Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-05 · Administracinė byla Nr. I-6979-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
I-6979-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01300-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
Ž. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6979-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01300-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rudens iki 2019 m. balandžio mėnesio jis buvo laikomas Alytaus pataisos namų Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) netinkamomis sąlygomis, nes šiame būryje buvo vykdomi patalpų remonto darbai ir pareiškėjas turėjo kęsti triukšmą, kvėpuoti dulkėmis. Pareigūnai į skundus dėl patalpose vykdomų remontų nereagavo, remonto darbai buvo tęsiami. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, jautė oro trūkumą, įtampą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus pataisos namų Socialinės globos sektoriuje. Minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas jose laikomiems asmenims. Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų gyvenamosiose patalpose nenustatė. Patalpų remonto darbai Socialinės globos sektoriuje buvo padėti vykdyti 2018 m. gruodžio 10 d. Darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo priverstas gyventi dulkėse, atmestini. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų Socialinės globos sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namų Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) (b. l. 13). Šio sektoriaus buitinių, pagalbinių ir gyvenamųjų patalpų remonto darbai vyko nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. (b. l. 15, 33).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 9 miegamąjį, tačiau dėl suplanuotų šios gyvenamosios patalpos remonto darbų, nuo 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 2 būrio 3 miegamąjį (b. l. 40). Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas 2 būrio 3 miegamajame ir dėl suplanuotų šio miegamojo remonto darbų, nuo 2018 m spalio 16 d. buvo perkeltas į 2 būrio 1 miegamąjį, kur remonto darbai jau buvo atlikti (b. l. 39). Vadinasi, Socialinės globos sektoriaus gyvenamųjų patalpų (miegamųjų) remonto darbai vyko nuosekliai, pareiškėją kartu su kitais nuteistaisiais laikinai perkeliant į kitus šio būrio miegamuosius, taigi dėl 2 būrio miegamuosiuose vykdytų remonto darbų pareiškėjas negalėjo patirti nurodytų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.

Kaip buvo minėta, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. buvo remontuojamas visas Socialinės globos sektorius, t. y. remonto darbai vyko buitinėse, pagalbinėse ir gyvenamosiose patalpose. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad remonto darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vieną, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl būryje atliekamų remonto darbų pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjas būtų laikomas neremontuojamame būryje.

Kita vertus, teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Socialinės globos sektoriuje vykdytų remonto darbų pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai būtų nusistatę priešiškai pareiškėjo atžvilgiu ar, kad nereaguotų į pareiškėjo nusiskundimus. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų direktorius į pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. prašymą dėl 2 būrio gyvenamųjų patalpų remonto darbų išsamiai atsakė 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 363-1017 (b. l. 33). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis