Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1962 m. vasario 8 d. Tauragės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „Mitraft“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. privataus kaltinimo tvarka kaltina V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji tyčia jį apšmeižė, t. y. paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama paniekinti ir pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo - 2013-10-08 paaiškinime Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui parašė, jog „2013 -10-05 S. T. mergaitės (t. y. A. T.) akivaizdoje pradėjo ją užgaulioti, kad ji įsikišo į jo gyvenimą, yra nelabai sveiko proto ... vykdė psichologinį smurtą“; be to, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-10 atvejo aprašyme nurodoma, kad skyrius 2013-10-08 gavo globėjos V. Š. paaiškinimą, kad „S. T. jos globotinės J. T. akivaizdoje ją užgauliojo, vykdė psichologinį smurtą“.

Kaltinamoji V. Š. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji yra paskirta S. T. dukrų Aušros Ir Jurgitos globėja. 2013 m. spalio 5 d. apie 13 val. į jos namus atėjęs S. T., pasiteiravęs, kaip sekasi gyventi, ėmė priekaištauti jai, kad ji įsikišusi į jo gyvenimą, esanti nesveiko proto, pasakė, kad nuo šiol ją ir jos globojamas mergaites seks ir filmuos. Tokius S. T. pasisakymus ji supratusi kaip psichologinį smurtą, apie tai pasisakė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, kai buvo vykdoma jos globojamų mergaičių apklausa teismo pavedimu, darbuotojoms patarus, ji parašiusi pareiškimą, kuriame išdėstė tai, ką girdėjo iš S. T. ir savo nuomonę, kad tokiais pasisakymais jos atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas. Apie tai, kad ji bus sekama ir filmuojama pasiskundė ir Tytuvėnų nuovados pareigūnams.

Nukentėjęs S. T. parodė, kad 2013 m. spalio 5 d. jis atėjęs aplankyti dukrų, namuose buvusi tik Jurgita, su kuria kartu nuėjęs į V. Š. butą. Pokalbį su dukromis ir V. Š. jis įrašinėjo. Jis papriekaištavęs V. Š., kad jai neužtekę protelio nesikišti į šeimos reikalus, sakęs, kad jis seks ir filmuos. Taip jis pasakęs, nes jam rūpi jo vaikai – dukros, jis įsitikinęs, kad netinkamai globėja atlieka savo pareigas. Psichologinio smurto jis nenaudojęs, negrasinęs V. Š.. Jis įsitikinęs, kad V. Š. savo pareiškime nurodydama, kad jis naudojo psichologinį smurtą, tyčia apšmeižė jį, siekdama apkaltinti jį nusikaltimu - smurtu prieš vaikus ir globėją, padėdama jo buvusiai sutuoktinei N. T. atimti iš jo tėvo teises vaikų atžvilgiu. Po V. Š. parašyto pareiškimo dėl psichologinio smurto panaudojimo jam buvo paskirtos kardomosios priemonės baudžiamojkoje byloje, kurtioje jis nepagrįstai apkaltintas smurtavimu prieš dukrą, - uždrausta rūpintis, bendrauti, susitikti su vaikais. Dėl V. Š. šmeižimo jis patyręs neturtinę žalą, kurią įvertina 5000 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamosios.

Liudytojas A. V., Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Tytuvėnų nuovados policijos pareigūnas, parodė kad į jį žodžiu yra kreipusis V. Š. ir prašiusi pakalbėti su S. T. dėl jo netinkamo elgesio, tačiau jis konkrečių aplinkybių neprisimena.

Liudytoja V. Č. parodė, kad 2013 m. spalio 8 d. po nepilnamečių J. ir A. T. apklausos Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje, šių vaikų globėja V. Š. pasakojo apie konfliktą su vaikų tėvu S. T., po to parašė raštišką paaiškinimą.

Liudytoja D. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, parodė, kad 2013 m. spalio 8 d. vykdant pokalbį su V. Š. globojamomis mergaitėmis, globėja pasiskundė, kad pas ją buvo atėjęs S. T., kuris vykdė psichologinį smurtą, ji pasiūliusi dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas, V. Š. parašyti pareiškimą raštu.

2013 m. rugsėjo 24 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-817 A. T. ir J. T. nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu iki mamos sugrįžimo į Lietuvos Respubliką, Aušros ir J. T. globėja paskirta V. Š., nepilnamečių globos vieta nustatyta kartu su globėja (63 b. l.).

Nukentėjęs S. T. pateikė pokalbio, vykusio tarp jo ir jo dukterų bei jų globėjos V. Š., daryto jo mobiliojo ryšio telefonu 2013 m. spalio 5 d., įrašą CD laikmenoje (45 b. l.), kuris buvo išklausytas teismo posėdžio metu, šį pokalbį išdėstė raštu (82-86 b. l.). Iš pokalbio tarp S. T. ir V. Š. matyti, kad S. T. sakė jai, kad „jūs jau įsikišot“, „protelio neužteko“, „viską nufilmuosim, pažiūrėsim“, pokalbio metu su V. Š. klausė „vakare nebūna ten (pas dukras) vyriškių, berniukų, kalbėdamas su dukromis, klausinėdamas apie pas dukras besilankančius draugus nurodė „kad nepradėtų kokie diedai vaikščioti“.

V. Š. 2013 m. spalio 8 d. paaiškinime Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė : „Š. m. spalio 5 d. pas mane į namus (duomenys neskelbtini), atėjo S. T., aš buvau kartu su savo globotine A. T.. S. T. mergaitės akivaizdoje pradėjo mane užgaulioti, kad aš įsikišau į jo gyvenimą, esu nelabai sveiko proto, kad sutikau tapti globėja. Vykdė psichologinį smurtą, sakė, kad mus pastoviai seks ir filmuos, kad pas mergaites lankosi berniukai po 22 val. ir t. t. Ateina pas mus kelis kartus per dieną ir vis ieško priekabių“ (3 b. l.).

Šmeižimas, kuriuo S. T. kaltina V. Š., yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad savo 2013 m. spalio 8 d. paaiškinime vaiko teisių apsaugos skyriui V. Š. nurodė tik tokią informaciją, kurią ji sužinojo iš paties nukentėjusiojo S. T.. Jis sakė, kad V. Š. jau įsikišo į jo gyvenimą, V. Š. sutikimą būti jo vaikų globėja įvertino, kaip menkų protinių sugebėjimo žmogaus poelgį, tai įvardindamas žodžiais „neužteko protelio“. Toks globėjos įvertinimas, girdint vienam iš vaikų, akivaizdu, kad galėjo sukelti nemalonių emocijų asmeniui, kurio atžvilgiu tie žodžiai buvo vartojami, įžeisti globėją. Iš S. T. parodymų teisme, iš 2013 m. spalio 5 d. vykusio pokalbio su V. Š., matyti, kad jis viską ruošėsi filmuoti, įrašinėti ne tik siekdamas apsaugoti vaikus nuo pašalinių asmenų, saugodamas juos, bet ir save apsigindamas, kad nebūtų nepagrįstai apkaltintas. Bendraudamas tie su vaikais, tiek su jų globėja klausinėjo, ar pas dukras nesilanko pašaliniai asmenys – kaip jis nurodė, vyriškiai, diedai, berniukai. S. T. elgesį po pokalbio su ja ir dukromis, jo pasirengimą viską filmuoti ir sekti jas, V. Š. įvertino psichologiniu smurtu ir kaip savo nuomonę pateikė paaiškinime vaiko teisių apsaugos skyriuje. V. Š. negali atsakyti už tai, kokias pasekmes turėjo jos parašytas pareiškimas vaiko teisių apsaugos skyriui, kokių veiksmų ėmėsi šios institucijos specialistai po V. Š. pranešimo apie 2013 m. spalio 5 d. įvykius, ji taip pat nėra atsakinga ir už teismo taikytas kardomąsias priemones. S. T., manydamas kad jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytos kardomosios priemonės ar apribojimai, draudimai, turėjo teisę skųsti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, pareigūnų, teismo veiksmus ar priimtus procesinius sprendimus įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis ir faktais, konstatuotina, kad V. Š. 2013 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodė paties S. T. išsakytas mintis, išreiškė nuomonę apie S. T. elgesį, tačiau nepaskleidė apie jį tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, tai yra, neapšmeižė S. T., todėl V. Š. išteisintina, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, tačiau tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Pripažinus, kad kaltinamosios V. Š. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. ją išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

V. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių.

S. T. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.