- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-4757-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01824-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- Gt
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities VMI, VĮ Turto bankas, K. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Gt. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Šiaulių apskrities VMI, VĮ Turto bankas, K. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. S., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priimtas, faktiškai pradedant turtą valdyti G. S. sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jo seneliai A. S. ir G. S., buvo santuokoje. Jie abu iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). G. S. mirė (duomenys neskelbtini), A. S. mirė (duomenys neskelbtini). G. S. gyvenant santuokoje su A. S. gimė du vaikai: L. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)ir K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)Pareiškėjo mama L. S. nebuvo susituokusi. Po motinos mirties pareiškėjas, mirus G. S., įgijo teisę tapti vienu iš jos paveldėtojų, tačiau nei jis, nei K. S. jokių pretenzijų dėl to, kad po močiutės mirties likusį visą jos turtą pradėjo valdyti A. S., neturėjome, leidome jam valdyti jo sutuoktinės ir pareiškėjo močiutės paliktą turtą, dėl to jokių pretenzijų į šį turtą neturėjo.
Po močiutės mirties nei pareiškėjas, nei jo senelis A. S., nei mirusiosios G. S. sūnus K. S. į notarą dėl turto paveldėjimo per teisės aktų nustatytus terminus nesikreipėme, nes manė, jog užteks tik A. S. faktiškai pradėti valdyti palikimą iškart po G. S. mirties. Po G. S. mirties, A. S. priėmė ir pradėjo valdyti likusį po jos mirties turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Šį turtą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Į notarą nesikreipė, nes butas buvo registruotas A. S. vardu, liko gyventi tame bute ir toliau juo rūpinosi. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas: butas/patalpa-butas su rūsiu, unikalus esantis (duomenys neskelbtini), kuri iki pat savo mirties gyveno.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. S. nurodė, kad neprieštarauja šio juridinio fakto nustatymui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Gt. S. yra mirusiųjų A. S. ir G. S. anūkas, dukros L. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)). sūnus. G. S. mirė (duomenys neskelbtini), o A. S. mirė 2018-11-30. Po senelio mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po A. S. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po žmonos ir pareiškėjos močiutės G. S. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tai patvirtina Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. išduoti 2018-10-17d. liudijimas (notarinio registro Nr. NM-4837) ir 2019-02-28 d. liudijimas (notarinio registro Nr. NM-1664) jog po G. S. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos ir nėra asmenų pareiškusių prašymus priimti palikimą. A. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį jos turtą - dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį butą, remontavo, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
LR Civilinio kodekso 5.12 str. numato, kad „Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu patikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.“.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
(duomenys neskelbtini) mirusios G. S. palikimą jos sutuoktinis A. S. priėmė iš karto po palikėjos mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo senelis A. S., miręs 2018-06-09, po sutuoktinės G. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.