Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Telšių rajono sav., nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2025 m. lapkričio 6 d., apie 23 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Motyvuojamoji dalis

Įvykio vietos apžiūros metu 2025-11-07 (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis "Mercedes-Benz CLK" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio kėbulo, galinio nešvaraus buferio, matomi nesenai padaryti apgadinimai, įbrėžimai, kurie galėjo atsirasti po techninio eismo įvykio, kliudžius kitą automobilį. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros paimtas automobilis ir jo užvedimo raktelis (1 t., b. l. 13-26).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 48 nustatyta, kad gydytojui apžiūrint D. K. jaučiamas alkoholio kvapas, į prietaisą Drager jis atsisakė pūsti, alkoholio tikslinti TLK atsisakius pūsti nėra galimybės. Išvada - neblaivus, vartojęs alkoholio, vairuoti negali (1 t., b. l. 49-50).

Pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotas D. K.ir jo veiksmai, vengiant neblaivumo nustatymo (1 t., b. l. 59-61, DVD laikmenos voke 1 t., b. l. 140).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilio "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra MB "(duomenys neskelbtini)", 2025-09-27 deklaruotas jo pardavimas S. K. (1 t. b. l. 42-43, 45).

Automobilis "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais grąžinti savininkui M. K., pateikusiam tarp jo ir S. K. 2025-09-30 sudarytą šio automobilio pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 39-40, 129-131).

Asmuo pretenduojantis tapti laiduotoju, A. K. parodė, jog yra kaltinamojo senelis. Lietuvoje yra jam pats artimiausias žmogus. Su juo labai daug bendrauja. Mato jauno žmogaus pažangą, tiki, kad pasitaisys ir daugiau tokių klaidų nebedarys. Dabar anūkas nuolat pas jį būna. Anūkas dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Jis yra pensininkas, paskutinė jo darbovietė buvo seniūnijoje ūkio dalyje. Jo poelgį vertina blogai, nepateisina ir nepritaria tokiam elgesiui. Pats vairuoja 50 metų, teisės nėra buvusios atimtos. Gyvena iš 500 eurų pensijos, padeda anūkui. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Kaltinamojo D. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, taip pat paminėtais rašytiniais įrodymais bei kvalifikuota teisingai, nes jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu gautas A. K. prašymas (1 t., b. l. 148-154) perduoti kaltinamąjį D. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Iš kaltinamojo ir laiduotojo paaiškinimų matyti, kad A. K. yra kaltinamojo senelis, su kuriuo kaltinamąjį sieja artimas, pasitikėjimu grįstas ryšys. Kaltinamajam jo senelis yra autoritetas, jis jį gerbia ir myli. Iš pateiktų dokumentų (1 t., b. l. 150-151) matyti, kad A. K. yra neteistas, nebaustas už sunkius KET pažeidimus, pensininkas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad A. K. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. K..

Padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis D. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, yra neteistas. Kaltinamasis D. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ėmėsi priemonių priklausomybei nuo alkoholio gydyti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo įvestas prailginto veikimo preparatas nuo priklausomybės alkoholiui vieneriems metams, byloje civilinio ieškinio nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, nes kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis rodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant paminėtoms aplinkybėms, D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo A. K. atsakomybėn. Atsižvelgiant į laiduotojo ir paties kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 1-2, 4-6 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pripažįsta, kad vairavo išgėręs alaus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 - 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilis "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, kaltinamojo dėdei M. K., automobilis jau yra grąžintas savininkui (1 t., b. l. 129-130). BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ Emprekis pažymos matyti, kad automobilio "Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2670 Eur (1 t., b. l. 44), todėl iš kaltinamojo turėtų būti konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Iš kaltinamojo turtinę padėtį atskleidžiančių aplinkybių nustatyta, jog kaltinamasis grįžo iš užsienio, norėdamas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau dėl nustatytų širdies ligų gydosi, negali dirbti, neteko pragyvenimo šaltinio, taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones, gyvena remiamas pensininko senelio. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir nustatytas aplinkybes, visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir visiškai sužlugdytų kaltinamąjį, o ne padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina dalis transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 1250 Eur, be to, laikytina, kad tai reali transporto priemonės vertė, nes už tokią sumą automobilį ir buvo įsigijęs kaltinamojo dėdė (1 t., b. l. 39-40) (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudaro 97,92 Eur (2 t., b. l. 6-9). Kaltinamajam buvo išaiškinta, kad iš jo gali būti išieškomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą būtina atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, jog gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, nes to reikalauja baudžiamojo proceso kodeksas, kaltinamasis šiuo metu nedirba, pajamų negauna, turi sveikatos problemų, iš jo konfiskuotina ženkli transporto priemonės vertė, darytina išvada, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Byloje nesant duomenų apie kaltinamojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose (1 t., b. l. 140; 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); D. K. pasas ir asmens tapatybės kortelė, vokuose (1 t., b. l. 141-142), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam D. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant iš D. K. dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Eur) valstybės nuosavybėn (įmokos kodas 6610).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis D. K. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

tris laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

D. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti kaltinamajam D. K..

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.