Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-880/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1-110-880/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68669-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
Ž. Ž.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-110-880/2016 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68669-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam Ž. Ž., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajai V. Š.,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, 2015 m. liepos 22 d. Širvintų r. apyl. teismo nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

Ž. Ž., 2015 m. gruodžio 13 d. apie 17.30 val., būdamas savo motinos V. Š. namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su motina metu, smurtaudamas tyčia ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Motinai atsistojus, Ž. Ž. savo motiną vėl tyčia pastūmė, dėl ko ji griūdama galva trenkėsi į durų staktą ir ant grindų gulinčiai motinai tyčia koja spyrė į dešinį šoną. Motinai atsistojus, Ž. Ž., tyčia du kartus koja spyrė jai į dešinę koją. Tokiais veiksmais Ž. Ž. savo motinai V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarydamas dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą nežymiai ją sužalojo.

Šiais veiksmais Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, o teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio viduryje susipyko su savo motina V. Š., nes ji prašė iš jo pinigų alkoholiui. Jis pinigų nedavė, todėl mama kabinėjosi ir neleido išeiti iš namų. Tada ją nuo savęs pastūmė ir motina griuvo ant žemės. Motinos jis tikrai nespardė, o jos koją galėjo užkabinti nebent išeidamas iš namų. Be to, jis nurodė, kad kai kurių aplinkybių gali ir neprisiminti, nes po įvykio iš karto buvo išvežtas. Šio konflikto metu namuose buvo ir patėvis V. Š.. Dėl padaryto nusikaltimo Ž. Ž. labai gailisi.

Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 13 d. apie 17.30 val. tarp jos ir sūnaus Ž. Ž. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad sūnui pasakė, jog prie šeimos reikia prisidėti pinigais. Sūnus šoko ir ją pastūmė, ji krito ant žemės. Atsistojusi sūnaus paklausė ką jis daro. Tada sūnus vėl ją stūmė ir ji, griūdama, į durų staktą susimušė galvą. Ž. Ž. priėjo ir vieną kartą gulinčiai V. Š. spyrė į dešinį šoną. Atsistojusi sūnaus vėl paklausė, ką jis daro. Tada sūnus du kartus jai spyrė į dešinę koją. Po to sūnus pabėgo iš namų. Konfliktą matė jos vyras V. Š. bei mažamečiai vaikai. Ji sūnui atleido ir jam jokių pretenzijų neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. Š. turi du bendrus mažamečius vaikus. Ž. Ž. sulaukęs pilnametystės nusprendė pagyventi atskirai. Pradžioje jis gyvenamo pas žmonos brolį (duomenys neskelbtini), bet gruodžio pradžioje vėl grįžo į namus. Žygimantas serga psichikos liga ir buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Jis nevartoja jam paskirtų vaistų ir dėl to tampa neprognozuojamas. Jis pradeda konfliktuoti ir konfliktų metų elgiasi agresyviai. 2015 m. gruodžio 13 d. apie 17.30 val. jo žmona susiginčijo su savo sūnumi Ž. Ž.. Pradžioje V. Š. į jų ginčą nesikišo, tik pasakė baigti pyktis. Jų ginčas nesiliovė ir jis matė, kaip Ž. buteliu ant motinos pradėjo pilstyti vandenį. Jis toliau sakė liautis, nes virtuvėje buvo ir kiti vaikai. Ž. nerimo ir motiną pradėjo stumdyti bei du kartus koja jai spyrė į dešinę koją. Po šių smūgiu žmona atsisėdo ant suolo ir Ž. jai sėdinčiai ranka sudavė į šoną. Tada žmona atsistojo ir Ž. vėl ją stūmė. Nuo stūmimo žmona parkrito ant grindų. Tada jis neapsikentė ir Ž. išstūmė pro duris į kiemą ir pasakė nusiraminti. Jis nerimo ir daužėsi į duris. Pati žmona sakė jo neįsileisti ir iškvietė policiją. Buvo iškviesti ir medikai, kad jį nuramintų. Medikai kartu su policija jį buvo kažkur išsivežę. Po konflikto su savo motina Ž. persikraustė gyventi pas savo močiutę į (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-44).

2015 m. gruodžio 13 d. iškviestas GMP darbuotojas apie 18 val. užfiksavo, kad V. Š. padarytas galvos ir kojos sumušimas (b.l. 27, 28).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 276/2016(01) konstatuota, kad medicinos dokumentuose fiksuota informacija leidžia spręsti, jog V. Š. padaryta dešinės šlaunies poodinė kraujosruva, t.y. nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata (b.l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes tyčia šeimos nariui, t.y. savo motinai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ją pargriaudamas ir suduodamas smūgius į koją. Teismas Ž. Ž. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, liudytojo V. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, pretenzijų nukentėjusioji kaltinamajam neturi ir prašo bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinėje įskaitoje įrašytas, dirba. Visi šie duomenys bei tai, kad kaltinamasis gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jau praėjo beveik metai nuo nusikalstamos veikos padarymo ir naujų nusikaltimų jis nepadarė, yra jauno amžiaus, teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad Ž. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau vienareikšmiškai galima teigti, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kurioms esant galima atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia Ž. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

Ž. Ž., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamąją bylą Ž. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, skirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Ž. Ž., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius