Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Ludwig Schokolode GmbH&Co KG patentinei patikėtinei A. P., ieškovo atstovei advokatei Giedrei Domkutei-Lukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Ludwig Schokolade GmbH&Co KG ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir apsaugos suteikimo tarptautinei prekių ženklo registracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dublike ieškovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai nurodydamas, jog vertinant, ar registruojamas prekių ženklas turi skiriamąjį požymį ir išsiskiria iš kitų rinkoje esančių gaminių, turėtų būti analizuojamos kitos rinkoje esančios šokolado plytelės, tuo tarpu atsakovas vertina ne tik šokoladą, bet ir saldainius. Ieškovo prekių ženklo šokolado gabalėlių aukštis ir plotis bei gabalėlio parabolės forma akivaizdžiai skiriasi nuo kitų rinkoje esančių šokolado gabalėlių formos. Šokolado rinkoje nėra įprasta ir tai, jog erdvinį ženklą sudaro 18 atskirų šokolado plytelės forma sudėliotų gabalėlių, kas yra nurodyta prekių ženklo aprašyme. Nors atsakovas nurodo, kad ši savybė laikytina technine funkcija, tačiau kiti gamintojai tokios savybės nenaudoja. Įprastiems gaminiams rinkoje yra būdinga, kad gabalėliai yra sujungti į vieną šokolado plytelę bendru pagrindu, atskiriant gabalėlius įgilinimais, kad vartotojams būtų patogu gabalėlius atlaužti. Taigi kiti rinkoje esantys šokoladai skiriasi nuo registruojamo prekių ženklo savo forma, dekoravimo elementais ir plytelių sujungimu. Ieškovas siekia apsaugos registruojamo prekių ženklo požymių visumai, kuri ir įgalina vartotojus atskirti juo pažymėtus šokoladus nuo kitų rinkoje esančių šokoladų. Svarbu ir tai, kad prekių ženklo fragmentas yra atkartojamas ant visų šokolado pakuočių ir yra aiškiai matomas, o pagal teismų praktiką, vartotojas yra laikomas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu. Atsakovas iškėlė per aukštus reikalavimus ginčo prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimui įrodyti. Nors atsakovas nurodo, kad suteikus apsaugą ginčo prekių ženklui, ieškovui bus suteiktas monopolis techniniams sprendimams ir neteisėtai išplėsta apsauga, tačiau ieškovas neįgis pranašumo kitų gamintojų atžvilgiu. Ši forma nesuteikia išskirtinės, didesnės estetinės vertės ar funkcinių/techninių savybių šokoladui ir nėra būtina techniniam rezultatui gauti, dėl ko kiti gamintojai netektų galimybės naudoti techninį sprendimą. Ieškovo prekių ženklo registracija apsaugos būtent šio ženklo skiriamuosius požymius, o ne tokias abstrakčias šokolado prekių savybes kaip suskirstymas plytelėmis, kitokių formų ar piešinių panaudojimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas Ludwig Schokolade GmbH&Co KG yra tarptautinės prekių ženklo registracijos Nr. 944650, kuriai pagal 2007 m. spalio 29 d. paraišką tarp kitų valstybių buvo siekiama teritorinės apsaugos ir Lietuvos Respublikoje, savininkas.

Prekių ženklas Nr. 944650 yra registruotas 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją „šokolado ir šokolado gaminiai, taip pat su įdarais, tokiais kaip kremas ar skysti įdarai“. Apsauga registruojamam prekių ženklui buvo suteikta Vokietijoje, Alžyre, Austrijoje, Beneliukse, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Kroatijoje Latvijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Mongolijoje, Juodkalnijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Uzbekijoje, t. y. jis buvo pripažintas turinčiu skiriamąjį požymį ir atitinkančiu kitus absoliučius reikalavimus, keliamus prekių ženklui.

Lietuvoje minėtam erdviniam prekių ženklui Nr. 944650 – šokolado plytelei, sudarytai iš 18 (3 × 6) atskirų šokolado plytelės forma sudėliotų gabalėlių – prašoma suteikti apsaugą 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją „Šokolado gaminiai plytelės pavidalu, taip pat su įdarais, tokiais kaip kremas ir įvairiais skysti įdarai, išskyrus saldainius“.

