Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-05 · Byla Nr. Ik-575-505/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
Ik-575-505/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00071-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Administracinė byla Nr. I-575-505/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant pareiškėjo A. Ž. atstovei L. Ž.,

nedalyvaujant atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei Kristinai Mikolaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei Kristinai Mikolaitei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991 ir įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinių paslaugų išlaidas (b.l. 5-9).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundžiamuoju sprendimu nesutinka, kadangi teismai iš esmės nenagrinėjo 10 KV požeminės kabelinės linijos tiesimo teisėtumo, nes skundai dėl priimtų aktų, susijusių su paminėta požemine kabeline linija, buvo pateikti praleidus įstatymų nustatytus terminus ir prašymai atnaujinti terminus buvo nepatenkinti. Bendrosios kompetencijos teismuose yra kiti senaties terminai, todėl pareiškėjas ir siekia, kad jie būtų panaikinti bei atlyginta žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 26 d. pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-11511- 435/2011, kurioje ginčijamas požeminio 10 kv kabelio nutiesimo greta pareiškėjo namų teisėtumas bei prašoma priteisti žalos atlyginimą. Spręsdama klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-3095 kreipėsi į advokatę Kristiną Mikolaitę, prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, papildomai pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. 2011 m. gruodžio 21 d. Kauno tarnyboje gauta advokatės K. Mikolaitės išvada, reg.Nr.O-l-(1.6)-3673, kurioje advokatė nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, susipažinusi su advokatės K. Mikolaitės pateikta išvada bei vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas kabelio tiesimo teisėtumą ginčijo Kauno apygardos administraciniame teisme (adm. b. Nr.I-1033/2009, Nr. I-10-428/2009, Nr. I-347-480/2011), Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme (adm. b. Nr. AS-58/2011). Teismai pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus, pareikštus praleidus skundo padavimo terminą ir neesant svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Pareiškėjo sutuoktinės L. Ž. 2008 m. kovo 12 d. pareiškimo pagrindu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo (LR BK 294 str. 1 d.), kuris 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 10 kV kabelio linija pratiesta laikantis visų Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudoti; atstumas nuo pareiškėjo gyvenamojo namo pamatų iki kabelio linijos yra didesnis negu to reikalauja LR Ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.4-40 patvirtintos Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės; kontrolinėje - geodezinėje nuotraukoje užfiksuota, kad 10 kV kabelio linija pratiesta valstybinėje žemėje, todėl pareiškėjo teisė į nuosavybę nebuvo pažeista. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad nutiesus 10 kV kabelinę liniją, ją eksploatuojant gresia pavojus pareiškėjo bei kitų žmonių sveikatai, nenustatyta, kad būtų pažeistos pareiškėjo, kitų asmenų teisės ar teisėti interesai ir padaryta žala. Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Savo prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėjas kelia savo turinio prasme tapačius reikalavimus, kurie jau buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose ir dėl jų yra teismų pasisakyta (adm.b. Nr. I-1033/2009, Nr. I-10-428/2009, Nr. I-347-480/2011, Nr. AS-58/2011), todėl remiantis aukščiau išdėstyta įstatymo nuostata, ginčyti pareiškėjo nurodomų statybą reglamentavusių aktų (statybos leidimas, projektas ir pan.) negalima. Siekiant žalos priteisimo, kiekvienu atveju turi būti nustatyti bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai - žala (nuostoliai), neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Visus pagrindus, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), t.y. šiuo atveju pareiškėjas. Taigi, administraciniams teismams išnagrinėjus administracines bylas bei ikiteisminio tyrimo institucijai nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais galėtų būti padaryta žala pareiškėjui, nenustatinėjamos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, nes nenustačius bent vieno iš civilinės atsakomybės pagrindų, civilinės atsakomybės teisiniai santykiai neatsiranda.

Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kristinai Mikolaitei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 167,170)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (prašymu atsakovas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 171 ))(ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta byloje esančiais įrodymais, kad pareiškėjas A. Ž. 2011 m. rugsėjo 26 d. pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, reg. Nr.TP-1-(2.1)-2846, suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-11511- 435/2011, padedant parengti patikslintą ieškinį dalyse: 1) dėl akto reg. Nr. 467, 2006 m. lapkričio 30 (2006 m. gruodžio 7 d.) pripažinimo tinkamu naudoti 10 KV PK linija iki vartotojo UAB „Doleta“, Vilniaus g. 52, Jiezne,, Prienų raj., panaikinimo patraukiant atsakovu VEI prie EM Kauno teritorinį skyrių; 2) dėl statybos leidimų: L-66 ir L-96, išd. 2006 ir 2010 m. birželio 16 d., panaikinimo patraukiant atsakove Prienų rajono savivaldybės administraciją ir atstovauti šioje byloje (b.l. 27-31). Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 11 str. 9 d., 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-3095 kreipėsi į advokatę Kristiną Mikolaitę, prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, papildomai pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama (b.l. 143). 2011 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo pateikta 2011 m. gruodžio 20 d. advokatės Kristinos Mikolaitės išvada „Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo A. Ž.“, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas pagal jo prašymus būtų neperspektyvus (b.l. 153-154). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais (b.l. 155).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo atsakovui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba– tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Sprendžiant konkretų byloje kilusį ginčą aktualios Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas atsakovo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991, ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti suteikti (kaip ir nutraukti) antrinę teisinę pagalba negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Iš pareiškėjo prašymo reg. 2011 m. rugsėjo 26 d., Nr. TP-1-(2.1)-2846))-515, 2011 m. gruodžio 20 d. advokatės Kristinos Mikolaitės išvados turinio, Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11511-435/2011 medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-11511-435/2011, patikslinti ieškinį su tikslu užtikrinti moralinės žalos atlyginimo priteisimą. Minėta byla prašymo padavimo metu jau buvo užvesta Kauno miesto apylinkės teisme – ieškovų A. Ž. ir L. Ž. ieškinys buvo priimtas 2011 m. birželio 30 d. (civilinė byla Nr. 2-11511-435/2011, I tomas, b.l. 125), pateikti šalių atsiliepimai. 2011 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutartimi buvo nutarta skirti bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje 2011 m. rugsėjo 28 d., kurio metu ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (civilinė byla Nr. 2-11511-435/2011, II tomas, b.l. 44, 90-91, II tomas, b.l. 3). Tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą. Nutartyje nurodė, jog ši nutartis neužkerta galimybės ieškovams pakartotinai kreiptis į teismą ir paduoti ieškinį, kuris atitiktų jo formos ir turinio reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-11511-435/2011, III tomas, b.l. 55-56,72-76, 100-104).

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad formaliai pareiškėjas pateikė faktinius bei teisinius duomenis, kurių teismo vertinimu pakako ieškiniui priimti bei skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Todėl tai, ar pareiškėjo ieškinys, kurio reikalavimai: panaikinti 2006 m. gegužės 29 d. UAB „Ekspertika“ bendrosios projekto ekspertizės vadovo Antano Veselkos Techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 06-05/36, priteisti iš UAB „Ekspertika“ 25 000,00 Lt moralinės žalos, panaikinti 2006 m. gegužės mėn. UAB „Elektros darbai“ techninį darbo projektą SDK-06-39-T2-1 dalyje: 3.2 žemės darbų techninėse specifikacijose 3.24 punkto penktą pastraipą, priteisti iš UAB „Elektros darbai“ 25 000 Lt moralinės žalos (ir vėlesni patikslinti reikalavimai), yra pagrįstas, galėjo spręsti tik teismas, nagrinėjantis pareiškėjo ieškinį, todėl atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, ir motyvuodama reikalavimų akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismams Lietuvos Respublikos Konstitucija deleguota funkcija. Nesant akivaizdžių pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjo ieškinio pagrįstumą, peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus teisėjų kolegija spręndžia, kad ginčijamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991 yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti kitą sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinių paslaugų išlaidas.

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismas negali vertinti papildomai pateiktų dokumentų, galimai įrodančių pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kurie nebuvo įvertinti priimant ginčijamą sprendimą, taip pat priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo. Kadangi administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991, ir jis naikintinas, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas tenkintinas dalinai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, užregistruotą 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr. TP-1-(2.1)-2846, ir priimti dėl jo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2846-4991, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje ir priimti dėl jo sprendimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėJaninaVitunskienėRimantas Giedraitis