- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-1049-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 186 str., už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.00 val., Alytuje, Sodžiaus g. 8, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, jog yra pagrobtas jam priklausantis automobilis Audi 80.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apelianto teigimu, nagrinėjamo įvykio dieną jis pasigedo jam priklausančio automobilio Audi 80. Šį automobilį, jis kartais duodavo pavažiuoti buvusiai žmonai, su kuria jau keturis metus kartu negyvena, tačiau oficialiai neišsituokę. Jis bandė su ja susiekti telefonu, tačiau ji neatsiliepė. Nesulaukęs sugrįžtančio automobilio, vakare apie 20.00 val. apie automobilio vagystę jis pranešė policijai. Kai į įvykio vietą atvažiavo pareigūnai, automobilis jau buvo namo kieme.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su A. D. apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą paliktą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tuo tarpu pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Nenukrypstant nuo aukščiau aptartų ATPK nuostatų patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinus joje surinktus duomenis įrodymų pakankamumo prasme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju išanalizavus Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo turinį, akivaizdu, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas formaliai išdėsčius pateiktus įrodymus, tačiau tinkamai jų neištyrus ir neįvertinus. A. D. pareikštas kaltinimas iš esmės grindžiamas rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, neatskleidžiant esminių apeliantui inkriminuojamo teisės pažeidimo požymių, nepateikiant jo kaltę patvirtinančių duomenų analizės, kas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų ATPK reikalavimų visumą, leidžia pagrįstai konstatuoti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nepagrįstumą.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, apeliaciniu skundu A. D. iš esmės nesutinka su jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymu, nurodydamas, kad jo automobilio namo kieme tuo metu, kai jis apie jo vagystę pranešė policijai, nebuvo, kas leido jam manyti, jog automobilis gali būti pagrobtas. Savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme jis nepripažino ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2). Tačiau, kaip matyti iš tos pačios dienos A. D. rašytinio paaiškinimo, jis įvykio dieną nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 20.00 val. sugalvojo paskambinti policijai ir pranešti apie pagrobtą jo automobilį, papildomai pažymėdamas, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs ir neturėjo, ką veikti (b. l. 4). Vertinant šio paaiškinimo patikimumą, akcentuotina, kad jis buvo surašytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B., o A. D. jį tik papildė žodžiais: “perskaičiau, surašyta teisingai“, kas, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu, kaip teigia pats apeliantas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, leidžia pagrįstai abejoti šio paaiškinimo patikimumu ir objektyvumu.
Esant tokiems prieštaravimams A. D. rašytiniuose paaiškinimuose (viename jis nurodo, kad savo kaltės nepripažįsta, kitame, jog sutinka su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu), šio asmens apklausa pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjamoje situacijoje buvo būtina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. ir dalyvavo, tačiau iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nes apygardos teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje teismo posėdžio protokolo nėra. Nors, kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio analizės, A. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, kas ATPK 31 str. 1 d. 1 p. prasme buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, sprendžiant iš apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, savo kaltę įvykdžius ATPK 186 str. įtvirtintą teisės pažeidimą jis vėlgi neigia. Tuo tarpu nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje šiuo klausimu buvo ne kartą išaiškinta, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami tik pagal byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesant teismo posėdžio protokolo, o Lietuvos informacinėje sistemoje (LITEKO) nesant ir teismo posėdžio garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą ir ypač proceso dalyvių duotus parodymus (administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).
Be to, kaip matyti iš byloje esančio rašytinio S. D. paaiškinimo, kuriuo buvo grindžiama A. D. kaltė, jame nurodytos aplinkybės, kurios prieštarauja apelianto nurodytosioms, tačiau S. D. kaip liudytoja, kurios parodymai galėjo turėti esminės reikšmės nustatant apelianto tyčią, apklausta nebuvo, t. y. teismas betarpiškai neištyrė ir neįvertino minėtos liudytojos parodymų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas aukščiau aptartas ATPK nuostatas, dėl ko skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir grąžinti A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.