Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. N. (toliau – K. N.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria K. N. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) tyrimo grupės specialistės O. P. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. N. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) tyrimo grupės specialistės O. P. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 24 d., 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą per perėją ėjusio pėsčiojo. Tokiais veiksmais K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą K. N. skirta 75 (septyniasdešimt penkių) eurų bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, K. N. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi K. N. skundas buvo atmestas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) tyrimo grupės specialistės O. P. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. K. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. Iš aptarto seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Analogiškos pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad K. N. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2020 m. kovo 26 d. K. N. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam nedalyvaujant. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, protokolas su jame nurodytomis administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmėmis K. N. buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas kėlė versiją, jog tokiu būdu išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, pažeidė jo teisę būti išklausytam, kadangi elektroninio pašto jis dažnai netikrina, dėl ko, administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu jis gavo per vėlai, tuo metu, kai administracinis nurodymas jau nebegaliojo, tačiau šie apelianto motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo procesinės teisės buvo pažeistos.

10. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...>. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „asmuo“ eilutėje „elektroninis paštas“ užpildo automatiškai, kai administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo elektroniniu paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Būtent tokiu būdu, K. N. elektroninio pašto adresą gavus iš Mokesčių mokėtojo registro, komentuojamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas ir analizuojamu atveju, todėl teigti, jog protokolas K. N. buvo išsiųstas pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrindo nėra.

11. Į administracinio nusižengimo nagrinėjimą Institucijoje K. N. taip pat neatvyko, jokių rašytinių paaiškinimų dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepateikė. Tačiau, jam tinkamai pranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (administracinio nusižengimo protokolu), 2020 m. gegužės 19 d. K. N. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkių) eurų bauda. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad komentuojamą nutarimą savo elektroniniame pašte jis pamatė tuo pačiu metu kaip ir administracinio nusižengimo protokolą, tačiau spręsti, jog apie posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta netinkamai, pagrindo nėra. Asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus, todėl vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog analizuojamu atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Juo labiau, jog jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, K. N. dalyvavo bylos nagrinėjime ir galėjo pateikti savo paaiškinimus teismui.

12. Šioje vietoje svarbu tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. N. patvirtino automobilio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu nevairavęs, nurodydamas ir tai dariusį asmenį bei pateikdamas jo asmens duomenis. Pirmosios instancijos teismas šio fakto iš esmės nevertino, konstatuodamas, jog tai tik gynybinė K. N. versija. Konstatuoti, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, atsižvelgiant į tai, jog jokie procesiniai veiksmai šiai versijai patikrinti atlikti nebuvo, pagrindo nėra. Byloje nėra duomenų apie K. N. nurodyto asmens sienos kirtimą, kas patvirtintų, jog administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Nėra ir jokių duomenų apie minėto asmens tapatybę, neišsiaiškinta, kokiu būdu, kokiam tikslui ir kada pas K. N. atsidūrė minėto ukrainiečio asmens paso kopija, be kita ko, pateikta ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

13. Įvertintina ir tai, kad K. N. inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, buvo užfiksuotas neviešo policijos pareigūnų patruliavimo metu. Tačiau, jokie pareigūnų paaiškinimai apie K. N. automobilį vertinamo įvykio metu vairavusį asmenį nepateikti, pareigūnai neapklausti, jų rašytiniai paaiškinimai taip pat nepaimti. Nors K. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktas analizuojamu atveju buvo užfiksuotas vaizdo priemonėmis, tačiau peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, duomenų apie automobilį vairavusį asmenį negauta. Priešingai nei teigiama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti ir fakto, jog automobilyje komentuojamo įvykio metu buvo tik vienas asmuo.

14. Neišsiaiškinus aukščiau paminėtų aplinkybių, spręsti K. N. kaltės klausimą, nėra galimybės. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.

15. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas K. N. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių buvimą K. N. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų K. N. teisę į apeliaciją. Tokiu būdu, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla K. N. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

K. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą K. N. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.