Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., (duomenys neskelbtini), teista:

1) 1995-02-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1961 m. 117 str. 2 d., 295 str. - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

2) 1999-01-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2000 m. gegužės 12 d. paleista iš laisvės atėmimo vietos pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 3 p.;

3) 2005-02-14 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. – 10 m. l/at bausme, paleista lygtinai, tačiau lygtinis paleidimas panaikintas ir atlikusi bausmę paleista 2015-06-15;

4) 2018-11-16 Kauno apylinkės Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) - laisvės apribojimu 10 mėnesių,

5) 2019-01-31 Kauno apylinkės Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 4 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą buteliu savo šeimos nariui- sugyventiniui R. K., į galvos sritį, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji N. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. davė sugyventiniui R. K. 50 Eur, kad nupirktų duonos, bet grįžo nusipirkęs degtinės. Paprašė, kad atiduotų grąžą, bet negrąžino, pasakė „pasiimk ir gerk“ bei trenkė jam buteliu. Su R. K. gyvena daugiau kaip tris metus. Veda bendrą ūkį. Iš pataisos namų grįžo pas jį. Įvykio dieną buvo neblaivi, nes prieš tai vartojo alkoholį, gėrė alų. Blaiva nebūtų taip pasielgusi. Labai gailisi. Blogai pasielgė. Būtų grąžinęs pinigus (grąžą) ir to nebūtų. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė. Nežino ar toliau gyvens kartu, nors mato galimybę gyventi kartu. Nuo lapkričio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) ir užsidirba pragyvenimui. Neturi problemų dėl alkoholio, bet sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2019-12-04 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, R. K., kuriam nustatytas 2,69 promilių girtumas sugyventinė N. K., kuriai nustatytas 3,28 promilių girtumas vieną kartą iš stiklinio degtinės butelio trenkė sugyventiniui į kaktą, taip sukeldama R. K. fizinį (1 t., b. l. 1-2, 12).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019-12-04 d., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, R. K. sugyventinė N. K. trenkė su stikliniu degtinės buteliu į veido sritį. Fiksuota kraujuojanti žaizda, girtavimo pėdsakai. N. K. akivaizdžiai neblaivi (1 t., b. l. 15-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Bute rastos stiklo šukės, ant grindų, šalia lovos ir lovoje rastos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 19-27).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir aprašytas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ( 1 t., b. l. 30-31).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtos butelio šukės, jos aprašytos, nufotografuotos ( 1 t., b. l. 33-37).

Nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad su N. K. gyvena apie 3 metus, (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2019-12-04 apie 9.00 val. ryte atsikėlęs kartu su savo sugyventine N. K. pradėjo vartoti alkoholį. Nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną butelį „Stumbro“ degtinės ir su N. K. dviese išgėrė tą butelį, tuomet vėl nuėjo antro butelio, vėl nupirko „Stumbro“ degtinės. Tada vėl vartojo alkoholį dviese. Jau būdamas labai neblaivus, galėjo būti 15.30 val. atsigulė į lovą, tuomet kiek pamena pradėjo išvarinėti N., sakė jai išeiti iš namų ir čiuožti kur nori, tokie žodžiai ją supykdė ir ji trenkė tuščiu kiek pamena 0,5 litro talpos buteliu į kaktą. Jam labai stipriai suskaudo iš karto iš kaktos pasipylė kraujas, jautė kaip jis teka per veidą, tada nuėjo į prausyklą praustis, kadangi pas prausykla koridoriaus gale, tai galėjo matyti kas nors iš kaimynų, tiksliai kas matė ir iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pasakyti negali, nes jau grįžus į namus pro duris įėjo greitosios pagalbos medikės ir pradėjo tvarstyti, o netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Jautėsi blogai, svaigo galva, jautė stiprų skausmą, patyrė sužalojimus. Kadangi buvo stipriai neblaivus, todėl dėl kai kurių detalių gali klysti. N. K. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą ( 1 t., b. l. 44-45, 48).

Specialisto išvadoje Nr. G3267/2018(02) nurodyta, kad R. K. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56-57).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d., 15.53 val., N. K. nustatytas 3,28 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 60).

Bendrojo pagalbos centro išraše nurodyta, jog privatus asmuo 2019 m. gruodžio 4 d. 15.36 val. pranešė, jog apie (duomenys neskelbtini) kaimynas sumuštas, kraujuoja iš galvos. (1 t., b. l. 61).

Liudytojas A. M. parodė, kad gyvena kaimynystėje, 507 bute gyvena kaimynas R. su sugyventine N. K.. 2019-12-04 grįžus namo apie 15.30 val. ėjo į prausyklą ir pamatė kaip palinkęs virš kriauklės R. prausiasi ir jam bėga kraujas kažkur iš galvos, jis pasakė iškviesti greitąją pagalbą, jis taip ir padarė, tai yra iškvietė greitąją pagalbą. (1 t., b. l. 73)

Liudytojas E. G. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019-12-04 dirbo kartu su oper. grupės vyresniąja tyrėja A. B. kai apie 15.36 val. buvo gautas pranešimas kad sumuštas (duomenys neskelbtini) vyras, kraujuoja iš galvos. Buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Kiek pamena tai apie įvykį pranešė kaimynas jo vardo ir pavardės tikrai nepamena. Nuvykus pagal šį pranešimą kartu atvyko ir greitosios pagalbos medikai, todėl kartu nuėjo į butą nurodytu adresu esantį penktame aukšte. Čia įėjus į butą jame buvo du asmenys, tai yra moteris N. K. ir vyras R. K.. R. K. visas veidas buvo kruvinas, o kaktoje buvo matyti atvira žaizda. Ant grindų bute pastebėjo stiklo šukes kaip suprato buvo sudužęs butelis ir R. K. pasakė, kad jam N. K. trenkė stikliniu buteliu į veido sritį. N. K. aiškino, kad jam trenkė už tai, kad neparnešė grąžos. Kad sužalojo R. K. ji neneigė. Daugiau asmenų tame bute nebuvo. Kaip suprato iš jų pasakymų tai jie girtavo dviese. Tiek nukentėjusysis R. K. tiek N. K. buvo neblaivūs, jiems buvo nustatytas neblaivumas alkotesteriu. N. K. ir R. K. kalbėjo nerišliai. R. K. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), o N. K. pristatė į (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėta įvykio vieta ir paimtos stiklo šukės ant kurių buvo matyti kraujo dėmės (1 t., b. l. 78-79).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 4 d., apie 15.30 val., tyčia sudavė vieną kartą buteliu savo šeimos nariui - sugyventiniui R. K., į galvos sritį, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinį (BPK 38 straipsnis), panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kalta pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir būdama recidyvistė (neišnykęs teistumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji N. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, tyčinis; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių. Kaltinamoji teisiama šeštą kartą (trečią kartą iš eilės teisiama už nusikalstamas veikas padarytas nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu), teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų (1 t., b. l. 139-165). Akivaizdu, kad ankstesni teistumai, netgi reali laisvės atėmimo bausmė už smurtavimą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu nesulaikė kaltinamosios nuo pakartotinio smurtavimo ir įtakos jos elgesiui neturėjo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. K. jai kilusias problemas, nepasitenkinimą sprendžia jai vienai priimtinais būdais, vienas iš jų smurtas, ji pavojinga visuomenei. Bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 166-171), nuo 1998-08-24 įrašyta į (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupę, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, Priklausomybės sindromas, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruota (1 t., b. l. 174), kaltinamosios tvirtinimu - dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137-138). Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, kadangi kaltinamoji prieš tai jau buvo ne kartą panaudojusi smurtą jo atžvilgiu, tačiau nepaisant to pastarasis priima ją į savo socialinį būstą, vartoja kartu alkoholį, ko pasekoje kyla konfliktai ir vartojamas jo atžvilgiu smurtas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kaltinamoji nepasimokė iš jau ne kartą padarytų analogiškų nusikaltimų, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nebuvo efektyvi net laisvės atėmimo bausmė, todėl konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskyrus kaltinamajai tik griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Be to, N. K. nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), teismas kaltinamąją vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriai švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) eilę kartų teistai už analogiškas veikas yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks N. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamoji kalta prisipažino, gailisi, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jai griežtos bausmės nesiekia, todėl skirtinos bausmės dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Taikyti kaltinamajai BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. N. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiama šeštą kartą, pasižymi agresyviu, smurtiniu elgesiu, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajai N. K. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinės galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl kitų procesinių klausimų

Civilinio ieškinio –nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną, su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. (1 t., b. l. 29). Voką su stiklo šukėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (1 t., b. l. 40-41).

Kaltinamoji N. K. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 16.00 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 9.41 val. (2 paros), buvo laikinai sulaikyta. (1 t., b. l. 86-88)

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. (1 t., b. l. 119-120)

2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., nesiartinti prie jo, nebendrauti ir neieškoti ryšių, bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (1 t., b. l. 127-128)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. K. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 16.00 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 9.41 val. (2 paros).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., nesiartinti prie jo, nebendrauti ir neieškoti ryšių, bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną, su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Voką su stiklo šukėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.