Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-104-853/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2-104-853/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Ieškovas
E. B.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B.,

dalyvaujant ieškovės E. B. individualios įmonės atstovui, savininkui E. B., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, direktoriui A. M., liudytojams R. K. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. B. individuali įmonė 2011 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 4097,45 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 (2011 m. balandžio 1 d. papildomai sudarytas priedas Nr. 2. prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1), pagal kurią atsakovui buvo išnuomota 227,56 kv. m. bendro naudojimo negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, nuomos mokesčių nemokėjo ir šiai dienai liko skolingas 4097,45 Lt.

Ieškovės E. B. individualios įmonės atstovas E. B., dalyvavęs teismo posėdyje palaikė savo ieškinį ir prašė priteisti 4097,45 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 123,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Parodė, kad minėtoji skola susidarė dėl to, kad atsakovas, 2010 m. rugsėjo 6 d. pasirašęs su ieškove negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nesumokėjo nuomos mokesčio už balandžio ir gegužės mėnesius. Atsakovo atstovas A. M. su E. B. buvo pasirašęs du vekselius, pagal kuriuos pasiskolino 3000,00 Lt ir 10 000,00 Lt sumas asmeniniams poreikiams, todėl 2011 m. gegužės 30 d. R. V. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo jam atiduota 3004,66 Lt suma, buvo užskaityta už A. M. asmeninę skolą. Tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, patvirtino ir pats atsakovas, 2011 m. rugsėjo 6 d. pasirašydamas tarpusavio skolų užskaitymo aktą.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. M., dalyvavęs teismo posėdyje, nesutiko su ieškovo ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad ieškovui 3004,66 Lt suma buvo atiduota per R. V. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą R. V. 2011 m. gegužės 30 d. R. V. žinojo, kad yra skolingas ieškovui, todėl savo įmonėje suremontavus R. V. įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį ekskavatorių, pasiūlė tuos pinigus iš karto grąžinti ieškovui. Atsakovo įmonės buhalterijoje minėtoji 4097,45 Lt skola egzistuoja, kadangi jos nebuvo galimybės nurašyti, nes ieškovas jokio pinigų gavimo kvito neišrašė. Pripažįsta, kad ieškovui dar yra skolingas apie 1000,00 Lt, tačiau likusioje dalyje su ieškovo reikalavimais nesutinka.

Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas R. V. parodė, kad 2010 metų gruodžio mėnesį sugedus ekskavatoriui, jį pristatė pas atsakovą remontui. Ekskavatorių atsakovas suremontavo pavasarį, tikslaus laiko nepamena. Tuo metu jau žinojo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, tačiau ar tai buvo asmeninė skola, ar įmonės skola, jis nežino. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo pažįstami, pasiūlė pinigus, už suremontuotą ekskavatorių, atiduoti ieškovui. Atsakovas su šiuo pasiūlymu sutiko, todėl 3004,66 Lt sumą atidavė ieškovui asmeniškai. Taip pat nurodė, jeigu skola būtų buvusi atiduota įmonei, tai būtų buvęs surašytas tarp visų trijų šalių užskaitymo aktas, o šiuo konkrečiu atveju skolos užskaitymo akto jis nepasirašė.

Liudytojas R. K., dalyvavęs teismo posėdyje, paliudijo, kad nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o A. M. buvo šios įmonės akcininkas bei darbuotojas. 2010 m. rugsėjo 6 d. su ieškovu pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei patalpų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau sutarties detales ir nuomos kainą derino pats M. Kol dirbo direktoriumi jokie atsiskaitymai, kiek jam yra žinoma, nevėluodavo. Buhalterės jie neturėjo, todėl visus atsiskaitymus tvarkydavo M. Nežino, ar buvo rašomi kokie nors užskaitymo aktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismo posėdžio metu išsakytų šalių argumentų bei byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl reikalaujamos priteisti 4097,45 Lt sumos, kurios dalį, t.y. 3004,66 Lt, kaip teigia atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas jau yra sumokėjęs per liudytoją R. V..

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. ieškovė E. B. individuali įmonė su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 6-8), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui 227,56 kv.m. bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas (garažą), esantį (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 6 d. perdavimo – priėmimo aktu atsakovas perėmė iš ieškovės sutartyje numatytas patalpas (b.l. 9). Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą priedą Nr. 2 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1, įsipareigojo už nuomojamą patalpą mokėti nuomos mokestį, t.y. 2650,00 Lt plius PVM (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 10). Atsakovui už patalpų nuomą 2011 m. balandžio 7 d. ir 2011 m. gegužės 6 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 6413,00 Lt sumai (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 11-12). Atsakovui neapmokėjus minėtų sąskaitų faktūrų, ieškovė 2011 m. birželio 21 d. siuntė priminimą dėl 6153,25 Lt sumos sumokėjimo bei 2011 m. rugsėjo 7 d. raginimą dėl likusios 4097,45 Lt sumos sumokėjimo (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 13-14). Ieškovė su atsakovu 2011 m. rugsėjo 6 d. pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą 580,80 Lt sumai bei nurodė, kad po užskaitymo atsakovas ieškovei liko skolingas 4097,45 Lt (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 15).

Atsakovas paneigdamas ieškovo nurodomą 4097,45 Lt skolą, teismui pateikė R. V. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo 2011 m. gegužės 30 d. prašymą atsakovui išduoti pinigų priėmimo kvitą už ekskavatoriaus remontą pagal PVM sąskaitą faktūrą (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 26, 27-28), bei 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovo rašytą prašymą ieškovės E. B. individualios įmonės vadovui išrašyti pinigų priėmimo kvitą už iš R. V. gautus 3004,66 Lt (b.l. 35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

(S)

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 3004,66 Lt sumą už atsakovą atidavė ieškovės atstovui, direktoriui E. B., tačiau kokiai skolai padengti ji buvo skirta negalėjo paaiškinti. Toks liudytojo paaiškinimas prieštarauja byloje esančiam jo paties rašytam 2011 m. gegužės 30 d. prašymui (paaiškinimui) dėl pinigų priėmimo kvito išdavimo, todėl nelaikytinas svariu įrodymu dėl sumokėtos 3004,66 Lt skolos už nuomojamą patalpą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sumokėtą skolą, būtent už nuomojamą patalpą, byloje nėra, be to, atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu, negalėjo paaiškinti kodėl su ieškove pasirašė skolų užskaitymo aktą, jei buvo sumokėta dalis pinigų už patalpos nuomą, todėl, atmetus liudytojo bei atsakovo parodymus, byloje pateikti įrodymai leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog egzistavo ne atsakovo, o ieškovės nurodyti faktai.

Paminėtina, kad abi šalys – tiek ieškovė E. B. individuali įmonė, tiek atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra juridiniai asmenys, todėl jų atliekamoms ūkinėms operacijos bei jų apskaitai galioja ir taikomas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau BAĮ) (įstatymo 1 str. 1 d.). Tai reiškia, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (BAĮ 12 straipsnis). Tai, kad atsakovo minima sumokėta 3004,66 Lt skola nebuvo apskaityta, t.y. nėra pagrįsta jokiais pinigų gavimo kvitais nei tarpusavio skolų užskaitymo aktais, leidžia manyti, kad ieškovės nurodoma 4097,45 Lt skola iš tikro egzistuoja, juo labiau, kad pats atsakovas, 2011 m. rugsėjo 6 d. su ieškove pasirašęs tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pripažino 4097,45 Lt skolą ieškovei.

Pažymėtina, kad jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo ir pasirašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodoma, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad abi šalys pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo. Įmonių tarpusavio skolos gali būti padengiamos ir sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, jeigu juo šalys aiškiai pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas ir nustato sąlygas, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo parengtas bei pasirašytas abiejų šalių, todėl galima konstatuoti, kad šis aktas atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimus bei šalių ūkinės operacijas žyminčius buhalterinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog minimas šalių užskaitymo aktas pasirašytas, jau po 2011-05-30 kai, kaip teigia atsakovo atstovas, 3004,66 Lt buvo per trečiąjį asmenį sumokėjęs ieškovei. Kitų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atsakovo teigimu sumokėtą 3004,66 Lt skolą būtent už patalpų nuomą, byloje nėra, todėl laikytina, jog šis tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo egzistuojančią 4097,45 Lt skolą ieškovei. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys dėl 4097,45 Lt skolos priteisimo už patalpų nuomą iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

LR CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4097,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas žyminis mokestis (123,00 Lt) (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 2, civilinė byla Nr. 2-104-853/2012, b.l. 4) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (600,00 Lt) (civilinė byla Nr. L2-2534-853/2011, b.l. 4, civilinė byla Nr. 2-104-853/2012, b.l. 6). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 723,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 12,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (civilinė byla Nr. 2-104-853/2012, b.l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini) a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, ieškovei E. B. individualiai įmonei, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini) a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, b.k. 40100:

4097,45 Lt (keturis tūkstančius devyniasdešimt septynis litus ir 45 centus) skolos;

6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (4097,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

723,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. Pavasario g. 18-25, LT-89130 Mažeikiai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, priteisti 12,40 Lt (dvylika litų ir 40 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė