- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-20-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00233-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-05-06 J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-04-28 Sodų g. 50, Palangoje, vairuodama transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo gale stovėjusio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Įvykio metu apgadintas automobilis ‚Ford Focus“. Po įvykio nepasiliko įvykio vietoje, neįformino įvykio pagal Kelių eismo taisykles (toliau KET) ir iš įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama KET. Tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-11-14 nutarimu J. K. pripažino kalta padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskyrė: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt dydžio baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrino, griežtesne apimant švelnesnę, ir J. K. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismui paaiškino, jog vairuodama savo automobilį nepastebėjo automobilio, stovėjusio gale, ir kad į jį atsitrenkė. Teigia, jog neturėdama pakankamai patirties, nes tuo metu ji turėjo tik 2 mėn. vairavimo stažą, pajuto, kad į kažką atsitrenkė, bet manė, jog atitrenkė į aikštelės bortelį. Išlipusi iš mašinos, ją apžiūrėjo, bet nepastebėjo jokių automobilio apgadinimų. Apeliantė nurodo, kad įsitikinusi, jog atsitrenkė į bordiūrą, tęsė vairavimą. Teigė, kad ant jos automobilio nebuvo pastebėta net menkiausių įbrėžimo žymių, mašinos apgadinimų nepastebėjo ir automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai. Automobilio „Fod Focus“ savininkė nurodė, kad jos, apeliantės, mašina tik prisilietė prie jos automobilio buferio ir, kadangi jis padarytas iš plastmasės, jį lengvai pataisė, todėl nebuvo padaryta jokios žalos nukentėjusiajai. Apeliantė teigia, kad nebuvo tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, ji neturėjo tikslo išvengti atsakomybės, todėl nesant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties, teismo nutarimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog J. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino neįforminusi įvykio pagal KET. Teismas padarė išvadą, jog J. K. kaltė padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta, ir už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė nuobaudas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. K. kaltė visiškai įrodyta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, jog byloje apskritai nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiajai Ž. V. padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. V. 2014-04-28 paaiškinime policijai nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas jos automobilio „Ford Focus“ galinis buferis. 2014-07-10 teismo posėdyje Ž. V. parodė, kad buvo įlenktas jos automobilio buferis, tačiau materialinės žalos jai padaryta buvo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių fotonuotraukų, iš kurių būtų galima matyti, kokie buvo nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Byloje taip pat nėra ir J. K. automobilio fotonuotraukų. Nėra ir policijos fiksuotos medžiagos, matavimų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie buvo pažeidimai padaryti, ar automobilių pažeidimai atitinka transporto priemonių aukščius, jų galimas susidūrimo pasekmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje buvo pateikti transporto priemonių apžiūros aktai, tačiau iš jų negalima objektyviai nuspręsti, kokie automobilių pažeidimai buvo, o jeigu buvo, tai ar jie susiję su J. K. galimai sukeltu eismo įvykiu. J. K. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad išoriškai automobilis neapgadintas. Ž. V. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog rasti techniniai defektai – galinis buferis, tačiau, kaip jau minėta, nėra duomenų, ar šie pažeidimai galėjo būti padaryti būtent dėl J. K. sukelto eismo įvykio, nes jokie matavimai atlikti nebuvo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, jog buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, apeliacinės instancijos nuomone, byloje nėra surinkta neginčytinų J. K. kaltės įrodymų, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, šis pažeidimas turi būti padaromas, asmuo turi suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalti suvokdamas sukėlęs eismo įvykį. Šiuo atveju J. K. nuo pat pradžių nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ji pajuto, kad į kažką atsitrenkė, tačiau manė, kad atsitrenkė į bortelį. Tokia apeliantės versija nėra paneigta bylos duomenimis. Remiantis pačios J. K. paaiškinimais, filmuota medžiaga matyti, jog ji buvo išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo jį, jokio skuboto pasišalinimo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ant J. K. automobilio jokių apgadinimų nebuvo, nėra pagrindo netikėti, kad ji nesuprato kliudžiusi kitą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio dieną J. K. turėjo vos dviejų mėnesių vairavimo stažą, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vairuotojos nepatyrimas taip pat galėjo turėti įtakos, jog ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y. kad jokio skuboto pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo, kad nėra jokių neginčytinų duomenų apie automobilių apgadinimus, kad žala nukentėjusiajai nepadaryta, darytina išvada, jog J. K. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino siekdama išvengti atsakomybės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Taigi nėra nustatyta, kodėl ji būtų turėjusi kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl J. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.