Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.11.16; 21.1.1; 21.1.5; 21.1.8; 21.7.6; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

2025 m. kovo 4 d.

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. V. skundą dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-260452-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-260452-2024 (toliau – ir Nutarimas) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono sav., 2024 m. spalio 21 d. 8 val. 00 min. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. gegužės 26 d. 13.32 val. vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) viršijo greitį) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu N. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda.

N. V. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą peržiūrėti ir pakeisti. Skunde N. V. nurodė, jog pranešimas apie administracinį nusižengimą buvo gautas pavėluotai, todėl neturėjo galimybės laiku surinkti ir pateikti visų būtinų duomenų. Gautas laiškas apie transporto priemonės valdytoją, kaip vėliau paaiškėjo, pateko į elektroninio pašto „šlamšto“ dėžutę, o registruotas laiškas apskritai nebuvo išsiųstas. Dėl situacijos mažareikšmiškumo ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių prašo panaikinti neproporcingą nuobaudą, nes nebuvo pateikti aiškūs ir pagrįsti pažeidimą įrodantys dokumentai; administracinis nusižengimas buvo padarytas ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl objektyvių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, t. y. jis nenumanė, jog daro administracinį teisės pažeidimą. Kaltės nustatymas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį (Transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas) yra glaudžiai susijęs su tinkamo informavimo klausimu, todėl nagrinėjamu atveju jis nenumanė ir negalėjo numanyti darantis administracinį nusižengimą ir kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatyti padariniai. Jis nebuvo tinkamai informuotas, jo kaltė neįrodyta. Asmens kaltė konstatuojama tik tuomet, kai nelieka jokios pagrįstos abejonės dėl to, kad asmuo padarė nusižengimą ir kaltės nustatymui nepakanka duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad asmuo galėjo padaryti administracinį nusižengimą. Papildomai pažymėjo, jog duomenys policijai yra perduoti. Be to nusižengimas buvo vertinamas kaip pakartotinis, tačiau dėl pateiktų aplinkybių ši vertinimo dalis, jo nuomone, turėtų būti persvarstyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. teismo posėdyje nurodė palaikantis skundo motyvus, nepripažįstantis pažeidimo, teigė manantis, kad nebuvo tinkamai informuotas, nes negavo jokio laiško apie padarytą nusižengimą. Supranta, kad gal turėjo atidžiau į viską žiūrėti. Pareigūnas jam neskambino, neperspėjo ir nepranešė, kad jam gali grėsti tokia didelė bauda. Gavo sprendimą, kad nubaustas 500 eurų bauda už mažareikšmį nusižengimą, tokia bauda yra neadekvati, todėl prašo ją panaikinti. Pareigūnas, kuris surašė nutarimą skirti baudą, galėjo jam paskambinti ir paprašyti informacijos. Netinkamu informavimu laiko tai, kad jam neatsiuntė informacinio laiško dėl pažeidimo. El. paštu naudojasi, bet ne visi laiškai gaunami, daug reklaminių laiškų išsitrina. Negavo registruoto laiško ir nesulaukė jokio skambučio iš pareigūnų. Negali pateikti duomenų, kad dalis siųstų laiškų pateko į ,,šiukšles“, nes tai padaryti yra sunku. Pažeidimas galėjo būti užfiksuotas 2024 m. gegužės mėnesį, kai su komanda vyko iš krepšinio varžybų Palangoje, greitis nebuvo daug viršytas, mano, kad viršinant greitį 10 km/h galėtų būti paklaida ir tolerancija tokiam greičio viršijimui. Automobilis, kurį vairuojant viršytas greitis, yra registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, jis yra vienas iš įmonės savininkų ir jis valdė automobilį. Ankščiau yra baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nežino, ar yra baustas už analogišką pažeidimą, jei ir buvo baustas, tai gavęs baudą galėjo sumokėti nesigilinęs. Prašo teismo atsižvelgti į paskirtą neproporcingai didelę baudą. Mano, kad įvyko nesusipratimas ir dabar priverstas dalyvauti teisme, tai gera paskata ateityje būti atidesniam. Prašo teismo panaikinti nuobaudą ir skirti įspėjimą.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į N. V. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog N. V. 2024 m. lapkričio 9 d. Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir Registras) automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-180253-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, kuri yra transporto priemonės „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas, per penkias darbo dienas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje privalomų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo numerio, išdavimo datos ir išdavusios institucijos), kuris 2024 m. gegužės 26 d. nuo 13.29 val. iki 13.32 val. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą, t. y. kelio ruože viršijo leistiną važiavimo greitį 12 km/val. (ROIK (duomenys neskelbtini)). N. V., būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ nustatytų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, dėl SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytų nuostatų reikalavimo nesilaikymo. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu N. V. išsiųstas naudojantis Registro funkcionalumu N. V. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą N. V. papildomų su įvykiu susijusių duomenų nepateikė, taip pat iki bylos nagrinėjimo dienos nepateikė reikalavimo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl Institucijos įgaliotas pareigūnas, įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis ANK 573 straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, N. V. baustumo pažymą, 2024 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 0239-ANR_N-260452-2024 ir skyrė administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą. Institucijoje 2025 m. sausio 15 d. gautas N. V. skundas dėl Institucijos pareigūno 2024 m. gruodžio 27 d. priimto nutarimo Nr. 0239-ANR_N-260452-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Pateiktame skunde išdėstytais argumentais N. V. prašo panaikinti Institucijos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą. Institucija su N. V. skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, nes transporto priemonė, su kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas, ROIK (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra N. V.. Administracinio nusižengimo byloje yra šie duomenys apie pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (toliau – Pranešimas) siuntimą (duomenys neskelbtini): 1. 2024 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu Registre suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 00-ANR_PR-257529-2024. Automatiniu būdu suformuotas Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre; 2. 2024 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu Registre suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-130298-2024. Automatiniu būdu suformuotas Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre; 3. 2024 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) Valdybos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0233-ANR_PR-168755-2024. Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre; 4. 2024 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-190227-2024 deklaruotu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis registruota siunta Nr. RP075406835LT pristatyta 2024 m. spalio 12 d. 9.04 val. Pranešimai (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Be to, Pranešimas, išsiųstas registruota pašto siunta, yra įteiktas 2024 m. spalio 12 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. 2024 m. spalio 9 d. Pranešimas papildomai išsiųstas internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos Pranešimai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įteikti tinkamai. Pabrėžė, kad Institucija įmonei (duomenys neskelbtini) Pranešimus siuntė visais įmanomais aukščiau nurodytais būdais, tačiau duomenys apie administracinį nusižengimą su įmonės valdoma transporto priemone padariusį asmenį Institucijai nepateikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) Pranešimas buvo siunčiamas ne vieną kartą, Pranešimai buvo siųsti 2024 m. birželio 2 d., 2024 m. liepos 6 d., 2024 m. rugsėjo 15 d. ir 2024 m. spalio 9 d., tačiau prašomų duomenų, kurie būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Institucija negavo. Pabrėžė, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleista, kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad Institucijai būtų laiku pateikti būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Institucija nesutinka su N. V. skunde išdėstyta nuomone dėl administracinio nusižengimo pakartotinumo. Registro duomenimis N. V. nusižengimą pagal ANK 431 straipsnį padarė pakartotinai. Dėl analogiško situacijos N. V. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad N. V., būdamas juridinio asmens vadovas, elgiasi neatsakingai ir padaręs administracinius nusižengimus, nepateikia vairavusio asmens duomenų, taip sudarydamas sąlygas asmenims, pažeidusiems kelių eismo taisykles, išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti N. V. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir N. V. skundo netenkinti.

Į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK XXXIII skyrius. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 431 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pakartotinį Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 440 Eur iki 600 Eur.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SAEKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnio 4 dalį siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. Nutarimas, LAT 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2024 m. gegužės 26 d. nuo 13.29 val. iki 13.32 val. Klaipėdos rajono sav., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 9,699 km, koordinatės X: 6186870.0, Y: 321217.0 buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas padarė administracinį nusižengimą – viršijo leistiną važiavimo greitį 12 km/val. (ROIK (duomenys neskelbtini)). Šis administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje reglamentuoja specialioji teisės norma – ANK 611 straipsnis, kurio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti (2023 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XIV-2076 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 24 d.).

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu (2024 m. gegužės 26 d.) automobilis „BMW 5ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktorius yra N. V.. Taigi šiuo atveju administracinį nusižengimą užfiksavus ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir Institucijai nustačius, kad to administracinio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė yra (duomenys neskelbtini), Institucija ANK 611 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą keturis kartus pranešė minėtos bendrovės vadovui N. V., o šiam nustatyta tvarka nepateikus Institucijai ANK 611 straipsnio 2 nurodytų duomenų, Institucija išsprendė šio asmens atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį klausimą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. teigia, jog jam siųstas policijos pranešimas galimai pateko į elektroninio pašto ,,šiukšlių“ dėžutę, o registruotas laiškas apskritai jam nebuvo išsiųstas ir pareigūnas jam nepaskambino ir nepranešė, kad jam gali grėsti tokia didelė bauda, todėl jis nežinojo, jog turi praneši, kas nusižengimo fiksavimo metu vairavo automobilį, teismas šiuos N. V. paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie paneigti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Šiuo atveju aktualios ANK 573 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės viešuose registruose, jais galima siųsti procesinius dokumentus. Juos įteikiant per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog, atliekant 2024 m. gegužės 26 d. padaryto administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, nustačius, kad šio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė yra (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Juridinių asmenų registre šios bendrovės yra registruotas (deklaruotas) elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Iš skundo byloje esančių Administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, jog 2024 m. birželio 2 d., 2024 m. liepos 6 d., 2024 m. rugsėjo 15 d., 2024 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu Registre buvo suformuoti ir išsiųsti pranešimai Nr. 00-ANR_PR-257529-2024 elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. Pranešimai (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Taip pat Pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis registruota siunta Nr. RP075406835LT pristatyta 2024 m. spalio 12 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. 2024 m. spalio 9 d. Pranešimas papildomai išsiųstas internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Iš šių skundo elektroninėje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog minėtiems pranešimams siųsti Institucija naudojo visus ANK 573 straipsnyje numatytus būdus, tame tarpe Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) nurodytą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Nors N. V. teigia, kad Institucijos siųstas pranešimas, kaip jam vėliau paaiškėjo, pateko į elektroninio pašto „šlamšto“ dėžutę, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad tai padaryti sudėtinga. Teismas nemano, kad sudėtinga atspausdinti elektroninio pašto dėžutės duomenis, ir tokius N. V. savo neatsakingo elgesio pateisinimus laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Skundo bylos duomenys taip pat paneigia ir jo nurodytą aplinkybę, kad registruota pašto siunta pranešimas jam nebuvo siųstas, nes, kaip minėta aukščiau, pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštas“ duomenimis ši registruota siunta Nr. RP075406835LT pristatyta 2024 m. spalio 12 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) buveinės adresu.

Dar daugiau, Lietuvos Respublikos apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, asmeniui neprivalo įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Nežiūrint to Institucija Pranešimą N. V. siuntė visais galimais ir jai prieinamais būdais, kai tuo tarpu pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Institucijos pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo N. V. būdai buvo tinkami, todėl įsitikinti, ar jis pranešimus gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Dėl to N. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, pateikęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) kaip įmonės kontaktinį duomenį, turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, tame tarpe ir elektroninio pašto „šlamšto“ dėžutę.

Įvertinus tai, kad Institucijos pateikti duomenys patvirtina, jog 2024 m. birželio 2 d., 2024 m. liepos 6 d., 2024 m. rugsėjo 15 d., 2024 m. spalio 9 d. pranešimai buvo išsiųsti oficialiu (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei papildomai registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), kad šie bendrovės elektroninio pašto ir pašto adresai yra nurodyti Juridinių asmenų registre bei yra funkcionalūs, aktyvūs ir naudojami, daroma išvada, jog N. V. jam adresuotus Institucijos siųstus pranešimus gavo, bet pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė ir prašomų duomenų laiku nepateikė. Nesant duomenų, jog oficialus (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas būtų nefunkcionalus, nenaudojamas arba pakeistas, N. V. teiginiai, kad neįrodyta, jog policijos pareigūnas jam asmeniškai nepaskambino ir jo neinformavo apie pareigą nurodyti, kas vairavo automobilį, yra nepagrįsti. Taip pat N. V. niekuo neįrodė ir savo teiginio, kad gautas laiškas, kaip vėliau paaiškėjo, pateko į elektroninio pašto „šlamšto“ dėžutę, o registruotas laiškas apskritai nebuvo išsiųstas. N. V. skunde ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad prašomus duomenis Institucijai jis pateikė vėliau, esmės nekeičia, nes iš prie skundo pridėto jo pranešimo matyti, kad prašomus duomenis Institucijai jis pateikė tik 2025 m. sausio 14 d., t. y. gerokai po to, kai 2024 m. gruodžio 27 d. jau buvo priimtas Institucijos nutarimas dėl jo nubaudimo.

Taigi, byloje nustatyta, jog pranešimai N. V., kaip (duomenys neskelbtini), buvo įteikti tinkamu būdu, todėl jis, būdamas įmonės vadovas, turėjo pareigą per penkias darbo dienas nuo pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, o tokių duomenų per numatytą terminą nepateikęs, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.

N. V. skundžiamu Nutarimu traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Administracinių nusižengimų pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, numatantis, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Teismo posėdyje N. V. nurodė nežinantis, ar yra baustas už analogišką pažeidimą, jei ir buvo baustas, tai gavęs baudą galėjo ją sumokėti nesigilinęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog N. V. ANK 431 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, nes 2024 m. vasario 5 d. protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, kurią sumokėjo 2024 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes N. V. veika (neveikimas) šiuo atveju buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinis administracinis nusižengimas.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vien tik itin simbolinės baudos paskyrimas arba nuobaudos neskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos nusižengimą padariusio asmens patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos dydžio mažinimo, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu, įspėjimo paskyrimas arba baudos mažinimas, nesant jokių duomenų kad Nerijus varnelis neišgalėtų sumokėti jam skirtos baudos, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas yra būtinas, įvertinus ir prevencinį nuobaudos tikslą – padaryti nusižengimą ekonomiškai nenaudingu. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nesukeltų nusižengimus padariusiems asmenims negatyvių padarinių, negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu N. V. buvo paskirta ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus ir maksimalaus baudų dydžių vidurkį atitinkanti bauda – 520 Eur. Įvertinus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo neatsakingą procesinį elgesį, kaltės nepripažinimą, tai, kad administracine tvarka penkerių metų bėgyje jis buvo baustas iš viso 6 kartus (neskaičiuojant nagrinėjamo nusižengimo), iš jų keturis kartus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžiama, kad baudos dydžio vidurkį atitinkanti bauda paskirta teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys), todėl baudą mažinti ar skirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus N. V. administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžiama, jog Institucija, išnagrinėjusi jo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pagristai N. V. pripažino kaltu padarius ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 520 Eur dydžio baudą. Teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama N. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai jam paskyrė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą. Todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o N. V. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 573 straipsniu, 611 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-260452-2024, kuriuo N. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą ir N. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja L. L.