatvės elementų pločių atstumus.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Skundžiamame Rašte pateikti atsakymai yra netikslūs, neaiškūs, todėl Skundžiamas raštas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, kadangi Skundžiamame rašte yra nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės jo priėmimo aplinkybės, kurios turėjo būti suprantamos pareiškėjui, taip pat leido jam suprasti, kuriuos Pasiūlymus atsakovė priima, o kurių ne. Be to, Skundžiamo rašto turinys patvirtina, kad kiekvienas pareiškėjo Pasiūlymas buvo nagrinėjamas atskirai ir dėl kiekvieno iš jų atsakovė argumentuotai pasisakė, nurodydama ne tik Pasiūlymo priėmimui arba atmetimui svarbias faktines aplinkybes, bet tokį savo sprendimą pagrindė TPĮ ar statybos techninių reglamentų nuostatomis. Skundžiamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo Pasiūlymus (pastabas) dėl teritorijų planavimo dokumento.

Teigia, kad pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojas ir naudotojas, taip pat nėra ir jokio kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkas ar naudotojas, todėl Specialiojo plano sprendiniai pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių nesukuria ir todėl pareiškėjas objektyviai neturi jokio materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Direkcijos atstovės prašė remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir teisės aktų nuostatomis pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2021 m. vasario 2 d. rašto Nr. 2-412 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šio projekto dalis yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kurčių marių specialiojo plano rengimo“ nutarė pradėti rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kurčių marių specialųjį planą.

Specialiajam planui buvo išduotos (5 metams) ir šiuo metu galioja šių institucijų planavimo sąlygos: 2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG10958; 2016 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG11062; 2016 m, rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG11841; 2016 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG13100; 2016 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG13307; 2016 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG13980; 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG26001 bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG114766.

Su parengtu Specialiuoju planu buvo galima susipažinti nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. sausio 18 d. (imtinai) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt (teritorijų planavimo dokumento numeris S-NC-21-16-339), taip pat planavimo organizatorės Susisiekimo ministerijos, Direkcijos, Specialiojo plano rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėse bei dienraščiuose „Vakaro žinios“ ir „Vakarų ekspresas“. Suinteresuota visuomenė, tame tarpe ir pareiškėjas, turėjo galimybę susipažinti su internete viešai paskelbtais Specialiojo plano sprendiniais. Dėl ekstremalios situacijos bei paskelbto karantino šalyje Specialiojo plano viešas svarstymas 2021 m. sausio 19 d. buvo organizuojamas internetinės vaizdo transliacijos būdu, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas bei pateikė Pasiūlymus.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo Pasiūlymus dėl Specialiojo plano sprendinių, 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. 2-412 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialiojo plano sprendinių“ pateikė pareiškėjui atsakymus. Nesutikdamas su atsakovės raštu, pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Skundžiamą raštą, stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento derinimą ir įpareigoti atsakovę motyvuotai atsakyti, ar planavimo organizatorius, t. y. atsakovė, pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.

Nagrinėjamos bylos ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai).

Dėl atsakovės Susisiekimo ministerijos, kaip Specialiojo plano organizatorės, atsakymo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad praktika, kai pateiktus Pasiūlymus nagrinėjo trys skirtingo statuso teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso subjektai, neatitinka ir prieštarauja TPĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

TPĮ 23 straipsnio 5 dalis (aktuali redakcija) numato, kad pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims.

