- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1663-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimo A. I. (A. I.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 23 d., apie 15.00 val., Klaipėdoje, Uosto gatvėje, vairuodamas automobilį, sudarė pavojingą situaciją, t. y. bandė nustumti nuo kelio kitą automobilį, staigiai stabdė, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. gegužės 15 d. Institucijos nutarimu A. I. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. Nustatyta, kad A. I. per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies pažeidimą.
II.
A. I. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutarimu A. I. skundą patenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinę bylą A. I. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, jog Institucijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę, įvykio netyrė, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė remdamiesi tik nukentėjusiosios O. I., suinteresuotos, kad A. I. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, pareiškimu, nevertino ir netyrė A. I. paaiškinimų. Byloje nėra duomenų, kad A. I. tyčia persekiojo nukentėjusiąją, bandė nustumti kitą automobilį nuo kelio, staigiai stabdė, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Išskyrus nukentėjusios pareiškimą bei jos tėvo N. P., t. y. asmens suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimus, byloje nėra kitų įrodymų, kad A. I. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Toks Institucijos nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, A. I. vairuodamas automobilį, keitė važiavimo kryptis, taip blokuodamas O. I. vairuojamą automobilį ir priversdamas ją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo. O. I. parodymai tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, automobilį ji vairuoja jau ne pirmi metai, todėl teigti, kad A. I. pažeidimo nepadarė, o konfliktas yra tik šeimyninio pobūdžio, Institucijos teigimu, negalima. Teismo posėdžio metu, analogiškus parodymus apie matytą situaciją davė N. P., telefonu padarytą pažeidimą patvirtino A. S. (A. S.), kuris atvykti į policiją atsisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą O. I. prašo apeliacinį skundą patenkinti ir nurodo, jog sutinka su skunde nurodytais motyvais. Ji taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai teigia, kad A. I. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Jos teigimu, A. I. kaltus veiksmus patvirtina Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato ir Kelių policijos biuro surinkta šio incidento tyrimo medžiaga, jos pačios ir liudytojų paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. O. I. nesutinka su teismo atliktu jos tėvo N. P. parodymų vertinimu ir nurodo, jog teismas ignoravo jos prašymą kviesti į teismo posėdį nešališką liudytoją A. S.. A. I. savo paaiškinimų nėra pagrindęs jokiais įrodymais, klaidina teismą, o be to, prieš atvykstant policijai, jis iš įvykio vietos pasišalino tam, kad būtų galima nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme galėjo būti pakviesti ir apklausti į įvykio vietą 2009 m. balandžio 23 d. atvykę policijos pareigūnai, autobuso vairuotojas, taip pat Z. P., mačiusi incidentą nuo pradžios iki pabaigos, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. I. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Jis nurodo, kad byloje nėra surinkti įrodymai, kurie patvirtintų jo padarytą pažeidimą, nėra nurodyta, kurioje vietoje padarytas pažeidimas. Jo teigimu, nukentėjusioji ir jos tėvas pareiškimuose ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes, be to, pareiškimas dėl KET pažeidimo paduotas praėjus dviems savaitėms po įvykio. Liudininkas A. S. apklaustas tik telefonu, į policiją jis neatvyko, todėl jo parodymais remtis negalima, o taip pat reikia įvertinti faktą, kad šis asmuo yra pavaldus N. P., kartu dirba vienoje iš AB „DFDS LISCO“ dukterinių įmonių, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Nukentėjusiosios paaiškinimai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai, nes visas šis įvykis yra šeimyninio konflikto pasekmė, skyrybų provokacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. I. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nuobauda už šį pažeidimą – bauda vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo klausimas.
ATPK 257 straipsnis nustato, jog administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Byloje esančiame 2009 m. balandžio 23 d. pareiškime O. I. nurodė asmenį, kuris paliko savo telefono numerį ir, kuris gali paliudyti įvykio aplinkybes (b. l. 12). Policijos pareigūno G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog O. I. pareiškime paminėtas liudytojas pašalinis žmogus A. S. patvirtino visas pareiškime išdėstytas aplinkybes, tačiau į Instituciją atvykti atsisakė, nes yra labai užimtas (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, jog šis vienintelis liudytojas, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nebuvo tiriamas ir kurio parodymai nustatinėjant pažeidimo padarymo faktą yra esminiai, taip pat nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nukentėjusioji O. I. savo pareiškime nurodė, jog įvažiavusi į Daukanto gatvę, ji paskambino policijai (b. l. 12), o duodama parodymus teismo posėdžio metu, ji bei jos tėvas N. P. patvirtino, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo atvykę (b. l. 63-65). O. I. aiškino, jog tuoj po įvykio atvykusi policija ją nusiuntė į 2-ąjį policijos komisariatą, kur jai buvo pasakyta, jog byla bus perduota Kelių policijai. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, Institucijos atstovas pažymėjo, kad Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai įvykio vietoje nebuvo, mieste dirba patrulių rinktinė, o pareiškimas buvo parašytas 2-ajame policijos komisariate (b. l. 63). Šie Institucijos atstovo parodymai nepaneigia O. I. ir N. P. parodymų, jog policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, tačiau byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą, šie į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai būtų buvę apklausti, byloje nėra ir jų rašytinių paaiškinimų. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių ir nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog išskyrus nukentėjusios pareiškimą bei jos tėvo N. P., t. y. asmens suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimus, byloje nėra kitų įrodymų, kad A. I. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.