Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „LUVEL transportas“ atstovams advokatui I. M. ir direktoriui K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LUVEL transportas“ ieškinį atsakovei A. P. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-09-16 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014 pagal ieškovės A. P. prašymą atsakovui UAB „LUVEL transportas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išieškojimo, kuriuo nusprendė prašymą tenkinti iš dalies: išieškoti ieškovės A. P. naudai iš atsakovo UAB „LUVEL transportas“ darbo užmokesčio už 2013 m. liepos - gruodžio, 2014 m. sausio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimą ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, iš viso – 3842,47 Lt (atskaičius mokesčius); sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovės A. P. naudai iš atsakovo UAB „LUVEL transportas“ neviršijant jos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (t.y. 450,50 Lt), vykdyti skubiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „LUVEL transportas“, atstovaujamo direktoriaus K. S., ir atsakovės A. P. 2012 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 65 ir nuo 2012-12-10 A. P. ėjo vadybininko, atsakingo už transportą, automobilių licencijavimą pareigas. Darbo sutartis su A. P. nutraukta už pravaikštas nuo 2014-01-02 UAB „LUVEL transportas“ direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 6 (Darbo kodekso straipsnis nenurodytas, b.l. 14).

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas pakeistas į DK 127 str. 1 d. (atleidimas darbuotojo prašymu) direktoriaus įrašu darbo sutartyje (b.l. 25). Duomenys apie atleidimo pagrindo pakeitimą socialinio draudimo įstaigai pateikti 2015 m. vasario 5 d. (b.l. 142).

UAB „LUVEL transportas“ ieškiniu prašo panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos 2014-09-16 sprendimą Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014, kuriuo iš ieškovo UAB „LUVEL transportas“ atsakovės A. P. naudai priteistas darbo užmokestis už 2013 m. liepos - gruodžio, 2014 m. sausio mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas (2490,97 Lt) ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (1351,50 Lt) , iš viso – 3842,47 Lt (atskaičius mokesčius).

Dėl praleisto DK 289 str. nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją

Ieškovas UAB „LUVEL transportas“ ieškinyje teigia, kad darbo ginčų komisija netinkamai taikė DK 289 str. ir nesant svarbių priežasčių ir šias priežastys pagrindžiančių dokumentų, nepagrįstai atnaujino kreipimosi į darbo ginčų komisiją trijų mėnesių terminą.

Nustatyta, kad darbo ginčų komisija vadovaujantis DK 289 str. atnaujino prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei ginčą išnagrinėjo iš esmės. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad darbo ginčų komisija teisingai išsprendė darbuotojos prašymą dėl termino atnaujinimo. Byloje nustatyta, kad darbuotoja A. P. iš darbo buvo atleista 2014-01-02 (b.l. 25). Dėl pažeistų teisių gynimo į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2014-08-06. Darbuotoja darbo ginčų komisijai nurodė, kad prašymo pateikimo terminą praleido dėl to, kad dėjo visas pastangas taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, vėliau dėl šeimyninių aplinkybių – neįgalio tėvo ligos ir mirties, neturėjo galimybės kreiptis į darbo ginčų komisiją įstatyme nustatytu terminu. Darbo ginčų komisijai darbuotoja pateikė dokumentus pagrindžiančius neatsiskaitymo su ja faktą bei tėvo A. P. mirties liudijimą. Iš nustatytų aplinkybių teismas vertina, kad darbo ginčų komisija pasinaudodama DK 289 str. 1 d. nustatytą diskrecija spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šį terminą atnaujino pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad darbdavio nurodyta aplinkybė, kad darbuotojos prašymas turėjo būti atmestas praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisiją senaties terminą, yra nepagrįsta.

Dėl praleisto DK 296 str. nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą

DK 296 str. nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paeikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013 yra konstatavęs, kad DK 296 str. numatytas vieno mėnesio terminas yra ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Atsakovė prašo taikyti šį ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovo reikalavimus, susijusius su darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimu.

