- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- eII-1068-1109/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00903-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – J. K., jo atstovei advokatei Violetai Naujokienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2025 m. birželio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 29 d. 14 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (Galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 1 pr. 332, 807 punktus, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu J. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 90 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skunde prašoma panaikinti 2025 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo P. D. 2025 m. rugpjūčio 8 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodoma, kad J. K. dirba (duomenys neskelbtini), į jo pareigas įeina (duomenys neskelbtini). Pareigybę atlikinėja su jam priskirta transporto priemone. Vykdydamas KET kontrolę, pagal 2025 m. gegužės 29 d. užduotį, apie 14 val. su priskirta transporto priemone atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir trumpam laisvoje vietoje pasistatė automobilį tik iki to laiko, kol bus fiksuojami pažeidimai. Pateiktose nuotraukose matyti, jog toje vietoje, kurioje yra įrengtas ženklas sustoti draudžiama, stovi eilė kitų transporto priemonių, todėl tarnybinį automobilį pastatė kur tuo metu buvo laisvos vietos. Tyčios pažeisti įstatymo neturėjo.
Taip pat skunde nurodoma, jog KET 188¹ punkte numatyta, kad sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose. Teigiama, jog jo automobilis atitinka minėtą reglamentavimą ir nesant tyčios jis neturėtų būti baudžiamas, priešingu atveju, galimybė atlikti priskirtas darbines funkcijas, t. y. atlikti viešosios tvarkos priežiūrą bei KET kontrolę, realiai nebūtų įmanoma įgyvendinti.
Atkreipiamas dėmesys, jog administracinė nuobauda jam yra paskirta pagal piliečio skundą, o ne policijos pareigūno užfiksuotą pažeidimą. Teigiama, jog minėtas pilietis yra nepatenkintas Kauno miesto savivaldybės veiksmais dėl kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ pastatymo. Pareiškėjo manymu, šio asmens nepasitenkinimas savivaldybės veiksmais, turėjo įtakos ir jo atžvilgiu skundo pateikimui, nors iš fotonuotraukų matyti, kad be jo automobilio yra ir kitų stovinčių automobilių, tačiau asmuo dėl jų stovėjimo draudžiamoje vietoje nepateikė nei vieno skundo. Taip pat nurodoma, kad šiuo metu kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ toje vietoje jau nebeliko, kadangi ženklo pastatymas trukdė parkuoti transporto priemones žmonėms atvykstantiems š šalia esančią Kauno miesto polikliniką, minėtas ženklas buvo pastatytas vos keletą mėnesių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Pabrėžiama, jog neginčytinai nustatyta, kad J. K. sustojo ir paliko stovėti vairuojamą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje. Pats Pareiškėjas kaip pagrindinius skundo motyvus dėl ko teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nurodo, kad jis dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiuoju specialistu, kad į jo pareigybę įeina fiksuoti įvairius viešosios tvarkos pažeidimus, kad įvykio vietoje fiksavo pažeidimus, neturėjo tyčios pažeisti įstatymo, akcentuoja KET 188, 188¹ punktus. Pažymima, kad nesvarbu kokios Pareiškėjo pareigybės funkcijos – jos nesuteikia teisės jam pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Šioje situacijoje analizuojant Pareiškėjo vairuojamo automobilio padėtį kelyje, kuri užfiksuota fotonuotraukose, akivaizdu, kad Pareiškėjas paliko stovėti transporto priemonę ne tik pažeidžiant kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus, tačiau aiškiai matyti, kad automobilis stovi ties išvažiavimu iš ligoninės teritorijos, taip pat kampu į važiuojamosios dalies kraštą taip maksimaliai sudarant kliūtį kelyje ir apsunkinant eismą, bei išvažiavimą iš minėtos teritorijos. Institucija atsiliepime nurodo, jog Įstatymų leidėjas yra aiškiai išskyręs atvejus ir aplinkybes kokie KET reikalavimai negalioja specialiosioms transporto priemonės ir kas būtent laikoma specialiąja transporto priemone, kas akivaizdu, kad Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė nepriskiriama prie specialiųjų transporto priemonių ir jam KET išlygos netaikomos, o jo akcentuojami oranžiniai švyturėliai yra skirti tik atkreipti dėmesį kitų eismo dalyvių ir nesuteikia teisės pažeisti KET, išskyrus KET 188¹ punkte nurodytais atvejais, tarp kurių analizuojama Pareiškėjo situacija nepatenka į minėto KET punkto išlygas.
Institucija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju Pareiškėjo skunde akcentuojamas KET 188¹ punktas jam nėra taikomas ir neaktualus šiai bylai, kadangi minėtame KET punkte aiškiai nurodytos sąlygos, kurioms esant galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose. Šiuo atveju minėtas KET punktas aiškiai išskiria aplinkybes, kurioms esant taikomos atitinkamos išlygos, o konkrečiai - vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, tai yra siejama su kelyje dirbančiu asmeniu. Šiuo atveju Pareiškėjas nebuvo kelyje dirbantis asmuo, nevykdė nei kelio infrastruktūros, nei aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbų, analogiškai ir neatliko veiksmų, kurie būtų siejami su žmogaus gyvybės, sveikatos ar turto gelbėjimu, apsauga ir panašiai, tai yra nebuvo jokio būtinojo reikalingumo palikti stovėti transporto priemonę pažeidžiant KET.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog vykdydamas savo pareigas atvyko į numatytą vietą, pamatęs stovinčius automobilius, jis įjungė oranžinės spalvos švyturėlius ir pastatė savo automobilį, kad galėtų vykdyti savo funkcijas, t. y. prižiūrėti kaip vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Automobilį pastatė tik trumpam, kad galėtų vykdyti savo darbines funkcijas. Kitur statyti automobilio nebuvo galimybės. Kitos stovėjimo vietos, t. y. parduotuvės „IKI“ ir „Lidl“ stovėjimo aikštelės yra per toli, kadangi tam tikrais atvejais reikia naudotis priemonėmis, kurios yra automobilyje. Laikosi pozicijos, jog jo transporto priemonė atitiko sąlygas, numatytas KET 188¹ punkte.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė paaiškino, jog pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Dėl Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio veiklos organizavimo į pareiškėjo pareigas įeina fiksuoti viešosios tvarkos pažeidimus nurodytose vietose. Pareiškėjas įvykio metu dirbo pagal darbo grafiką ir vykdė paskirtą užduotį. Atkreipiamas dėmesys, jog transporto priemonę pareiškėjas paliko stovėti tik trumpą laiką. Be transporto priemonės funkcijų atlikimas būtų neįmanomas. Šiuo atveju atstovė nurodo, jog reikia vadovautis ir protingumo principu. Teigiama, jog jeigu poliklinikos aikštelėje būtų buvusi laisva vieta pasistatyti automobilį, pareiškėjas būtų ten statęsis. Taip pat nesutiktina su tuo, kad nenustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi pareiškėjas neginčijo automobilį pastatęs numatytoje vietoje.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu J. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 90 eurų bauda.
Pareiškėjas J. K. su tokiu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad vykdydamas savo funkcijas, kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas, jis turėjo teisę, vykdydamas patikrinimą prie (duomenys neskelbtini), įjungęs šviesiančias automobilio lemputes, palikti automobilį stovėti pastatytoje vietoje, kol buvo atliekamos jo darbo funkcijos.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Iš byloje esančios medžiagos, pateiktų nuotraukų, matyti, jog 2025 m. gegužės 29 d. 14.03 val. automobilis „Volkswagen“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (Galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje. Tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 1 pr. 332, 807 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.
KET 1 priedo, kuris reguliuoja ir nustato kelio ženklus, 332 punktas reguliuoja draudžiamąjį kelio ženklą „Sustoti draudžiama“ ir nustato, jog šis kelio ženklas reiškia, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
Pareiškėjas automobilio pastatymo neleistinoje vietoje fakto neginčija, tačiau teigia, jog jis pažeidimo nepadarė, nes turėjo teisę automobilį pastatyti minėtoje vietoje, kadangi tuo metu vykdė darbines funkcijas ir jam galiojo KET nuostatos, leidžiančios nesilaikyti minėto kelio ženklo reikalavimų, t. y. jis pažeidimo nepadarė, nes veikė teisėtai. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis KET 188¹ punktu dėl atliekamų savo darbinių funkciją jis galėjo nesilaikyti kelio ženklo draudžiančio stovėti reikalavimų. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir surinktus įrodymus, konstatuoja, jog tokie skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Kaip jau minėta kelio ženklą „Sustoti draudžiama“ reguliuoja KET 1 priedo 332 punktas, kuriame ne tik nurodyta, ką šis ženklas reiškia, ką draudžia, tačiau nurodytos ir išimtys, kam jis netaikomas, t. y. jis netaikomas maršrutiniam transportui, kai jis sustoja tam skirtose stotelėse, negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Pareiškėjas neatitinka nei vienos iš šių sąlygų.
KET 188¹ punkte nustatyta, jog sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose. Kaip matyti iš šios nuostatos tam tikrų KET draudimų leidžiama nesilaikyti transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, tačiau tik tada, kai yra atliekami vykdomi kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbai ir tai daro sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis.
Pareiškėjas šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktų pareigybės aprašymo bei funkcijų, Užduoties plano, nevykdė jokių kelio priežiūros, infrastruktūros ar kelio aplinkos tvarkymo darbų, todėl KET 188¹ straipsnio nuostatos šiuo atveju jam taip pat negali būti taikomos.
Nors pareiškėjas teigia, jog jo tyčios pažeisti KET reikalavimus nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėja būdamas atsakingu už teisės aktų, reglamentuojančių viešąją tvarką, priežiūrą bei kontrolę, įgaliotas taikyti įvairias priemones, skirtas užkardyti administracinius nusižengimus, būdams įgaliotas surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti nuobaudas, neabejotinai tinkamai suvokė ir išmanė KET reikalavimus, todėl nebūdamas kelių infrastruktūrą, aplinką ar kelių priežiūrą atliekančiu asmeniu, ir pasistatydamas tarnybinį automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, neabejotinai suvokė, kad pažeidžia KET reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, jog stovėjimo aikštelėje nebuvo vietos, o kitur automobilį statyti būtų nepatogu, per toli ir tai trukdytų jam atlikti savo funkcijas, tačiau tokios aplinkybės pagal minėtą teisinį reguliavimą nenumatytos kaip leidžiančios nesilaikyti šio kelio ženklo reikalavimų, todėl nepateisina tokio pareiškėjo elgesio.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022). Kaip teisingai nurodo Institucija, akivaizdu, kad Pareiškėjas neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokios sąlygos neegzistavo, nes nenustatyta, jog būtų iškilęs poreikis pažeisti kelio ženklo reikalavimus tam, kad būtų galima apsaugoti kitą teisinę vertybę, priešingai, nustatyta, kad pareiškėjas tiesiog vykdė jam pavestas darbines funkcijas ir jokia neatidėliotina, kelianti realią grėsmę eismo saugumui situacija nebuvo iškilusi.
Taip pat, pareiškėjas nurodė, jog skundą dėl šio pažeidimo pateikė pilietis, kuris yra nepatenkintas savivaldybės veiksmais, dėl aptariamo ženklo „Sustoti draudžiama“ ir šis nepasitenkinimas turėjo įtakos tam, kad apie jo pastatytą automobilį buvo pranešta, nes apie kitus automobilius, matomus pateiktose nuotraukose, pranešta nebuvo. Dėl šios aplinkybės pažymėtina, kad pranešėjo priežastys, kodėl buvo pranešta apie pareiškėjo pastatytą automobilį, svarstant dėl administracinio nusižengimo pagrįstumo, nėra aktualios. Pareiškėjas, kaip asmuo atstovaujantis Kauno miesto savivaldybę, turi rodyti tinkamą pavyzdį miesto gyventojams, tačiau šiuo atveju buvo pažeidžiamos KET, pats pareiškėjas nurodo, jog kitų automobilių vairuotojus įspėdavo, jog statyti automobilį nurodytoje vietoje draudžiama, vis dėlto pats atlikinėjo identiškus, teisei prieštaraujančius, veiksmus. Galimai tikėtina, jog apie įvykį asmuo pranešė, nes automobilis akivaizdžiai priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau, kaip minėta, tai nėra pagrindas panaikinti apskųsta nutarimą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, skunde išdėstytus argumentus bei rašytinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą darytina išvada, jog J. K. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes 2025 m. gegužės 29 d. 14 val. 03 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (Galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 1 pr. 332, 807 punktus.
Atsisakius tenkinti prašymą panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, teismas įvertina paskirtos nuobaudos proporcingumą.
Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės numatytos ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, J. K. už administracinių nusižengimo padarymą buvo paskirta 90 eurų dydžio eurų bauda, kuri atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos maksimumą. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, charakterizuojančių pažeidimo bei paties pažeidėjo pavojingumą, teismo vertinimu, paskirta bauda yra individualizuota netinkamai, aiškiai neproporcinga pareiškėjo asmenybei.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nors nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Vien nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra pagrindas skirti maksimalią sankcijoje numatytą baudą, taip pat privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Vertinant tai, pastebėtina, jog pareiškėjo pažeidimas nesukėlė kitų padarinių, pareiškėjas nėra charakterizuojamas neigiamai, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog asmuo prieš šį nusižengimą buvo baustas tik 4 kartus, nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, asmuo nelaikytinas piktybiniu pažeidėju. Įvertinus tai visumoje su nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, spręstina sumažinti paskirtą baudą, J. K. skiriant baudą ne didesnę nei sankcijos vidurkis – 60 eurų baudą. Kitoje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
J. K. atstovės advokatės Violetos Naujokienės skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pakeisti – už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą J. K. paskirti 60 eurų baudą. Kitoje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.