- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-5359-1032/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai dirbant Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komitete Klaipėdos rajono komitete, mėnesinis darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) 1986 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 125 Rub, o 1989 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 218 Rub. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 1975-07-08 iki 1991-01-02 pareiškėja Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komiteto Klaipėdos rajono komiteto instruktore-revizore. Po reorganizacijos nuo 1986-03-17 dėl profesinės sąjungos komitetų apjungimo pareiškėja buvo pervesta į Agropramoninių komplekso darbuotojų profsąjungos Klaipėdos rajono komitetą tose pačiose pareigose. Siekiant gauti senatvės pensiją, rinko visus reikalingus pensijai gauti duomenis. Paaiškėjo, kad jos darbovietėje, o būtent Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komiteto Klaipėdos rajono profesinės sąjungos komitete, kuris buvo atsakingas už dokumentų saugojimą, ne visi dokumentai neišsaugoti. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve rastas tik Žemės ūkio ir pašarų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo 1975-07-31 protokolas dėl pareiškėjos patvirtinimo profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės-revizorės pareigose nuo 1975-07-08 su mėnesiniu atlyginimu 115 Rub. Iš Klaipėdos rajono žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos buvo gauta pažyma apie pareiškėjos pajamas už 1984, 1985, 1987, 1988, 1990 metus. Už 1986, 1989 ir 1991 metus duomenys neišsaugoti.
Teigia, jog kadangi pareiškėjos darbo faktas Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komiteto Klaipėdos rajono komitete instruktore-revizore laikotarpyje nuo 1975-07-08 iki 1991-01- 02 patvirtintas įrašais darbo knygelėje, šis laikotarpis VSDFV Klaipėdos skyriaus buvo įskaitytas į stažą senatvės pensijai gauti, bet draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1986,1989 ir 1991 metais apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Minimalus darbo užmokestis 1986-1989 metais buvo tik 70,00 rub.
VSDFV 2018-02-12 pareiškėjai adresuotam rašte buvo nurodyta, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pateiktas Žemės ūkio ir pašarų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo 1975-07-31 protokolas dėl pareiškėjos patvirtinimo profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės-revizorės pareigose nuo 1975-07-08 su mėnesiniu atlyginimu 115 Rub, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus negali būti pagrindu dėl draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ir kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas senatvijos pensijos paskaičiavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu. Pažymi, kad pareiškėjos darbo knygelės, išduotos 1974-04-01, įraše Nr. 4 (lietuvių kalba) nurodyta, kad pareiškėja 1975-07-08 buvo priimta į darbą Žemės ūkio ir paruošų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos Respublikinio komiteto Klaipėdos rajono komiteto instruktorės – revizorės pareigoms, įraše Nr. 5 nurodyta, kad 1986-03-17 ryšium su kai kurių profsąjungos respublikinių komitetų apjungimu pervesta į Agropramoninio komplekso darbuotojų profsąjungos Klaipėdos rajono komitetą instruktorės – revizorės pareigoms, o įraše Nr. 6 nurodyta, kad 1991-01-02 pareiškėja atleista iš užimamų pareigų perkėlimo tvarka pagal DSĮ 39 str. 5 p. 1975-07-08 – 1991-01-02 laikotarpis įskaitytas į pareiškėjos stažą.
Klaipėdos rajono žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos 2011-08-23 raštu Nr. 22 „Dėl B. P.“ pateikta informacija, kad duomenų apie B. P. 1986, 1989 ir 1991 metais priskaičiuotą darbo užmokestį neturi, todėl pateikti negali. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalies bei Nuostatų 35.2 punkto nuostatomis, pareiškėjai nuo 2016-12-16 skiriant senatvės pensiją VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1007 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo B. P.“, draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1986-01-01 – 1986-12-31, 1989-01-01 – 1989-12-31 ir 1991-01-01 – 1991-01-02 laikotarpius apskaičiuotas pagal tų laikotarpių minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018-01-15 prašymu dėl pensijos/kompensacijos kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama papildyti stažą/pajamas bei pateikė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos 2017-12-20 raštą Nr. AP-105 „Dėl duomenų apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas“ su Žemės ūkio ir paruošų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo 1975 m. liepos 31 d. protokolu Nr. 44, kuriame nurodyta, kad B. P. patvirtinta profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės – revizorės pareigose nuo 1975-07-08 su mėnesiniu atlyginimu 115 Rub. Minėtu raštu taip pat informuojama, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve saugomuose Žemės ūkio ir paruošų darbininkų profsąjungos respublikinio komiteto (fondas Nr. 14) dokumentuose Klaipėdos rajono profsąjungos komiteto jokie dokumentai nesaugomi, todėl negali pateikti pažymos apie B. P. gautas pajamas nuo 1984-01-01 iki 1991-01-02 dirbant minėtame profsąjungos komitete instruktorės – revizorės pareigose.
Pareiškėja tvirtina, kad minimalus darbo užmokestis 1986 – 1989 metais buvo tik 70,00 Rub, o iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pateikto Žemės ūkio ir pašarų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos respublikinio komiteto prezidiumo 1975-07-31 protokolo dėl patvirtinimo profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės – revizorės pareigose vienareikšmiškai nustatoma, kad pareiškėja pradėjo dirbti šiose pareigose 1975 metais jau su 115 Rub per mėnesį atlyginimu, kuris yra daug didesnis už minimalų darbo užmokestį 1975 metais (70,00 Rub). Suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 punktas imperatyviai nustato, kokiais rašytiniais įrodymais gali būti įrodinėjamos asmens draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. Pirminis įrodinėjimo šaltinis yra išduotos darbdavių pažymos, o papildomas – valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos. VSDFV Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas ir skirdamas pensijas, vadovaujasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, jam nesuteikta teisė interpretuoti ar kitaip taikyti teisės aktų normas, reglamentuojančias šių pensiją skyrimą ir mokėjimą, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius neturi teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjos pateiktas Žemės ūkio ir paruošų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo 1975-07-31 protokolu Nr. 44 ir jame nurodytu B. P. nuo 1975-07-08 nustatytu 115 Rub mėnesiniu atlyginimu, kadangi šis dokumentas nėra Nuostatų 30 punkte nurodytas dokumentas, kuriuo remiantis gali būti apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos darbo knygelės, išduotos 1974-04-01, įraše Nr. 4 (lietuvių kalba) nurodyta, kad pareiškėja 1975-07-08 buvo priimta į darbą Žemės ūkio ir paruošų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos Respublikinio komiteto Klaipėdos rajono komiteto instruktorės – revizorės pareigoms, įraše Nr. 5 nurodyta, kad 1986-03-17 ryšium su kai kurių profsąjungos respublikinių komitetų apjungimu pervesta į Agropramoninio komplekso darbuotojų profsąjungos Klaipėdos rajono komitetą instruktorės – revizorės pareigoms, o įraše Nr. 6 nurodyta, kad 1991-01-02 pareiškėja atleista iš užimamų pareigų perkėlimo tvarka pagal DSĮ 39 str. 5 p. 1975-07-08 – 1991-01-02 laikotarpis įskaitytas į pareiškėjos stažą. Klaipėdos rajono žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos 2011-08-23 raštu Nr. 22 „Dėl B. P.“ pateikta informacija, kad duomenų apie B. P. 1986, 1989 ir 1991 metais priskaičiuotą darbo užmokestį neturi, todėl pateikti negali. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalies bei Nuostatų 35.2 punkto nuostatomis, pareiškėjai nuo 2016-12-16 skiriant senatvės pensiją VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-01-26 sprendimu Nr. PE_SP1-1007 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo B. P.“, draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1986-01-01 – 1986-12-31, 1989-01-01 – 1989-12-31 ir 1991-01-01 – 1991-01-02 laikotarpius apskaičiuotas pagal tų laikotarpių minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Pareiškėjos, suinteresuoto asmens nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai dirbant Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komiteto Klaipėdos rajono komitete, mėnesinis darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) 1986 m. sausio – gruodžio mėn. sudarė 125,00 Rub, o mėnesinis darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) 1989 m. sausio – gruodžio mėn., sudarė 218,00 Rub. Faktą reikia nustatyti senatvės pensijos paskaičiavimui.
Asmenims, kurie iki 2017-12-31 įgijo teisę gauti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas (toliau – senatvės pensija), šios pensijos buvo skiriamos vadovaujantis iki 2017-12-31 galiojusia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo(toliau – Pensijų įstatymas) redakcija ir iki 2017-12-31 galiojusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas) sudaro stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Šį stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Asmens stažas, įgytas iki 1995-01-01, apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 ir 55 straipsnių nuostatomis.
Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d. buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995-01-01 asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.
Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos. Pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai, o pagal šio straipsnio 2 dalį į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiamos asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos.
Pagal Nuostatų 30 punkto nuostatas, asmens draudžiamosios pajamos iki 1994-01-01 įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui priskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.
Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, turintiems stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994-01-01. Asmenims, kuriems pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013-01-01, pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (Pensijų įstatymo 24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių 0,005 xsxkxD + 0,005 x SxKxD. pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994-01-01, antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994-01-01. Asmenims, kuriems pensija skiriama nuo 2013-01-01 ir vėlesnių datų, pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994-01-01 (Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pensijos papildoma dalis pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga.
Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (Pensijų įstatymo 55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.
Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jei asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31 dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Pareiškėja nurodo, kad nuo 1975-07-08 iki 1991-01-02 dirbo Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komiteto Klaipėdos rajono komiteto instruktore – revizore. Po reorganizacijos nuo 1986-03-17 dėl profesinės sąjungos komitetų apjungimo pervesta į Agropramoninių komplekso darbuotojų profsąjungos Klaipėdos rajono komitetą tose pačiose pareigose. Taip pat nurodo, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve rastas tik Žemės ūkio ir pašarų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo 1975-07-31 protokolas dėl patvirtinimo profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės – revizorės pareigose nuo 1975-07-08 su mėnesiniu atlyginimu 115 Rub. Iš Klaipėdos rajono žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos gauta pažyma apie pajamas už 1984, 1985, 1987, 1988, 1990 metus. Už 1986, 1989 ir 1991 metus duomenys neišsaugoti ir nepateikti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad už 1986 ir 1989 metus archyviniai dokumentai apie jos gautas pajamas nėra išsaugoti. Paaiškino, kad dirbo Gargžduose, nuomojamose patalpose 5 asmenys tarp jų ir pirmininkas, tačiau yra praėję 28 metai, pareiškėja ryšių su buvusiais bendradarbiais nepalaiko ir jų apklausti kaip liudytojais mano nėra galimybės. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjos VSDFV pateikti dokumentai vadovaujantis įstatymo nuostatomis nėra dokumentai įrodantys asmens draudžiamąsias pajamas, todėl pareiškėjos nurodomas 1986 ir 1989 metais gautas darbo užmokesčio dydis negalėjo būti įskaitytas į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas pensijai gauti, ko pasekoje pareiškėjai beliko kreiptis į teismą. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad už 1984, 1985, 1987, 1988, 1990 metus pareiškėjai paskaičiuotos draudžiamosios pajamos pagal 2011-08-23 pažymą Nr. 23 ir joje nurodytus pareiškėjos gautus darbo užmokesčius už atitinkamus laikotarpius. Teigia, kad nėra duomenų ar pareiškėja 1986 ir 1989 metais dirbo visus mėnesius, gal atitinkamais laikotarpiais nedirbo, todėl prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad 1986 ir 1989 metais pareiškėjai į draudžiamąsias pajamas vadovaujantis įstatymo nuostatomis įskaitytos tų laikotarpių minimalus mėnesinis darbo užmokestis.
Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
Nors Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos 2017-12-20 rašte Nr. AP-105 Dėl duomenų apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas nurodyta, kad negali pateikti pažymos apie B. P. gautas pajamas nuo 1987-01-01 iki 1991-01-02 dirbant Žemės ūkio ir paruošų darbininkų profsąjungos respublikiniame komitete instruktorės-revizorės pareigose, teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktą 1975-07-31 Žemės ūkio ir paruošų darbininkų bei tarnautojų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto prezidiumo protokolą, kur nustatyta, kad pareiškėja nuo 1975-07-08 buvo patvirtinta profsąjungos Klaipėdos rajono komiteto instruktorės-revizorės pareigose su mėnesiniu atlyginimu 115 Rub, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo nustatydamas pareiškėjos draudžiamąsias pajamas už 1984, 1985, 1987, 1988, 1990 metus vadovavosi 2011-08-23 pažyma Nr. 23 ir joje nurodytu pareiškėjos gautu darbo užmokesčiu už atitinkamus laikotarpius, nustačius, kad 1984, 1985 metais pareiškėjos mėnesinis atlyginimas buvo 125,00 Rub, o nuo 1987-01-01 jis padidintas iki 145,00 Rub, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjos darbo užmokestis 1986 metais negalėjo būti mažesnis už darbo užmokestį 1984, 1985 metais ir labiau tikėtina, kad sudarė 125 Rub per mėnesį. Vadovaujantis 2011-08-23 pažyma Nr. 23 1988-11-01 pareiškėjos darbo užmokestis buvo padidintas iki 218,00 Rub. Tai reiškia, kad pareiškėjos darbo užmokestis 1989 metais negalėjo būti mažesnis už vidutinį darbo užmokestį 1987,1988 metais (147,41 Rub) ir, kadangi nuo 1988-11-01 pareiškėjos mėnesinis atlyginimas buvo padidintas iki 218,00 Rub, darytina labiau tikėtina išvada, kad pareiškėjos darbo užmokestis laikotarpyje nuo 1989-01-01 iki 1989-12-31 irgi sudarė 218,00 Rub per mėnesį.
Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai dirbant Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komitete Klaipėdos rajono komitete, mėnesinis darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) 1986 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 125 Rub, o 1989 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 218 Rub (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Valstybinio socialinių draudimo pensijų įstatymo 54, 55, 56 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai B. P. dirbant Žemės ūkio ir pašarų darbuotojų ir tarnautojų profsąjungos komitete Klaipėdos rajono komitete mėnesinis darbo užmokestis (draudžiamosios pajamos) 1986 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 125 Rub, o 1989 m. sausio-gruodžio mėnesiais sudarė 218 Rub.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas senatvės pensijos dydžio nustatymo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.