Byloje nustatyta, kad UAB „LUVEL transportas“ ieškinį dėl Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pateikė teismui 2014 m. lapkričio 24 d. (b.l. 2). Taigi ieškovas yra praleidęs DK 296 str. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kaip nurodė ieškovas, terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas dėl to, kad ieškinio pateikimo teismui paskutinėmis dienomis ieškovo direktorius sunkiai sirgo, o kitas asmuo sprendimų bendrovėje už direktorių priimti nesiėmė, kas sutrukdė laiku kreiptis į teismą su ieškiniu. Iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos 2015-01-05 pažymos apie UAB „LUVEL transportas“ direktoriaus K. S. nedarbingumo laikotarpius matyti, kad K. S. buvo nedarbingas laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. (b.l. 61). Tačiau darbo ginčų komisijos sprendimo terminas skaičiuojamas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2014 m. rugsėjo 16 d.) ir suėjo praėjus vienam mėnesiui, t.y. 2014 m. spalio 16 d. Iš šių duomenų nustatyta, kad UAB „LUVEL transportas“ direktorius K. S. buvo nedarbingas jau po to, kai buvo pasibaigęs darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas. Objektyvių duomenų apie įmonės vadovo K. S. sveikatos būklę 2014 m. spalio mėnesį nėra. Įmonė pateikė paties K. S. 2014 m. spalio 10 d. įsakymą, kuriuo jam suteikiamos atostogos sanatoriniam gydymuisi nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (b.l. 15). Šis įsakymas K. S. sveikatos būklės neįrodo. Be to, teismas negali vadovautis šiuo įsakymu, kadangi šis rašytinis įrodymas yra sukurtas paties K. S.. Spręsdamas senaties termino atnaujinimo klausimą teismas pažymi, kad UAB „LUVEL transportas“ ieškinys teismui yra pateiktas K. S. nedarbingumo laikotarpiu, t.y. 2014 m. lapkričio 21 d., o tai reiškia, kad ieškovo direktoriaus nedarbingumas nebuvo kliūtis su ieškiniu kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises. Todėl darytina išvada, kad ieškovo direktoriaus K. S. nedarbingumo priežastis pagal savo pobūdį ir trukmę nesudarė objektyvių kliūčių atstovauti bendrovei. Be to, teisme apklaustas UAB „LUVEL transportas“ direktorius K. S. nurodė, kad jo atostogų ar nedarbingumo laikotarpiu direktoriaus pareigas faktiškai ėjo Z. B.. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas vertina, kad ieškovo nurodytos termino atnaujinimo priežastys nėra svarbios, o priešingai - įrodo, kad pats ieškovas savo teisėmis naudojosi nerūpestingai ir senaties terminą praleido dėl įmonės vadovo pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių. Teismas nesutinka su ieškovu ir jo atstovu, kad kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą jam sukliudė svarbios priežastys, kurių jis negalėjo įtakoti ar jų kontroliuoti.

Todėl praleistas senaties terminas neatnaujinamas, o ieškinys atmetamas CK 1.131 str. 1 d. numatytu pagrindu, t.y. dėl to, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį.

