- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 1-306-161/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Juliaus Gelumbausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti žmogų, o būtent:
2014 m. liepos 24 d., apie 00 val. 20 min., stovyklaudamas prie (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 promilių girtumas), asmeninio konflikto su sugyventine R. K. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvą, vieną kartą kumščiu sudavė į petį, nemažiau penkių kartų įspyrė į įvairias sugyventinės kūno vietas ir nemažiau dešimt kartų delnais sudavė į įvairias kūno vietas, tokiais savo neteisėtais veiksmais sukeldamas baimę konfliktą girdėjusiems R. K. mažamečiams vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir fizinį skausmą nukentėjusiajai R. K., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš karto po to, kai jis 2014 m. liepos 24 d., apie 00.20 val., stovyklaudamas prie Š. upės (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.27 promilių girtumas) sukėlė fizinį skausmą sugyventinei R. K., jis, t.y. R. P., priėjo prie mažametės L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., kuri išgąsdinta motinos ir jos sugyventinio konflikto, pradėjo rėkti, tyčia ją pakratė ir pasakė „jeigu tu nenutilsi aš tave paskandinsiu“, tokiais savo neteisėtais veiksmais sukeldamas mažametei L. K. baimę ir pakankamą pagrindą manyti, kad R. P. grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad labai gailisi. Su R. K. jis gyvena jau du metus. Jie gyvena R. K. skirtame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Bendrų vaikų jie neturi. Kartais tarpusavyje pakonfliktuoja, kai R. K. prigeria. 2014 m. liepos 23 d., apie 18 val., jis su sugyventine ir jos dviem vaikais nuvyko prie Š. upės, stovyklauti. Jie pradėjo gerti alų, nusivežė vieną pakuotę alaus. Pakuotėje buvo šeši buteliai, po vieną litrą talpos buteliai. Alus buvo 6 laipsnių stiprumo. Alų jie gėrė lygiomis dalimis, L. K., jos motina, ir dar viena draugė, kurios nei vardo, nei pavardės jis nežino. Miegoti palapinėse liko tik jis, R. K., jos motina ir R. K. vaikai. Jis ir sugyventinė nuėjo miegoti į vieną palapinę, o sugyventinės motina su savo anūkais į kitą. Nakties metu, panašiu kaip nurodyta pranešime apie įtarimą laiku, tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas. Tas konfliktas įvyko dėl per didelio kiekio alkoholio. Visada pas juos taip būna. Konfliktas buvo abipusis, įsiplieskęs savaime iš abiejų pusių, konkrečiau nurodyti jis negali. Neneigia, kad konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. K. į galvą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kažkurį petį. Tuo metu jie sėdėjo palapinėje vienas priešais kitą. Po to, kai jis sudavė R. K., pastaroji pastūmė jį abejomis savo rankomis, jis griuvo ir griūdamas galėjo įspirti sugyventinei. Į kur pataikė, jis tikrai nematė. Ar jis sudavė sugyventinei delnais neprisimena, bet to neneigia, kadangi buvo neblaivus ir šiuo metu ne viską atsimena. Kadangi jų palapinė stovėjo apie vieno metro atstumu nuo kitos palapinės, tai joje esanti sugyventinės motina ir sugyventinės vaikai turėjo girdėti jų konfliktą. Tada jis išgirdo kaip pradėjo klykti L.. R. neklykė. Jis nežino ko jinai išsigando. Greičiausiai ji buvo išgąsdinta, gal ką ir leptelėjo jai negražaus, kažką panašaus į užsičiaupk ar panašiai. Jis neprisimena, kokius tiksliai žodžius pasakė L., tačiau neneigia, kad galėjo pasakyti, kad paskandins. Jis mergaitei taip pasakė dėl to, kad norėjo ją pagąsdinti, kad ji nustotų rėkti. Ji nieko konkretaus nerėkė, cypė ir tiek. Jis neprisimena, kad purtė mergaitę, bet neneigia, kad taip buvo. Jis prisimena, kad prie mergaitės priėjo tada, kai atvažiavo taksi automobilis, kurį jau buvo išsikvietusi jo sugyventinė. Mergaitė jau buvo lauke ir su močiute stovėjo viena šalia kitos. Tada jis priėjo prie sugyventinės motinos, padavė jai kaldrą ir nuėjo į šoną. Prieš sugyventinės vaikus niekada nėra pakėlęs rankos, priešingai nei prieš sugyventinę. Jam atrodo, kad mergaitė jo išsigando ir pagalvojo, kad jis jai kažką padarys, nes ta mergaitė labai bijo muštynių, o be to, tuo metu jie buvo miške, buvo tamsu. Dėl savo veiksmų padarytų sugyventinės ir sugyventinės dukters atžvilgiu gailisi. Jis supranta, kad sukėlė R. K. fizinį skausmą, o L. K. išgąstį (b.l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d., apie 18.00 ar 19.00 val., ji kartu su sugyventiniu R. P., su kuriuo kartu gyvena apie dvejus metus, jos mažamečiais vaikais- dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., sūnumi R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir jos mama D. D., atvažiavo paiškylauti prie Š. upės, (duomenys neskelbtini) . Iškylaudami jie vartojo alkoholį, buvo pasiėmę dvi palapines. Vienoje turėjo miegoti D. D. su anūkais, o kitoje ji su R. P.. Naktį lipant į palapinę, ji netyčia užkabino R. P.. Pastarąjį tas labai supykdė, todėl jis du kartus kumščiu trenkė jai į galvą ir petį, apie šešis kartus spyrė jai iš kojos į įvairias kūno dalis ir apie dešimt kartų delnais sudavė jai į įvairias kūno dalis, sukeldamas fizinį skausmą. Jos galvoje liko guzas, šiek tiek apdraskyta dešinė ranka, skauda kairys petys. Vakare lipdama į automobilį, ji atsitrankė į automobilio dureles, tačiau palapinėje R. P. kumščiu pataikė jai į tą pačią vietą. Ji gynėsi nuo R. P., besigrumiant jie išvertė palapinę. Kitoje palapinėje miegojo jos mažamečiai vaikai ir motina. Vaikai viską girdėjo ir labai išsigando. 2014 m. liepos 24 d. ryte L. K. jai papasakojo, kad girdint konflikto garsus, ji pradėjo garsiai rėkti, todėl R. P. priėjęs prie L. K., ją pakratė ir pasakė, kad „jeigu tu nenutilsi aš tave paskandinsiu“ ir tuo ją labai išgąsdino. Asmeniškai ji to negirdėjo. Ji išsikvietė policiją, atvažiavę pareigūnai nustatė jai 2,17 promilių girtumą, o R. P. šiek tiek didesnį. R. P. pasakė, kad jų palapinę jis išmetė į upę. R. P. smurtauja prieš ją nebe primą kartą, bet dėl smurto baudžiamoji byla jam keliama nebuvo, nes ji atleisdavo. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevyko ir nevyks. Pas (duomenys neskelbtini) mieste esančius medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Tą dieną, kai rašė pareiškimą ant sugyventinio, ji buvo išblaivėjusi, bet labai pikta. Jai ir jos vaikams grįžus nuo upės, jos dukra užsiminė, kad R. P. pasakė, kad ją paskandins. Ji su R. P. tarpusavyje pykosi, vaikai išsigando. Ji pati negirdėjo, kad sugyventinis grasintų jos dukrai. Ji neneigia, kad po to, kai sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą, ji nuėjo į palapinę pas vaikus ir savo mamą. R. P. iš durnumo buvo padegęs trumpam savo paalpinę, t.y. žiebtuvėliu užkūrė ją ir staiga užgesino. Tą palapinę jis išmetė į upę. Ji negirdėjo, kad R. grasintų, kad ją supjaustys, kaip ir palapinę. Jie visko tą naktį vienas kitam prišnekėjo, buvo ir negražių žodžių, keiksmažodžių. Po to, kai R. P. sukėlė jai fizinį skausmą ji visą laiką buvo netoli savo vaikų ir mamos, o sugyventinis net nebuvo išlindęs iš palapinės. Jos mama, kuri visą laiką buvo prie vaikų, nieko nesakė apie jokius R. P. grasinimus L. K. atžvilgiu. Ji paminėjo, kad duktė buvo išsigandusi ir visa drebėjo. R. P. jos ir jos dukters atsiprašė (b.l. 7, 8, 9).
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad tą naktį ji, jos mama, mamos buvęs sugyventinis R. P., jos brolis ir močiutė stovyklavo prie Š. upės, už (duomenys neskelbtini) šiukšlyno. Buvo naktis, apie 12 val., išgirdo, kaip jos mama su R. P. barasi ir mušasi. Kad mama su juo ne tik barasi, bet ir mušasi ji suprato iš garsų. Garsai buvo tokie, kad mama sakė „nesitrankyk ir nesistumdyk“. Ji pati nematė, kaip jie mušėsi, nes buvo kitoje palapinėje. Viso buvo dvi palapinės. Mama su R. P. ruošėsi miegoti dvivietėje palapinėje, o ji, močiutė ir brolis ruošėsi miegoti trivietėje palapinėje. Tada ji iš šešėlio per palapinę pamatė, kad R. P. uždegė savo palapinę. Tuo metu mama buvo pas juos palapinėje. Mama po to, kai jie susimušė, išėjo iš tos palapinės. Tuo metu jie buvo keturiese vienoje palapinėje. Mamai būnant jų palapinėje, R. P. pasakė „supjaustysiu palapinę, o kartu ir tave“. Iš jo balso nusprendė, kad tai jis sako mamai. Jis labai žiauriai tada kalbėjo. R. P. jai pasakė, kad „nerėk ir tave nuskandinsiu“. Ji nerėkė, ji tuo metu tik verkė. Būdama savo palapinės viduje, per palapinės odą matė sklindančią šviesą, dėl to nusprendė, kad kita palapinė yra padegta. Kai ji išlindo iš palapinės, ji matė, kad iš kairės palapinės pusės yra skylė. Skylė buvo maždaug trijų centimetrų skersmens. Tada jie visi keturi išlindo iš palapinės ir mama paskambino savo draugei, kuri atvažiavo su taksi automobiliu. Pirmiausia atvažiavo mamos draugė, o tik tada taksi automobilis. Ji buvo labai išsigandusi, to kas vyko. Ir anksčiau, kai mama ir R. P. išgerdavo, jie pasipykdavo ir pasibardavo. Tada ji tik truputį pavergdavo ir truputį išsigąsdavo, bet ne taip smarkai kaip tą naktį. R. P. ant jos rėkdavo tik tada, kai jis grįždavo ir ji su broliu būdavo prie mamos, tada jis sakydavo „ką čianais darote“, neleisdavo televizoriaus pažiūrėti. Savo akimis ji nematė kaip mama ir R. P. mušdavosi. Tą vakarą, prie upės, kai R. P. susibarė su mama, jis buvo priėjęs prie jos. Ji nemano, kad kas nors iš jos šeimos narių, matė, kad R. P. buvo ją palietęs, tai yra, kad kai mama laukė taksi automobilio, o šalia jos buvo močiutė ir brolis, R. P. palietė jos ranką ties alkūne, paėmė už jos ir pakartojo, kad ją nuskandins. R. P. po tos nakties, kai jis išgąsdino, ji nemyli. Ant jo nepykdavo, tik kartas, kai jis neleisdavo būti prie mamos. Ji galvoja, kad jis pasakė, kad ją paskandins dėl to, kad ji verkė ir šaukė „mamyte neik pas jį“ (b.l. 13).
Liudytoja K. M. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d. ji su draugu važiavo žvejoti, (duomenys neskelbtini) Buvo apie 18.00 val. Atvažiavę į žvejybos vietą jie pamatė toje vietoje palapines besistatančius R. K., jos mamą, sugyventinį ir vaikus. Jos draugas nuėjo žvejoti, o ji prisijungė prie R. K. šeimos ir kartu su suaugusiais šeimos nariais gėrė alų. Jai atrodo, kad ji išgėrė 3 stiklines alaus. Su jais ji pasėdėjo maždaug iki 21.00 val. ar tai iki 21.30 val. Tada ji su savo draugu išvažiavo į namus. Tarp R. K. ir jos sugyventinio barnių ir piktumų nebuvo. Buvo labai linksma. Kažkur apie 00.00 val. jai paskambino R. K., kuri pasakė, kad jos sugyventinis R. P. durniuoja, kad ji nori namo. R. K. jos paprašė, kad ji išeitų į kiemą, atsisėstų į taksi automobilį, kurį jau buvo R. K. išsikvietusi, ir parodytų taksistui kelią kur važiuoti jos pasiimti. Ji taip ir padarė. Taksi automobiliu į tą mišką atvažiavo maždaug 00.30 val. Atvažiavusi ji pamatė R. K., jos mamą D. ir R. vaikus. Jie stovėjo susipakavę daiktus. R. P. savo akyse ji nematė. Ji R. K. nieko neklausinėjo. Jai nebuvo įdomus jų konfliktas. Ji važiavo į tą mišką tik dėl vaikų. Nebūtų ten buvę vaikų, tai nebūtų ji ir važiavusi. Ji su R. K. šeima nelabai bendrauja, todėl nieko pasakyti apie jų šeimą negali. Nei ant R. K. kūno, nei ant jos vaikų kūnų tą vakarą smurto žymių ji nematė. Buvo tamsu, gal ir buvo smurto žymės, bet ji jų nematė. R. K. dukterį ji vadina pasakore. Jos labai laki vaizduotė. Kažkada buvo ją susitikusi tai ji pasakojo, kad kažkokie vaikai ją bandė nužudyti. Kad R. P. grasino nužudyti vaiką, ji netiki, nors ir mažai su ta šeima bendrauja. Kai jie susitinka, tai nebūna tarp R. K. ir R. P. jokių konfliktų (b.l. 19).
Liudytoja D. D. parodė, kad 2014 m. liepos 23 d. vakare ji su savo dukterimi R. K., jos sugyventiniu R. P. ir vaikais L. ir R. iškylavo prie Š. upės, (duomenys neskelbtini) Iškylaudami suaugusieji gėrė alkoholį. Pagrinde tą vakarą jie gėrė alų. Ji išgėrė tikrai kokius du litrus alaus 5 laipsnių stiprumo. Su jais alų gėrė ir R. K. draugė K., kuri paskui išvažiavo į namus. Miegoti jie nuėjo apie 22 val., dar šviesu buvo. Ji miegojo vienoje palapinėje su savo anūkais. Jos duktė su sugyventiniu miegojo kitoje palapinėje. Aplinkui kitų žmonių nebuvo. Matyt jos būta tik neseniai užsnūsta, nes per miegus ji išgirdo, kaip duktė ir jos sugyventinis pykstasi. Dėl ko jie susipyko, nežino. Ji nematė, kaip duktė konflikto metu buvo mušama sugyventinio, kadangi buvo savo palapinėje. Duktės ginti ji nėjo, kadangi čia įprasta, kad ji su sugyventiniu tarpusavyje pastoviai pykstasi. Ji girdėjo, kad jie tarpusavyje tą naktį rėkavo, bet ką būtent, pasakyti negali. Vienu momentu, kai susipyko duktė su sugyventiniu, duktė atėjo pas ją ir savo vaikus į palapinę. Ji pabuvo labai trumpai. Ji pasakė „važiuosim namo“. Ji negirdėjo, kaip R. P. grasino jos anūkei, kad jai kažką padarys, o ypač, kad paskandins. Jos anūkė viso šio savo motinos ir jos sugyventinio konflikto metu verkė, ji buvo kažko labai išsigandusi. Juk buvo naktis, tamsu, miške prie upės, o čia dar motina su sugyventiniu pykstasi. Kitas anūkas į šį konfliktą nereagavo, jis buvo ramus. Tik anūkė apsikabinusi ją bliovė. Jos anūkė yra labi jautri. Ir anksčiau R. P. pasimušdavo su jos dukterimi (b.l. 20).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Važiuojant nuo U. ir pravažiavus K. kaimą ir keliu pravažiavus dar 500 metrų pasukus į dešinę pusę žvyruotu keliu apie 1200 metrų važiuojant B. mišku link G. upelio. Iki upelio likus 20 metrų iki jo sukama į miško keliuką, kuriuo pavažiavus 350 metrų privažiuojamas Š. upės krantas. Prie upės esančioje aikštelėje matoma laužavietė, prie kurios mėtosi plastikiniai buteliai ir skardinės nuo alaus. Dešinėje pusėje, toje vietoje kur stovėjo R. K. palapinė, guli keli metaliniai vamzdeliai nuo palapinės. Žolė išmindžiota. Kraujo dėmių nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, nieko nepaimta (b.l. 4, 5).
Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto pranešimo matyti, kad R. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) šeima nuo 2009 m. yra registruota Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, situaciją šeimoje stebi socialinis darbuotojas. Šiuo metu R. K. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Moteris gyvena su sugyventiniu R. P.. Abu suaugusieji dirba, tačiau šeimos materialinė padėtis išlieka sunki. Emocinė socialinė situacija namuose dažnai būna nepozityvi dėl namuose besilankančių svetimų asmenų, pasitaikančių girtavimo atvejų (b.l. 22).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. P. buvo nustatytas 2.27 promilių girtumas (b.l. 25).
Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. P. 2014 m. liepos 24 d. mušdamas sukėlė sugyventinei R. K. fizinį skausmą, o priėjęs prie verkiančios mažametės R. K. dukros L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ., tyčia ją pakratęs ir pasakęs žodžius „jeigu tu nenutilsi aš tave paskandinsiu“, sukėlė pakankamą pagrindą mažametei manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją L. K. ir šios dvi nusikalstamos veikos pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d. ir LR BK 145 str. 1 d. Nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis R. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 53-54).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. R. P. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). R. P. administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba (b.l. 35). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. P. asmenybę, padarytų veikų aplinkybes ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., R. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., R. P. taikytas sulaikymas (b.l. 45, 46) skaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 66 str. 2 d.).
Kadangi R. P. nusikalstamas veikas padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigtina taikyti (LR BPK 307 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą septyniems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. P. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant R. P. per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.
Į bausmės laiką įskaityti R. P. sulaikymą nuo 2014-07-24 iki 2014-07-25, t.y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.