- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- I-4810-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05506-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui T. T. (T. T.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl mažo laisvo ploto gyvenamojoje kameroje Nr. 285 negalėjo laisvai judėti, visada buvo suvaržytas, kameroje visada tvyrojo įtampa tarp asmenų, nebuvo vietos laisvai pavalgyti, dėl to patyrė labai didelį diskomfortą, nepatogumus, dvasinius skausmus, buvo pažeistas jo orumas, dėl tvyrančios įtampos kameroje patyrė psichikos sutrikimų.
Pasivaikščiojimas suteikiamas kasdien po 1 arba 1,5 valandos. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis.
Pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi, visada purvini, o kartais net sklinda nemalonus kvapas.
Gyvenamosiose kamerose yra tarakonų, vorų, parazitų, pelėsio bei grybelių. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad patikrintų, ar nėra pažeidimų. Buvo nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 292 nebuvo dalies lango, tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, kur nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Patikrinimo metu kamerose Nr. 314 ir Nr. 322 buvo atsilupusių sienos dažų, sienų paviršiai nelygūs, netinkami lengvai valyti ar dezinfekuoti, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų, grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Patikrinimo metu nustatyta, kad II korpuso 19 posto dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių yra nešvari. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis dušu neužtenka, kadangi pareiškėjas sportuoja, todėl maudytis tenka kiekvieną dieną. Mano, kad dušo suteikimas tik kartą per savaitę yra higienos pažeidimas, kadangi žmogus privalo maudytis kiekvieną dieną.
Patikrinimo metu nustatyta, kad II korpuso 19 posto dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių yra nešvari, pažeista galimai grybelio.
Lukiškių TI-K nuo 2015 m. liepos mėnesio pradėjo veikti nauja parduotuvė. Ji iškart padidino kainas dvigubai, kai kurias net trigubai. Kalėjime esantis sanitarinis mazgas nėra uždaras, o tik atitvertas 1,5 metro aukščio sienele. Kameroje nėra uždaro tualeto, dėl to kyla didelių nepatogumų bei pažeidžiamas privatumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad dėl naktį kameroje visada degančios šviesos sunku išsimiegoti, todėl visada jaučiasi pavargęs. Išjungęs šviesą savarankiškai, gautų už tai nuobaudą.
Visų higienos priemonių kokybė yra labai prasta, tualetinio popieriaus ir muilo išduodama per mažai. Neišduodamos tokios higienos priemonės kaip dantų pasta, skustukai bei dantų šepetėliai. Kamerose nėra karšto vandens, tik šaltas. Be to, yra apribojimai naudotis elektra. Nuo 22:00 iki 6:00 val. ji yra išjungiama. Naktį negali atsigerti arbatos, kadangi nėra elektros, bet už ją privalo mokėti.
Kalėjime pareiškėjui nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai, tik trumpalaikiai, kurie vyksta per stiklą. Pasimatymo trukmė yra tik 2 valandos, tačiau dėl visada vėluojančios administracijos jis trunka tik apie pusantros valandos.
Taigi dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Laikomiems asmenims suteikiama teisė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše ir tai atitinka galiojančias higienos normas, suteikiama teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, patirtą dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą K. H C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą Dickson prieš Jungtinę Karalystę).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. buvo laikomas kamerose Nr. 285, Nr. 292, Nr. 337, Nr. 253, Nr. 14, Nr. 314, Nr. 322, Nr. 209 bei Nr. 88A ir jose pareiškėjui 134 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas tik iš vienos pusės buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m sienele, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); jis taip pat turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo teiginius, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, atmeta kaip nepagrįstus. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktuose patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų.
Pareiškėjas teigė, kad naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinamas jo privatumas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Lukiškių TI-K turi atlikti nuolatinę kamerų stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti jo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad asmenims yra leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, suteikiant vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau kaip kartą per savaitę.
HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Pareiškėjas savo skunde nepateikia įrodymų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu; byloje nėra duomenų, kad jis būtų dėl šių priežasčių su prašymais ar skundais kreipęsis į Lukiškių T-K administraciją. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai su tekančiu vandeniu (dėl to ginčo byloje nėra), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 68 punkto pažeidimo.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kameroje nebuvo šilto vandens.
Vadovaujantis HN 76:2010 21 punktu, kalėjimo bei tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimas kameroje nenumatytas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 114, Nr. 292, Nr. 314, Nr. 322 ir Nr. 337 šalto vandens tiekimas užtikrintas, tai atitiko HN 76:2010 21 punkto reikalavimą.
Dėl išduodamų higienos priemonių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams priklauso 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, taip pat kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taupiai naudojant minimas kiekis yra pakankamas, todėl pareiškėjo pretenzijos laikomos nepagrįstomis. Jeigu reikia daugiau ar kitokios kokybės higienos priemonių, galima jų nusipirkti parduotuvėje.
Pareiškėjas nurodo, kad kainos parduotuvėje pakilo dvigubai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokios informacijos, kokių produktų kainos pakilo, kiek jos viršija vidutines kainas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra tarakonų, vorų, parazitų ir pelėsio bei grybelių, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo metu (2015 m. spalio 15 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2333, b. l. 72–73) Lukiškių TI-K kamerose Nr. 114, Nr. 292, Nr. 314, Nr. 322 ir Nr. 337 pelėsio požymių bei buitinių parazitų vizualiai nenustatyta. Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama. Nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kameroje Nr. 114 išmatuota oro temperatūra buvo 20,7 °C, kameroje Nr. 292 – 19,8 °C, kameroje Nr. 314 – 20,4 °C, kameroje Nr. 322 – 19,5 °C, kameroje Nr. 337 – 20,4 °C, tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kad gyvenamosiose patalpose šiltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18–28 °C. Patikrinimo metu kameroje Nr. 292 nebuvo dalies lango, tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose Nr. 114, Nr. 314, Nr. 322 ir Nr. 337 skaidraus stiklo langai patikrinimo metu buvo.
Pareiškėjas remiasi tuo, kad patikrinimo metu kamerose Nr. 314 ir Nr. 322 buvo atsilupusių sienos dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvai valyti ar dezinfekcijai, kameroje Nr. 314 buvo atsilupusių lubų dažų, lubų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvai valyti ar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Taip pat tuo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad II korpuso 19 posto dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių yra nešvari (pažeista galimai grybelio), tai neatitiko HN 76:2010 39.4 papunkčio reikalavimo, kur nurodyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, pareiškėjas neturtinę žalą nagrinėjamu atveju kildina iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažeidimų, tačiau nedetalizuoja, kaip šie pažeidimai yra susiję su pareiškėju ir jo patirta neturtine žala. Neturtinei žalai atlyginti vien neteisėtų veiksmų fakto nepakanka, pareiškėjas turi pagrįsti priežastinį ryšį tarp patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas to nepadarė. Be to, kamerose Nr. 314 ir 322 jis praleido neilgą laiko tarpą, patikrinimo metu jo šiose kamerose nebuvo. Atsilupę lubų dažai laikytini mažareikšmiu pažeidimu. Pareiškėjas taip nėra nurodęs, kad buvo vedamas į II korpuso 19 posto dušinę, kurioje nustatytas higienos pažeidimas.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-858/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas teigia žalą patyręs ir dėl to, kad nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime ir pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas yra priskirtas paprastajai grupei. Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnis, reglamentuojantis paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, nenustato paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems teisės į ilgalaikius pasimatymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendime byloje T. V. prieš Lietuvą nurodė, jog nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išreiškęs pritarimą dėl perėjimo prie ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu suteikimo kai kuriose Europos šalyse, jis dar nėra aiškinęs Konvencijos taip, kad susitariančiosios valstybės privalo numatyti tokius pasimatymus; tai yra sritis, kurioje susitariančiosios valstybės turi plačią nuožiūros laisvę nuspręsti, kokių veiksmų imtis tam, kad būtų užtikrintas Konvencijos laikymasis, atsižvelgiant į visuomenės ir pavienių asmenų poreikius ir išteklius. Taigi teismas konstatuoja, kad neteisėti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, pažeidžiant Įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus dėl minimalaus 3,6 m² ploto. Nors jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 134 dienas per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, praleido perpildytose kamerose. Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, nes dėl perpildytų kamerų patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad 134 dienas kameros buvo gerokai perpildytos, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 7 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 300 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti T. T. (T. T.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.