Dėl ginčo esmės

Nors ieškinį atmetus dėl praleisto senaties termino teismas neprivalo pasisakyti dėl materialinių teisinių santykių esmės, šiuo atveju teismas taip pat sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis, kad darbuotojos A. P. reikalavimai priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką yra teisėti ir pagrįsti.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad darbuotoja A. P. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d. darbo funkcijų nevykdė, todėl darbo užmokestis už šį laikotarpį darbuotojai nepriklauso. Visų pirma, įmonė tokią versiją iš esmės iškėlė tik teisme, o ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje darbdavys atsiliepime laikėsi versijos, kad su darbuotoja A. P. yra pilnai atsiskaityta už visus jos reikalaujamus 10 mėnesių (DGK bylos lapas 20). Antra, byloje yra prieštaringi įrodymai apie ieškovės darbą ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio mėnesio. A. P. teigė, kad ji dirbo įprastai jai priskirtus darbus, susijusius su leidimų ir licencijų išėmimu, taip pat vykdė kitus darbdavio pavedimus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji pagal darbo sutartį dirbo ne visą dieną, o tik 2 valandas per dieną, kad darbas UAB „Luvel transportas“ nebuvo pagrindinis ir kad apie tai darbdavys žinojo ir sutiko, kad darbą kitoje darbovietėje ji derintų. A. P. paaiškino, kad daugumoje atvejų darbo funkcijas ji vykdė ne įmonės ofise Žirnių g. 10, Vilniuje (leidimus ir licencijas galėjo užsakyti internetu ir kt.). Tai, kad ieškovės nebuvo darbe, t.y. įmonės ofise, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, teisme iš esmės patvirtino K. S., P. S., darbo ginčų komisijoje – A. S., taip pat teisme – Z. B.. Tačiau teismas negali remtis jų paaiškinimais dėl to, kad visi šie liudytojai yra susiję tarpusavyje asmeniniais ryšiais: Paulius ir A. S. yra įmonės vadovo ir savininko K. S. sūnūs, o Z. B. teisme save įvardijo kaip K. S. sutuoktinę, nors santuoka nėra įregistruota. Be to, visi šie asmenys turi motyvą meluoti ir liudyti prieš A. P. interesus. Byloje neginčijama, kad A. P. buvo A. S. sužadėtinė, tačiau jų santykiai nutrūko nuo 2013 m. vasaros. A. S. darbo ginčų komisijoje yra davęs paaiškinimus, iš kurių matyti, kad K. S. po to norėjo atleisti A. P. iš darbo, bet jis prašė jos neatleisti (DGK bylos 70 lapas). Be to, paminėtų liudytojų paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiui, kuriame ieškovei darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas (DKG bylos 21-35). Pažymėtina, kad nuo A. P. darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal darbo užmokesčio žiniaraštį, buvo sumokėti socialinio draudimo mokesčiai (kuriuos darbdavys susigrąžino tik 2015 m. gegužės mėn. patikslindamas socialinio draudimo duomenis). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad A. P. ginčijamu laikotarpiu buvo priskaičiuotas darbo užmokestis: už 2013 m. rugsėjo mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. spalio mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. lapkričio mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. gruodžio mėnesį – 450,50 Lt, už 2014 m. sausio mėnesį (kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas) – 187,97 Lt (darbo ginčų komisijos bylos 14-16, 21-24 lapai). Darbdavio atstovai šios aplinkybės nesugebėjo logiškai paaiškinti. B. D. Zelinčionok teisme teigė, kad ji darbo užmokestį skaičiavo neturėdama darbo laiko apskaitos žiniaraščių (tokių žiniaraščių ji nepildė), bet direktorius jokių pastabų dėl A. P. skaičiuoto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio niekada nebuvo pareiškęs. D. Z. teigė, kad ji nežinojo, ar nurodytu laikotarpiu A. P. eidavo į darbą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pažymėtos A. P. pravaikštos nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki darbo sutarties nutraukimo dienos 2014-01-02, nebuvo pateikti darbo ginčų komisijai, o buvo pateikti tik teismui (b.l. 10-13). Teismas šiuo įrodymu nesivadovauja, nes nėra galimybės nustatyti, kada šie žiniaraščiai buvo sukurti ir kas juos sukūrė, o šių žiniaraščių turinys prieštarauja A. P. darbo laikui, nurodytam darbo užmokesčio žiniaraščiuose (DGK bylos 21-25 lapai). Darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra kitų darbo užmokestį gavusių darbuotojų parašai, įrodantys dokumento sukūrimo tikrumą, todėl teismas remiasi šiuo rašytiniu įrodymu, o ne teisme iškeltai versijai patvirtinti tik teismui darbdavio pateiktu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl neatvykimo į darbą ir darbo funkcijų nevykdymo darbdavys reikalavo iš atsakovės pateikti pasiaiškinimą. Pažymėtina ir tai, kad darbdavys, teigdamas, kad atsakovė buvo atleista iš darbo už pravaikštas, kilus ginčui teisme, savanoriškai pakeitė atsakovės atleidimo iš darbo pagrindą į DK 127 str. 1 d., kas atitinka ieškovės paaiškinimus, kad ji jau nuo 2013 m. gruodžio vidurio įmonės vadovo prašė nutraukti darbo sutartį.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia labiau tikėtinomis laikyti darbuotojos A. P. nurodytas aplinkybes, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d. vykdė darbo funkcijas. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių darbo ginčų komisijos nustatytą neatsiskaitymo su darbuotoja faktą už ginčijamą laikotarpį.

UAB „LUVEL transportas“ direktorius K. S. teisme paaiškino, kad atsakovei nebuvo mokamas atlyginimas už 2013 m. liepos – rugpjūčio mėnesius dėl to, kad atsakovė nusiėmė iš jai priklausančios darbdavio išduotos kortelės 4000 Lt. Šią sumą ieškovo atstovas traktuoja kaip atsakovei išmokėtą darbo užmokestį už 2013 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, o ne kaip ieškovo bendrovei padarytą žalą. Tačiau papildomai nurodė, kad atlyginimas darbuotojams buvo mokamas grynais pinigais, pasirašant darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad atsakovės išimti iš kortelės pinigai negali būti traktuojami kaip jai išmokėtas darbo užmokestis, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad šie pinigai buvo įskaityti ieškovei kaip jai išmokėtas darbo užmokestis. Darbuotojai už 2013 m. liepos mėnesį buvo priskaičiuota išmokėti 450,50 Lt darbo užmokesčio (darbo ginčų komisijos bylos 25, 42 lapai). Už 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovei buvo priskaičiuota 450,50 Lt (darbo ginčų komisijos bylos 26 lapas). Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių darbo ginčų komisijos nustatytą neatsiskaitymo su darbuotoja faktą už 2013 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-09-16 priimdama sprendimą Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014 teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismas jį palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 493 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas byloje teisines paslaugas. Teisines paslaugas sudaro: susipažinimas su procesiniais dokumentais, konsultacija – 60 EUR (adv. pad. J. A.), pasirengimas bylai – 95 EUR (adv. pad. J. A.), atstovavimas teisme – 138 EUR (adv. pad. J. A.), atstovavimas teisme – 200 EUR (adv. R. M.) (b.l. 45). Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2015 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 695029 ir AB Swedbank 2015 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 723 (b.l. 46-47). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas teismui 2014 m. lapkričio 24 d., atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertintinas pagal 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2014-04-16) nustatytus įkainius. Atsakovės interesus byloje atstovavo advokatas R. M. ir advokato padėjėja J. A.. Vadovaujantis Rekomendacijų 4 punktu atsižvelgtina į tai, kad byla nėra sudėtinga, todėl priteistino užmokesčio dydis už teisines paslaugas byloje neturi viršyti maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio. Atstovai atstovavo atsakovę teismo posėdyje, kurio bendra trukmė 6 val. (maksimali suma 270 EUR (koeficientas 0,15 x 300 EUR x 6 val.)), kitos atstovų nurodytos paslaugos įeina į paminėtą. Todėl teismas atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 270 EUR.

Valstybei iš ieškovo priteisiamos šioje byloje iš biudžeto lėšų apmokėtos 3,24 pašto išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (CPK 96 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „LUVEL transportas“ ieškinį atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos 2014-09-16 sprendimą Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „LUVEL transportas“, juridinio asmens kodas 226209920, 270 EUR (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „LUVEL transportas“, juridinio asmens kodas 226209920, Lietuvos valstybei 3,24 EUR (tris eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.