Valstybinis patentų biuras, atlikęs pareikšto registruoti prekių ženklo ekspertizę, atsisakė suteikti teritorinę apsaugą šiam prekių ženklui, kadangi jis neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktų reikalavimų bei 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė apeliaciją Nr. ATZ-3, prašydamas peržiūrėti ekspertizės išvadas dėl tarptautinės registracijos Nr. 944650 išplėtimo į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2Ap-1667 atmetė ieškovo apeliaciją ir paliko galioti sprendimą neregistruoti erdvinio prekių ženklo (tarptaut. reg. Nr. 944650).

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2015 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 2Ap-1667 nurodė, kad pareikštas registruoti ženklas yra erdvinis – tai šokolado plytelė, susidedanti iš padalintų atskirų segmentų. Ieškovo nurodytas pirmasis prekių ženklo skiriamasis požymis – žvaigždės elementas kiekvienos plytelės viršuje – yra pakankamai įprastas saldumynų rinkoje, kadangi šokoladiniams saldainiams yra būdingas jų paviršiaus dekoratyvus apipavidalinimas tam tikrais elementais, jų variacijomis, taigi grafinis elementas yra tradiciškas požymis, atspindintis šio sektoriaus normas ir įpročius. Antrasis požymis nėra ryškus, aiškiai matomas, o šokolado gabaliukams esant pakuotėje vienas šalia kito, šis požymis apskritai pranyksta. Šiuo atveju taip pat reikėtų atsižvelgti į konkrečių prekių (šokolado gaminių) vartotojų dėmesio lygį. Šokolado gaminiai, įvairūs saldainiai yra kasdieninio naudojimo pigios, greitai suvartojamos prekės, todėl vartotojo dėmesys įsigyjant kasdieninio naudojimo prekes nėra didelis. Akivaizdu, kad tokios menkai matomos ir pastebimos savybės kaip tam tikras šokolado gabaliuko išgaubtumas ar briaunų nuožulnumas tikrai liks nepastebėtas, nes nurodytos savybės galėtų išryškėti tik po išsamaus, analitinio įvertinimo, kurio atitinkamas vidutinis vartotojas neatlieka. Vertinant trečiąjį požymį – kiekviena šokolado plytelė yra atskira nuo kitų šokolado plytelių – pateiktame registruoti erdvinio šokolado plytelės vaizde nėra aiškiai matoma, jog šokolado plytelės (gabaliukai) yra atskirtos viena nuo kitos, tačiau jeigu ši savybė būtų matoma, ji laikytina technine funkcija, siekiant praktiškumo bei patogumo tikslų. Ieškovo nurodyti požymiai, paimti kartu ar atskirai, nesuponuoja skiriamojo požymio, kad išskirtų prašomą įregistruoti ženklą (šokolado plytelė, susidedanti iš padalintų segmentų), iš tokių pat prekių tarpo ir toki būdu galėtų identifikuoti konkretų šiuo ženklu pažymėtos prekės gamintoją. Išvardinti požymiai nėra lengvai ir aiškiai suvokiami, bendrai nesiskiria nuo pakankamai įprastų, dažnai naudojamų saldumynų formų bei paviršiaus dekoravimo, o šokolado gabaliukų atskyrimas yra dėl praktinių tikslų, taigi visa tai nesuteikia suinteresuotai visuomenės daliai galimybės nedelsiant ir aiškiai atskirti ieškovo šokolado gaminius plytelių pavidalu nuo kitos komercinės kilmės šaltinio tos pačios rūšies gaminių. Taigi bendras ženklo kuriamas įspūdis nėra tokio pobūdžio, kad įgalintų vartotoją, nesutelkiant ypatingo dėmesio bei detaliai neanalizuojant žymenį sudarančių atskirų elementų, atskirti konkrečią prekę nuo kitų įmonių prekių.

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius sprendime taip pat nurodė, kad pareikštas žymuo – erdvinis šokolado plytelės vaizdas – vartotojo gali būti suvokiamas tik kaip nuoroda į pačią prekę (šokolado plytelę), bet ne kaip prekių ženklą. Šokolado plytelės, pateikiant ja į rinką, paprastai yra talpinamos į atitinkamas pakuotes, pažymėtas gamintojo prekių ženklais. Taigi savaime šokolado plytelė tik nurodo ir yra suvokiama tiesiog kaip tiesioginę nuorodą į pačią prekę, ne kaip gamintoją identifikuojantį prekių ženklą. Pareikštas žymuo – erdvinis šokolado plytelės vaizdas – vartotojo gali būti suvokiamas tik kaip nuoroda į pačią prekę, t. y. savo forma žymuo yra tapatus ar panašus į prekes, kurioms žymėti jis registruojamas (šokolado gaminiai būtent plytelės pavidalu). Konditerijos pramonėje yra įprastas dekoravimas įvairiais elementais (įspaustais, iškiliais, tos pačios ar skirtingos spalvos). Be to, įprastas šokolado plytelių suskirstymas gabaliukais, kurie net ir nebūdami visiškai atskiri. Atlieka tą pačią techninę funkciją – prekės vartojimo patogumo funkciją. Pateiktas registruoti erdvinis žymuo yra tik pačios prekės vaizdas (šokolado plytelės pavyzdys), kuris turi būti laisvai prieinamas visiems analogiškų prekių gamintojams.

Be to, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyriaus sprendime pažymėjo, kad žymuo buvo vertinamas ir pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Minėta nuostata taikoma tik atsisakius suteikti apsaugą ženklui minėto straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pagal Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Taigi viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas santykyje su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę.

Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje reglamentuojami absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, kurių buvimas iš esmės reiškia tai, kad žymuo apskritai negali būti registruojamas kaip prekių ženklas, nes per se negali būti tokiu pripažintas, o jeigu buvo įregistruotas, tai registracija turi būti pripažinta negaliojančia. Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, be kitų, nurodyti tokie atvejai, kai žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas: kai jis neturi jokio skiriamojo požymio (6 str. 1 d. 2 p.) ir kai žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (6 str. 1 d. 4 p.).

Europos Sąjungos teisminės institucijos formuoja praktiką, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas, kuriame nustatytas vienas iš absoliučių atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindų – skiriamojo požymio nebuvimas – neskiria skirtingų prekių ženklų kategorijų, todėl pačios prekės formą turinčio erdvinio prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms, t. y. vertinant iš prekių formos sudaryto erdvinio prekių ženklo skiriamuosius požymius, neturi būti taikomi griežtesni kriterijai nei kitų prekių ženklų kategorijų atveju (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Henkel KGaA, T-393/02; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą Mag Instrument Inc., C-136/02; ESTT 2006 m. birželio 22 d. sprendimą August Storck KG, C-24/05; kt.).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, patikrinęs Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo argumentaciją, teisėtumą ir pagrįstumą, Prekių ženklų įstatymo taikymo aspektu, sprendžia, jog ieškovo nurodomų argumentų pagrindu šio sprendimo nėra pagrindo naikinti ir suteikti erdviniam prekių ženklui Nr. 944650 – šokolado plytelei, sudarytai iš 18 (3 × 6) atskirų šokolado plytelės forma sudėliotų gabalėlių – apsaugą Lietuvoje 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją „Šokolado gaminiai plytelės pavidalu, taip pat su įdarais, tokiais kaip kremas ir įvairiais skysti įdarai, išskyrus saldainius“.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas, visų pirma į tai, kad ginčo klausimu jau iš dalies yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014, kurioje buvo siekiama suteikti apsaugą Lietuvoje tarptautinio prekių ženklo registracijai Nr. 666252, t. y. vienam prašomo registruoti erdvinio prekių ženklo segmentui.

Kaip žinia, buvo atsisakyta suteikti apsaugą šiam tarptautiniam prekės ženklui, o būtent, vienam erdviniam šokolado gabalėliui, Lietuvoje, kadangi jis neatitiko Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat įvertino šį ženklą Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies konktekste, kaip neįgijusį skiriamojo požymio, nurodydamas, kad paprastai vartotojas aiškiai nesieja prekės erdvinės formos su konkrečia jos kilme, tačiau apsiriboja šios formos suvokimu kaip sėkmingos techniniu bei tam tikru estetiniu aspektu, ir kartais net nepriskiria jai jokios ypatingos reikšmės. Tam, kad vartotojas suvoktų prekės formą kaip prekės kilmės nurodymo būdą, nepakanka, kad ši forma vienaip ar kitaip skirtųsi nuo visų kitų rinkoje esančių prekių formų, tačiau ji turi turėti kokį nors dėmesį traukiantį ypatumą. Dėl šios priežasties prekės forma bet kuriuo atveju neturės skiriamojo požymio, jeigu ji bus bendra atitinkamo sektoriaus prekėms bei analogiška įprastoms jų formoms. Tokiomis sąlygomis, juolab forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, yra panaši į tikėtiną atitinkamos prekės formą, juo didesnė yra tikimybė, kad ji neturės skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Tik prekių ženklas, kuris gerokai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių bei dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos paskirtį, turi skiriamąjį požymį šios nuostatos prasme (ESBT sprendimas byloje T-393/02, ESTT sprendimas byloje C-136/02; kt.). Europos Sąjungos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro paprasti pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai (ESTT sprendimas byloje C-24/05). ESTT akcentuoja, kad paprastas vartotojas suvokia prekių ženklą kaip visumą, nesigilindamas į jo detales; norint įvertinti, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį (ESTT sprendimas byloje C-136/02). Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašomas įregistruoti prekių ženklas, kurį sudaro pavaizduotos šokolado plytelės, yra pakankamai originalus (išskirtinis) lyginant su kitomis rinkoje esančiomis panašių prekių formomis, ir rėmėsi paprasto pakankamai informuoto bei protingai pastabaus ir nuovokaus prekių vartotojo preziumuojamu suvokimu (teisingai atsižvelgdami į tai, kad šokolado gaminiai yra nebrangios kasdienio vartojimo prekės, kas lemia mažesnį vartotojo atidumo renkantis prekę laipsnį). Toks vertinimas nereiškia nepagrįstai griežtų reikalavimų skiriamajam požymiui taikymo. Kiti šokoladų bei šokoladinių saldainių (kuriems žymėti įregistruotas ieškovo tarptautinis prekių ženklas) gamintojai šokolado gaminių paviršių taip pat dekoruoja grafiniais elementais, todėl ieškovo nurodytas grafinio žvaigždės elemento naudojimas šokolado gabalėlio viršuje nėra išskirtinis ar neįprastas šokolado gaminio požymis šioje rinkoje; ginčo žymeniui skiriamojo požymio nesuteikia ir jame vaizduojamas parabolės išgaubtumo šokolado gabalėlis su švelniai aptakiomis briaunomis bei trys mažos šokolado „plytelės“ (dalys), o ne sujungtų šokolado „plytelių“ visuma, nes vidutinis vartotojas neanalizuoja atskirų prekių ženklo detalių, todėl šokolado gabaliukų (plytelių) išgaubtumas bei nuožulnumas, nors ir nedaug skiriasi nuo kitų rinkoje esančių šokolado gabaliukų formų, neturi išskirtinio ypatumo, dėl kurio vartotojai pagal šokolado gabaliukų formą atpažintų prekės gamintoją (kilmės šaltinį). Ieškovo pareikštas registruoti prekių ženklas tiesiogiai žymi prekę, kuriai jis registruojamas, t. y. šokolado plytelę, todėl toks žymuo negali būti registruojamas dar ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes vidutinis vartotojas jį suvoks ne kaip prekių ženklą, bet kaip žymenį, nurodantį prekės rūšį – šokolado gaminį, šokoladą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014).

Atitinkamai, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, sprendžia, jog šokolado plytelei, sudarytai iš 18 (3 × 6) atskirų šokolado plytelės forma sudėliotų gabalėlių negali būti taikoma didesnė apsauga, nei vienam šokolado gabalėliui. Juolab, kad nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta suteikti apsaugą tarptautiniam prekės ženklui Nr. 944650 ir Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o būtent, kad erdvinis šokolado plytelės vaizdas vartotojo gali būti suvokiamas tik kaip nuoroda į pačią prekę (šokolado plytelę), bet ne kaip prekių ženklą. Šokolado plytelės, pateikiant ja į rinką, paprastai yra talpinamos į atitinkamas pakuotes, pažymėtas gamintojo prekių ženklais. Taigi savaime šokolado plytelė tik nurodo ir yra suvokiama tiesiog kaip tiesioginę nuorodą į pačią prekę, ne kaip gamintoją identifikuojantį prekių ženklą. Pareikštas žymuo – erdvinis šokolado plytelės vaizdas – vartotojo gali būti suvokiamas tik kaip nuoroda į pačią prekę, t. y. savo forma žymuo yra tapatus ar panašus į prekes, kurioms žymėti jis registruojamas (šokolado gaminiai būtent plytelės pavidalu). Konditerijos pramonėje yra įprastas dekoravimas įvairiais elementais (įspaustais, iškiliais, tos pačios ar skirtingos spalvos). Be to, įprastas šokolado plytelių suskirstymas gabaliukais, kurie net ir nebūdami visiškai atskiri, atlieka tą pačią techninę funkciją – prekės vartojimo patogumo funkciją. Pateiktas registruoti erdvinis žymuo yra tik pačios prekės vaizdas (šokolado plytelės pavyzdys), kuris turi būti laisvai prieinamas visiems analogiškų prekių gamintojams. Kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovas pripažįsta, kad prekių ženklas taip pat yra vartojamas ir kaip prekės forma, taigi pripažįstama, kad pareikštą registruoti erdvinį žymenį iš esmės ir sudaro pačios prekės vaizdas (šokolado plytelė). Atmestini ir ieškovo argumentai, kad ginčo žymuo turi dėmesį patraukiančių ypatumų. Nepriklausomai nuo proporcijų (3 × 6 gabalėliai), ieškovo ginčo žymenyje pavaizduota šokolado plytelė yra rinkoje įprastos stačiakampės formos, o atskirų plytelę sudarančių gabalėlių atitikimas prekių ženklams nustatytiems kriterijams jau buvo įvertintas Vidaus rinkos derinimo tarnybos prekių ženklams ir dizainui, kuri atsisakė juos registruoti prekių ženklais. Taigi vieninteliu prekių ženklo ypatumu laikytina tai, kad šokolado plytelę sudaro atskiri šokolado gabalėliai, tačiau ši savybė dėl aukščiau nurodytų argumentų laikytina savybe, suteikiančia prekei esminę vertę, dėl kurios registravimo ginčo žymeniu būtų nepagrįstai apribotos kitų analogiškų prekių gamintojų teisės ir interesai.

Tuo tarpu nors prašomo įregistruoti Lietuvoje tarptautinio prekės ženklo Nr. 944650 kiekviena šokolado plytelė yra atskira nuo kitų šokolado plytelių, tačiau iš pateikto registruoti erdvinio šokolado plytelės vaizdo nėra aiškiai matoma, jog šokolado plytelės (gabaliukai) yra atskirtos viena nuo kitos, juolab vartotojas šią savybę gali pamatyti tik išėmęs šokolado gabaliukus iš pakuotės. Kita vertus, teismas sutinka su Valstybinio patentų biuro vertinimu, jog tuo atveju, jeigu ši savybė būtų aiškiai matoma, ji laikytina technine funkcija, siekiant praktiškumo bei patogumo tikslų. Ieškovo nurodyti požymiai, paimti kartu ar atskirai, nesuponuoja skiriamojo požymio, kad išskirtų prašomą įregistruoti ženklą (šokolado plytelė, susidedanti iš padalintų segmentų), iš tokių pat prekių tarpo ir toki būdu galėtų identifikuoti konkretų šiuo ženklu pažymėtos prekės gamintoją. Išvardinti požymiai nėra lengvai ir aiškiai suvokiami, bendrai nesiskiria nuo pakankamai įprastų, dažnai naudojamų šokolado formų bei paviršiaus dekoravimo, o šokolado gabaliukų atskyrimas yra dėl praktinių tikslų, taigi visa tai nesuteikia suinteresuotai visuomenės daliai galimybės nedelsiant ir aiškiai atskirti ieškovo šokolado gaminius plytelių pavidalu nuo kitos komercinės kilmės šaltinio tos pačios rūšies gaminių. Taigi bendras ženklo kuriamas įspūdis nėra tokio pobūdžio, kad įgalintų vartotoją, nesutelkiant ypatingo dėmesio bei detaliai neanalizuojant žymenį sudarančių atskirų elementų, atskirti konkrečią prekę nuo kitų įmonių prekių. Teismas atmeta ir ieškovo argumentus dėl ginčo žymens naujumo ir originalumo (nebuvimo rinkoje), lyginant su esamais pavyzdžiais rinkoje, kadangi šokolado plytelės suskaidymas į atskirus kubelius, tik palengvina šokolado vartojimą.

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyriaus sprendime žymuo buvo vertinamas ir pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį.

Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinant analogišką Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. ESTT 2005 m. liepos 7 d. sprendime Nestlé SA, bylos Nr. C-353/03, konstatavo, kad skiriamojo požymio turėjimas ar jo įgijimas dėl naudojimo turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją gali suvokti vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas; skiriamasis požymis įgyjamas dėl naudojimo, kai suinteresuoti asmenys atpažįsta prekę kaip pagamintą ar suteiktą tam tikros įmonės dėl ženklo naudojimo kaip prekių ženklo (žr. taip pat ESTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Philips, C-299/99). ESTT taip pat pasisakė, kad toks atpažinimas ir kartu skiriamojo požymio įgijimas gali atsirasti tiek dėl įregistruoto prekių ženklo sudedamosios dalies naudojimo kaip šio prekių ženklo dalies, tiek dėl kito prekių ženklo naudojimo kartu su įregistruotu prekių ženklu; šiais dviem atvejais pakanka, kad dėl tokio naudojimo suinteresuoti asmenys prekes ar paslaugas, ženklinamas prašomu įregistruoti prekių ženklu, iš tikrųjų suvoktų kaip tam tikros įmonės prekes ar paslaugas. 1999 m. gegužės 4 d. sprendime Windsurfing Chiemsee, bylos Nr. C-108/97, ESTT nurodė, kad aplinkybės, galinčios patvirtinti, jog prekių ženklas tapo tinkamu atskirti atitinkamą prekę ar paslaugą, turi būti visapusiškai įvertintos ir kad vertinant reikėtų atsižvelgti į prekių ženklo rinkos dalį, kurioje prekių ženklas naudojamas, šio ženklo naudojimo dažnumą, geografines ribas ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų šio prekių ženklo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl prekių ženklo atskiria prekes ar paslaugas kaip konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 str. 2 d.), tačiau tai yra ne taisyklė, bet taisyklės išimtis, kuri inter alia reiškia, jog turi būti konstatuojama, kad tas ženklas gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. UAB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010); kiekvienu atveju vertinimas, ar ženklas kaip visuma yra įgijęs skiriamąjį požymį, t. y. ar jis atlieka ženklo funkcijas ir dėl to gali būti saugomas kaip prekių ženklas, yra individualus, priklausantis nuo konkrečiu atveju susidėjusių faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011).

Ieškovas, teigdamas, kad pareikštas registruoti žymuo yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė tokius įrodymus: 2009 m. vartotojų apklausos dėl žymens žinomumo bei atpažįstamumo vartotojų tarpe duomenis, ,,Schogetten“ žiniasklaidos priemonių naudojimo duomenis, įrodymus dėl užimamos rinkos dalies ir kt. Iš Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo matyti, kad ieškovas, teikdamas apeliaciją, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žymens naudojimo geografinį paplitimą, naudojimo trukmė nepagrįsta tęstinio naudojimo įrodymais, o apima tik tam tikrus atskirus laikotarpius.

Ieškovas taip pat nurodė, jog nesiekia apsaugos į bet kokią šokolado plytelės formą, o būtent į tokią, kokią naudoja jau 50 metų. Pasak ieškovo, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Valstybinis patentų biuras apskritai nevertino pateiktų įrodymų iš esmės, neatsižvelgė į registruojamo prekių ženklo naudojimo ir reklamos apimtis, užimamą rinkos dalį, faktą, jog ,,Schogetten“ šokoladas yra Lietuvos populiariausių šokoladų penketuke, vartotojų vertinimus, prekių ženklo registracijos kitose šalyse duomenis. Teismo vertinimu, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjam ginčui išspręsti, kadangi ieškovo pateikta Baltijos tyrimų 2014 m. rugpjūčio mėnesio vartotojų apklausa, kurioje vartotojams buvo rodomas vienas iš 18 registruojamo prekių ženklo – šokolado plytelės – segmentas, tik patvirtino, jog tarptautinis prekės ženklas Nr. 666252, o ne prašomas įregistruoti tarptautinis prekės ženklas Nr. 944650, galimai dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, kuris turi būti saugomas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti skundžiamą Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Ludwig Schokolade GmbH&Co KG ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.