Nuostatų 16 punktas numato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma Nuostatuose nustatyta valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus TPĮ 23 straipsnyje nustatytas išimtis. Nuostatų 6.4.2 papunktis numato, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, pripažinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorė yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, todėl nagrinėjamo ginčo atveju – atsakovė. Rengiamo Specialiojo plano lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Specialusis planas yra rengiamas teritorijai, kuri yra valstybei svarbaus projekto dalis, šiam planui taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus išimtis, numatytas TPĮ 23 straipsnyje (TPĮ 23 straipsnio 1 dalis). UAB „Sweco Lietuva“ yra Specialiojo plano rengėja, kuri Specialiojo plano rengimo paslaugas teikia pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašytą sutartį Nr. 34-2017-258. Tuo tarpu Direkcijai, remiantis Susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 3-341 2 punktu, atsižvelgiant į Nutarimo Nr. XII-381 4 straipsnį bei siekiant užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tikrinimo ir viešinimo procedūrų vykdymą, buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su ypatingos valstybinės svarbos Rytų-Vakarų projekto įgyvendinimu, Nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje „Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašas“ nurodytame vandens transporto infrastruktūros komplekse, į kurį patenka ir šio Specialiojo plano rengimo procedūros.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, iš pareiškėjo gautus Pasiūlymus nagrinėjo kartu su Specialiojo plano rengėja UAB „Sweco Lietuva“ ir Direkciją, kas numatyta Nuostatų 6.4.2. papunktyje, tuo tarpu galutinį sprendimą dėl pareiškėjų Pasiūlymų įvertinimo, vadovaudamasi TPĮ 23 straipsnio 5 dalimi, priėmė pati atsakovė, kaip planavimo organizatorė, ir savo atsakymą pateikė Skundžiamu raštu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog tokia praktika, kai pateiktus Pasiūlymus nagrinėjo trys skirtingo statuso teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso subjektai, neatitinka ir prieštarauja TPĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimams, yra nepagrįsti, kadangi planavimo organizatorius, t. y. atsakovė, vadovaujantis Nuostatų 6.4.2. papunkčiu, visus gautus pasiūlymus išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju. Tokia teisės normų aiškinimo praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4218-624/2019, LVAT 2020 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020).

Dėl pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų priėmimo ar atmetimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Skundžiamame rašte pateikta atsakymo forma („į pastabą atsižvelgta“, „į šį pasiūlymą nebus atsižvelgta“, „atsižvelgta iš dalies“) yra netiksli ir neaiški, neatitinka TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje ir 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

TPĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad planavimo organizatorius išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. TPĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams ar motyvuotai juos atmeta. Teisėjų kolegijos nuomone, nei TPĮ 23 straipsnio 5 dalis, nei 37 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja, kokia konkrečiai formuluote planavimo organizatorius turi būti atmesti ar priimti pateiktus pasiūlymus, todėl Skundžiamame rašte neidentiškai teisės aktui parinkta terminologija ir vartojami terminai „į pastabą atsižvelgta“, „į šį pasiūlymą nebus atsižvelgta“, „atsižvelgta iš dalies“ pareiškėjui neabejotinai buvo aiškūs ir suprantami, t. y. kuriuos Pasiūlymus atsakovė priima ir kaip Specialusis planas yra pakoreguotas (patikslintas), o kurie Pasiūlymai yra atmetami.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Skundžiamame rašte atsakovė nurodė, į kuriuos pasiūlymus „atsižvelgia“, o į kuriuos „neatsižvelgia“. Be to, aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis - laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 (aktualios redakcijos 91 straipsnis) straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamame rašte visos formuluotės - tiek „priimti pasiūlymą“, tiek „pritarti pasiūlymui“, tiek „atsižvelgti į pasiūlymą“ šiame kontekste yra tapačios reikšmės žodžiai (sinonimai), reiškiantys, kad pasiūlymas yra tenkinamas bei į jį atsižvelgiama ir kad Specialusis planas bus patikslinamas, o frazė „į pasiūlymą nebus atsižvelgta“ reiškia, kad atsakovė nepritaria pareiškėjo pasiūlymui, jis atmetamas ir Specialusis planas nebus koreguojamas, taip pat į tai, kad atsakovė Skundžiamame rašte nurodė motyvus ir teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo kiekvieno iš Pasiūlymų nagrinėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš Skundžiamo rašto motyvų ir formuluočių turėjo ir galėjo suprasti atsakovės pateiktą jo Pasiūlymo vertinimą ir suprasti, kuriems pasiūlymams yra pritariama, o kurie buvo atmesti. Taip pat pažymėtina, kad atsakymas į pareiškėjo Pasiūlymus buvo pateiktas TPĮ nustatytais terminais, t. y. per 10 darbo dienų po viešo svarstymo, įvykusio 2021 m. sausio 19 d. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, atmesdama ar pritardama pareiškėjo pateiktiems Pasiūlymams, nepažeidė nustatytos Pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, Skundžiame rašte žodžiais „atsižvelgta/neatsižvelgta“ nurodė savo nuomonę dėl pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų, t. y. pritaria ar nepritaria pareiškėjo Pasiūlymams, pareiškėjas iš Skundžiamo rašto motyvų ir formuluočių turėjo ir galėjo suprasti atsakovės pateiktą jo Pasiūlymo vertinimą ir suprasti, kuriems pasiūlymams yra pritariama, o kurie buvo atmesti, todėl pareiškėjo argumentai, kad Skundžiamame rašte pateikta atsakymo forma yra netiksli ir neaiški, neatitinka TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje ir 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsti.

Dėl pasiūlymų Nr. 10, 13-18, 22-24 vertinimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasiūlymų vertinimuose Nr. 10, 13-18, 22-24 iš viso nėra jokio apsisprendimo ir atsakymo, todėl lieka neaišku, ar planavimo organizatorius pritarė ar motyvuotai nepritarė pateiktiems pasiūlymams.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pasiūlyme Nr. 10 pareiškėjas nurodė, jog Specialiojo plano sprendiniai neatitinka ir prieštarauja Uosto bendrojo plano sprendiniams, tačiau konkretaus pasiūlymo, kas turi būti keičiama Specialiajame plane, nepateikė. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo pasiūlymą, nurodė, jog Uosto bendruoju planu Specialiojo plano nagrinėjamoje teritorijoje nustatyti teritorijų naudojimo tipai: Inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros koridorius, todėl pagal priskirtus žemės naudojimo tipus ir juose galimus žemės naudojimo būdus susisiekimo objektai galimi planuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pareiškėjo Pasiūlymo Nr. 10 atsakovė Skundžiamame rašte motyvuotai išdėstė savo argumentus, kad Specialiojo plano sprendiniai atitinka Uosto bendrojo plano sprendinius bei šiam pareiškėjo pasiūlymui nepritarė.

Pasiūlyme Nr. 13 pareiškėjas nurodė, kad viešinamo Specialiojo plano sudėtyje nėra teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimo dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programos, planavimo sąlygų pagal Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių 37 punkto reikalavimus. Skundžiamame rašte atsakovė nurodė, kad vadovaujantis TPĮ, visa informacija, susijusi su Specialiojo plano proceso eiga ir parengtais dokumentais (įskaitant ir pareiškėjo 13 pasiūlyme išvardintus dokumentus) yra viešai prieinama bei skelbiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt, atsakovės, Specialiojo plano rengėjos UAB „Sweco Lietuva“ ir Direkcijos internetiniuose tinklalapiuose. Apie galimybę susipažinti su Specialiojo plano dokumentais visuomenė buvo informuota pranešimais, kurie buvo skelbiami ne tik internetinėse erdvėse, bet ir atsakingų institucijų buveinėse, laikraščiuose, registruotais laiškais ir kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasiūlyme minėti dokumentai nėra Specialiojo plano sudėtinė dalis, kadangi pagal Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisykles yra laikomi planavimo procedūrų dokumentais, kurie skelbiami kartu su planavimo dokumentu, procedūriniai dokumentai buvo paviešinti nurodytuose šaltiniuose kartu su Specialiuoju planu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė paaiškino pareiškėjui, kur yra paviešinti pareiškėjo minimi dokumentai, be to pateikė konkrečias interneto puslapių nuorodas, kur šie dokumentai paskelbti, todėl ši pareiškėjo pastaba nelaikytina pasiūlymu kuriam reikia pritarti, ar atmesti.

Pasiūlymuose Nr. 14-18 ir 22-24 pareiškėjas nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai neatitinka STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau - STR Gatvės) nuostatoms.

Skundžiamame rašte atsakovė, vadovaudamasi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ bei Specialiojo plano sprendiniais, paaiškino pareiškėjui, kad Specialiojo plano sprendiniai - planuojamų gatvių parametrai - atitinka šio normatyvinio dokumento reikalavimus. Nurodė, kad nors C kategorijos gatvėms turi būti nustatomas minimalus 20 m atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, tačiau STR Gatvės 33 punktas numato ir gatvės juostos pločio mažinimo atvejus. Taip pat nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniuose numatoma, kad Senosios Smiltelės g. iš keturių eismo juostų pereina į dvi eismo juostas, kur eismo juostos numatytos po 3,50 m pločio. STR Gatvės 30 p. numato, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, bei nenumato ribojimo didinti eismo juostos pločio. Tuo tarpu pjūvyje H-H dvi po 2,75 m pločio eismo juostos numatytos ne kaip pagrindinės Senosios Smiltelės g. eismo juostos, bet kaip privažiuojamasis kelias į Senosios Smiltelės g. dviejų lygių sankryžą. STR Gatvės 30 p. numato, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, bei nenumato ribojimo didinti eismo juostos pločio. Įvertinus uosto kompanijų, naudojančių Nemuno g. atkarpą privažiavimui prie savo teritorijų, pageidavimą nustatyti platesnes eismo juostas bei sąlygą, kad užtenka teritorijos gatvės skersinio profilio elementams, Nemuno g. atkarpos eismo juostos plotis padidintas iki 4,00-4,95 m. Kadangi Senosios Smiltelės g. vykdomas viešojo eismo, krovininio transporto eismas, dėl to gatvės plotis numatytas 3,50 m. Pjūviuose H-H ir I-I pažymėtas jungiamasis kelias į Senosios Smiltelės g. dviejų lygių sankryžą su įvažiavimu į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Kelininkas“. Jungiamųjų kelių važiuojamosios dalies plotis parenkamas vadovaujantis STR Gatvės 106 p., 29 lentele. Ties pjūviu B-B Kalnupės g. planuojama kaip keturių eismo juostų gatvė, kuria numatomas sunkiojo autotransporto judėjimas. Pjūvis A-A parengtas ties Kalnupės ir Minijos g. sankryža, todėl Kalnupės g. pjūvyje A-A planuojama kaip keturių eismo juostų gatvė su saugumo salele pėstiesiems. Nors Kalnupės g. bendras eismo juostų plotis kinta, tačiau Specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja STR Gatvės reikalavimams. Specialiojo plano sprendiniuose, vadovaujantis STR Gatvės reikalavimais, Nevėžio g. atkarpai, Nemuno g. atkarpai, Senosios Smiltelės g. atkarpai ir pravažiuojamajam keliui tarp Minijos g. ir Senosios Smiltelės gatvių nustatoma C kategorija. Gatvių kategorijos ir techniniai parametrai pateikti Specialiojo plano aiškinamojo rašto 4.3 lentelėje. Todėl Specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja STR Gatvės reikalavimams. Taip pat pažymėjo, kad uosto teritorijoje vykdoma veikla yra susijusi su pramonine, logistikos ir sandėliavimo veikla, o STR Gatvės 35 p. nuostatos netaikomos pramonės, logistikos ir sandėliavimo teritorijoms. Paaiškino, kad STR Gatvės pateikiami ne tik tipinių apsisukimo aikštelių formos ir matmenys, tačiau gatvių tinklo projektavimo reikalavimuose numatoma, kad galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą, todėl Specialiojo plano sprendiniuose yra užtikrintas transporto apsisukimas, kuris neprieštarauja STR Gatvės reikalavimams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pateikė motyvuotus ir pagrįstus atsakymus į pareiškėjo pasiūlymus Nr. 14-18, 22-24, iš Skundžiamo rašto turinio (argumentų) pareiškėjas galėjo aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad jo pateikti pasiūlymai planavimo organizatoriaus yra atmetami. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, pateikdamas Pasiūlymus Nr. 10, 13-18, 22-24, iš esmės teikė bendro pobūdžio pastabas, o ne konkrečius sprendinių pasiūlymus. Taigi, darytina išvada, kad Skundžiamame rašte pateikti motyvuoti argumentai, kodėl pareiškėjo teiginiai, išdėstyti pasiūlymuose Nr. 10, 13-18, 22-24, yra neteisingi, bei kad į nepagrįstas pareiškėjo pastabas planavimo organizatorė neatsižvelgė.

Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovė pagrįstai neatsižvelgė į daugumą pareiškėjo Pasiūlymų patvirtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybės priežiūros įstatymu, patikrinusi Specialųjį planą 2021 m. liepos 19 d. patikrinimo aktu Nr. REG185669 konstatavo, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritarė teikimui tvirtinti.

Dėl Skundžiamo rašto neatitikimo VAĮ 3 straipsnio 5 punktui

Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamas raštas yra netikslus, neaiškus ir prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 5 punktui, kuriame nustatyta prievolė viešojo administravimo subjektui į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas reikšmingas aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

VAĮ 3 straipsnio 4 ir 5 punktai numato, kad viešojo administravimo subjektai vadovaujasi įstatymo viršenybės ir išsamumo principais. Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai formuoja praktiką, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2015 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus Pasiūlymus, Skundžiamame rašte nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes ir atsakymus į pareiškėjo Pasiūlymus pagrindė teisės aktų nuostatomis. Skundžiamo rašto turinys patvirtina, kad kiekvienas pareiškėjo Pasiūlymas buvo nagrinėjamas atskirai ir dėl kiekvieno pareiškėjo Pasiūlymo atsakovė argumentuotai pasisakė, nurodydama ne tik Pasiūlymo priėmimui arba atmetimui svarbias faktines aplinkybes, bet tokį savo sprendimą pagrindė TPĮ ar statybos techninių reglamentų nuostatomis. Skundžiamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus (pastabas) dėl teritorijų planavimo dokumento, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Skundžiamas raštas priimtas nepažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 5 punkte nurodyto išsamumo principo bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniams sprendimams numatytus tiek procedūrinius, tiek turinio reikalavimus.

Dėl pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų privalomumo planavimo organizatoriui

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis - laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012: 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014: 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015: 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016: 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032- 520/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus Pasiūlymus ir atsakymą pateikė Skundžiamu raštu, kuriame nurodė, kuriems Pasiūlymams pritaria, o kuriuos atmeta. Skundžiamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, atsakyta į visus Pareiškėjo pasiūlymus (pastabas) dėl teritorijų planavimo dokumento, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei pateiktas TPĮ nustatytais terminais, t. y. per 10 darbo dienų po viešo svarstymo, įvykusio 2021 m. sausio 19 d., be to, atsakovei teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu pateikti pasiūlymai nėra privalomi, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė laikėsi nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei Skundžiamu raštu motyvuotai atsakė pareiškėjui dėl jo pateiktų Pasiūlymų.

Dėl Pareiškėjo suinteresuotumo

TPĮ daugelį planavimo procedūrų (informacijos gavimą, sprendimų apskundimą) sieja tik su suinteresuotos visuomenės atstovais ir suinteresuotais asmenimis (pavyzdžiui TPĮ 31, 33, 36, 49 straipsniai). TPĮ 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Pagal byloje esančius rašytinius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurie patenka į Specialiojo plano sprendiniais planuojamą valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojas ir naudotojas bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkas ar naudotojas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Specialiojo plano sprendiniai pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių nesukuria. Iš pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų matyti, kad daugumoje nebuvo konkrečių pasiūlymų Specialiojo plano sprendiniams, kurie būtų tiesiogiai susiję su pareiškėju, t. y. darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar pareigoms, dalis Pasiūlymų buvo bendro pobūdžio pastebėjimai, o dalis jų dėl atitikties kitiems teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktams.

Taip pat atsižvelgus į aukščiau nurodytą TPĮ 2 straipsnyje apibrėžtą suinteresuotos visuomenės sąvoką, atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog jis pateikdamas Pasiūlymus veikė kaip suinteresuotos visuomenės atstovas.

Pastebėtina, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Specialiojo plano sprendinių galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo dokumentų ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, į tai, kad pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurie patenka į Specialiojo plano sprendiniais planuojamą valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojas ir naudotojas bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkas ar naudotojas, bei tai, kad jis negali veikti ir kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, teisėjų kolegijos vertinimu, Specialiojo plano sprendiniai pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių nesukuria. Tai taip pat vertinama kaip savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Skundžiamo rašto turinį, daro išvadą, kad ginčijamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus pareiškėjo Pasiūlymus dėl Specialiojo plano. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad vertinant Pasiūlymus ar teikiant informaciją dėl Pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti Skundžiamą raštą neteisėtu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso metu buvo įvertinti visi pareiškėjo Pasiūlymai, jie buvo detaliai išanalizuoti ir pateikti išsamūs ir motyvuoti paaiškinimai, kodėl į dalį Pasiūlymų yra atsižvelgiama, o dalis jų atmetama, todėl Skundžiamas raštas negali būti panaikintas pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais pagrindais, ir nėra pagrindo atsakovę įpareigoti pakartotinai vertinti pareiškėjo Pasiūlymus. Dėl šių argumentų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Skundžiamo rašto panaikinimo, atmestini ir kiti išvestiniai skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė