Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-22 · Byla Nr. Ik-2131-624/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
Ik-2131-624/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00323-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Ugdymo plėtotės centro
Atsakovas
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros, VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai ir UAB „Jostra“
Advokatai
Deividas Soloveičikas, Tadas Elzbergas
Kategorijos
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2131-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00323-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjo Ugdymo plėtotės centro atstovams Sauliui Samulevičiui, Tadui Tamošiūnui ir advokatui Deividui Soloveičikui, atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atstovui Ryčiui Kalinauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams Rokui Didžiapetriui ir Gintarui Maželiui, UAB „Jostra“ atstovams Jonui Stravinskui, advokato padėjėjui Tadui Elzbergui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ugdymo plėtotės centro skundą atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai ir UAB „Jostra“ dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras skunde teismo prašo: 1) panaikinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011-12-29 Nr. T-244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010-05-21 įsakymo Nr. T-77 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“ pakeitimo; 2) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas vykdo projektą „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla -elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001) (toliau – ir Projektas). Projektas įgyvendinamas ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Pagal 2010-07-26 Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir IVPK), VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - ir CPVA) ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro, pareiškėjui buvo skirta iki 13 362 699,00 litų paramos lėšų Projekto išlaidoms finansuoti. Projekto administravimo paslaugas pareiškėjui teikia UAB „Jostra“ vadovaujantis 2010-06-07 paslaugų sutartimi Nr.4.28-F2-P009. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010-04-16 įsakymu Nr. V-536 Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras buvo reorganizuotas prijungiant jį prie Ugdymo plėtotės centro (toliau – ir UPC). Po reorganizacijos visos Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro teisės ir pareigos, pagal Sutartį, perėjo UPC. Įgyvendindamas Projektą, pareiškėjas įvykdė „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimą“ Nr. 92782 atviro konkurso būdu (toliau – ir Konkursas), kuris paskelbtas 2010-08-06 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 58 ir Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (TED Tender Electronic Daily, 2010/S 149-230456). Pirkimas įvykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau - ir VPĮ) ir Konkurso sąlygomis (toliau – ir Konkurso sąlygos). Konkursą laimėjo ir preliminariąją sutartį bei pagrindinę pirkimo sutartį su pareiškėju sudarė jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė: UAB „BULL Baltija“, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ ir UAB „Elitnet“ (toliau – ir Pardavėjas). Pardavėjas pirkimo sutartį įvykdė laiku ir tinkamai, pristatė pareiškėjui kokybišką techninę įrangą, o pareiškėjas ją priėmė. CPVA, atlikusi pirkimo dokumentų patikrą, nustatė tariamus VPĮ pažeidimus ir raštu Nr. 2011/2 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla - elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ bei patikslintu 2011-12-07 raštu Nr. 2011/2-12886 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla - elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ informavo IVPK. Pareiškėjas su CPVA įtariamais VPĮ pažeidimais nesutiko, aktyviai dalyvavo tariamų pažeidimų tyrime ir teikė paaiškinimus CPVA ir IVPK, pateikė nepriklausomų ekspertų 2011-10-11 išvadą dėl Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo techninių reikalavimų įvertinimo. Tariamų pažeidimų tyrimo metu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl išvados pateikimo, kuri pateikė dvi išvadas, antroje išvadoje po pareiškėjo paaiškinimų, Tarnyba didžiąją daugumą CPVA įtariamų VPĮ pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus, išskyrus vieno kvalifikacinio reikalavimo neatitikimą proporcingumo principui. Nepaisant pareiškėjo paaiškinimų, nepriklausomų ekspertų išvados dėl techninės specifikacijos bei Tarnybos išvados dėl kvalifikacinių reikalavimų, IVPK įsakymu skyrė 25 proc. finansinę korekciją ir sumažino Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą 756 250 Lt. Mano, kad pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neteisėta, o Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Ginčijamame įsakyme yra formaliai išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas, tačiau nenurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) buvo remiamasi priimant sprendimą, o paskirta sankcija ir jos dydis nemotyvuotas. Formalus teisės aktų nurodymas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 3 str. 1 ir 3 punktų bei 8 str. nuostatas ir nėra pakankamas pagrindas priimti teisėtą ir pagrįstą viešojo administravimo subjekto aktą. Įsakyme nurodyta, kad finansinės korekcijos taikymas yra siejamas su VPĮ pažeidimais, tačiau nėra detalizuota, kokius konkrečius VPĮ pažeidimus pareiškėjas yra padaręs, nepateikiama pažeidimų esmė (faktinės aplinkybės), už kuriuos pareiškėjui pritaikyta 756 250 Lt dydžio sankcija. Taip pat Įsakyme nenurodytas teisės aktas, kuriame nustatyta pareiškėjui taikoma sankcija ir jos dydis, o paskirta sankcija (25 proc. finansinė korekcija) neindividualizuota. IVPK nepasisakė dėl pažeidimo kvalifikavimo, pažeidimo pasekmių ir kitų svarbių aplinkybių skiriant finansinę sankciją. Dėl šių priežasčių IVPK Įsakymas neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui ir yra naikintinas. Pareiškėjas poziciją dėl IVPK Įsakymo neatitikimo VAĮ 8 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams grindžia LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A17-174/2007, Nr. A5-990/2007, Nr. A5-964/2007. Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2010-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A756-253/2010). Įsakyme pateikiama tik nuoroda į CPVA 2011-12-07 raštą Nr. 2011/2-12886, kuriuo CPVA informavo IVPK apie tariamus VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų, 25 str. 2 ir 8 dalyse bei 32 str. 2 d. nustatytų reikalavimų pažeidimus bei pasiūlė sumažinti projekto finansavimą. CPVA raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, o konkretūs pažeidimai, už kuriuos skiriama sankcija, privalėjo būti nurodyti IVPK įsakyme. IVPK praktika priimant individualius administracinius aktus yra nesuderinama su VAĮ 8 str. reikalavimais, VAĮ 3 str. 1 d. įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principais ir Vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat nurodo, kad nesutinka su Įsakyme nurodytais tariamais VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų, 25 str. 2 ir 8 d. bei 32 str. 2 d. nustatytų reikalavimų pažeidimais, kadangi vykdydamas Konkursą rinkos dalyvių konkurencijos neapribojo, o Techninėje specifikacijoje nurodyta įranga nebuvo pritaikyta vienam gamintojui, kaip teigia CPVA. Prieš skelbiant Pirkimą CPVA nevykdė įgyvendinančiajai institucijai pavestų funkcijų ir neatliko išankstinės Pirkimo dokumentų patikros kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu patvirtintų Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 184.1, 184.3 punktuose bei Sutarties 11.1.2 punkte, o pažeidimo tyrimo metu CPVA netinkamai interpretavo VPĮ normas ir dėl to nustatė tariamus VPĮ pažeidimus. Pareiškėjas pasirinko skaidriausią pirkimo būdą - tarptautinį atvirą konkursą, visi Pirkimo dokumentai buvo viešai prieinami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje visiems suinteresuotiems tiekėjams. Vykdydamas Konkursą, pareiškėjas negavo tiekėjų pretenzijų dėl konkurencijos ribojimo ar diskriminacijos, iš Konkurso nebuvo pašalinti tiekėjai, o CPVA nurodyti tariami VPĮ pažeidimai nustatyti CPVA formaliai vertinant Pirkimo dokumentus. Priimdama sprendimą dėl tariamų VPĮ pažeidimų, IVPK neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką dėl turiningojo perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmų vertinimo viešuosiuose pirkimuose. LAT yra nurodęs, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (2011-06-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2011). Taip pat nurodo, kad Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui. Konkurso sąlygose pareiškėjas reikalavo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra įvykdęs arba vykdo bent 1 (vieną) telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos. Šio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą ir proporcingumą pirkimo objektui pareiškėjas išsamiai ir argumentuotai yra paaiškinęs CPVA ir IVPK, tačiau priimdamas sprendimą IVPK nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus. Minėto kvalifikacinio reikalavimo įtraukimas tarp minimalių kvalifikacijos reikalavimų yra grindžiamas tuo, kad įgyvendinant Projektą pareiškėjo kuriama informacinė sistema priskirta trečiai valstybės informacinės sistemos kategorijai. Kategorija informacinei sistemai yra suteikiama vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 1V-247. Reikalavimai informacinių sistemų duomenų integralumui ir konfidencialumui pagal informacinės sistemos kategoriją yra nustatyti Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniuose saugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. 1V-384. Atitinkami reikalavimai keliami trečios kategorijos valstybės informacinių sistemų prieinamumui ir veiklos tęstinumui. Atsižvelgiant į nustatytą informacinės sistemos 90 proc. prieinamumo reikalavimą, yra tikslinga sistemos veiklą atstatyti kaip įmanoma greičiau. Informacinės sistemos veiklos atstatymo laikas susideda iš: 1) reagavimo į veiklos sutrikimą ar saugumo incidentą laiko, 2) problemos identifikavimo ir sprendimo laiko, 3) informacinės sistemos paleidimo laiko, kuris gali trukti iki 4 ar net 6 valandų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti, kad pareiškėjo kuriama informacinė sistema yra didelių pajėgumų ir sudaryta iš kelių posistemių, programinės ir techninės įrangos priežiūra atliks skirtingi paslaugų teikėjai. Saugos dokumentų turinio gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. IV-172, yra apibrėžti reikalavimai veiklos tęstinumo planui. Esant kritiniam informacinės sistemos gedimui, siekiant atstatyti informacinės sistemos veiklą, dažniausiai turi būti atliekamos visos apibrėžtos darbo grupės funkcijos. Pirkimo dokumentuose numatytas 15 min. reakcijos ir 4 val. problemos sprendimo laikas yra būtinas vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu perkama kompiuterinė, techninė ir programinė įranga, kuri bus naudojama trečios kategorijos informacinės sistemos kūrimui, Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu ir būtinas projekto tikslams pasiekti. Perkančiosios organizacijos nuomone, pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į viso Projekto tikslus, kurie aprašyti techninėje specifikacijoje. Remiantis techninėje specifikacijoje pateiktu Projekto uždavinių ir pirkimo objekto aprašymu suinteresuoti tiekėjai, būdami profesionalūs IT srities specialistai, galėjo numatyti, kad šiuo pirkimu siekiama įsigyti kompiuterinę, techninę ir programinę įrangą, kuri bus naudojama kuriant trečios kategorijos informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai vertinamas kaip perteklinis ir neproporcingas pirkimo objektui. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Konkurso sąlygose nustatė reikalavimus projekto vadovui (20.1) ir specialistams (20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6). CPVA vertinimu, ne mažesnės kaip 5 metų patirties reikalavimas ir ne mažesnės kaip 3 metų patirties reikalavimas galėjo dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją. Nesutinka su CPVA vertinimu, kad specialistai neturėtų būti vertinami pagal išdirbtų metų skaičių, nes toks kriterijus neparodo specialisto kompetencijos, tačiau nepagrįstai apriboja mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes varžytis dėl sutarties sudarymo. Nustatant projekto vadovui ir specialistams kvalifikacinius reikalavimus buvo vadovaujamasi VPĮ 36 str. 1 d. 5, 6 p. ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2009-03-30 įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 19.2. p., kuriame rekomenduodama nustatyti minimalų vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų skaičių, išsilavinimą ir profesinės kvalifikacijos lygį. Rekomendacijos nustato, kad perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjo vadovaujantys ir atsakingi asmenys. Atsižvelgiant į pirkimo objekto kompleksiškumą (įsigyti suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugyklos sprendimą (sistemą)), tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui esminę reikšmę turi tiekėjo žmogiškieji ištekliai. Pareiškėjas neturėjo sutarties vykdymui reikiamo kvalifikuoto personalo, todėl pirkimo dokumentuose reikalavo, kad tiekėjas pasiūlytų sutarties įvykdymui būtiną kvalifikuotą personalą bei nustatė reikalavimus tiekėjo siūlomiems už sutarties įvykdymą atsakingiems asmenims. Pareiškėjui buvo ypač svarbi tiekėjo specialistų kvalifikacija, kadangi per trumpą laiką reikėjo įgyvendinti didelės apimties sudėtingą projektą („pagal pagrindinę sutartį perkama techninė, programinė įranga turi būti pristatyta ir paslaugos, būtinos elektroninio mokymosi sistemos veikimui suteiktos ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo preliminarios sutarties pasirašymo“). Taip pat siekiant objektyviai įvertinti projekto vadovo ir specialistų kvalifikaciją, būtina atsižvelgti į darbo stažą ir dalyvavimą įgyvendinant panašios apimties projektus. Specialisto darbo stažas parodo specialisto žinias tam tikroje srityje, o dalyvavimas panašios apimties projektuose parodo specialisto sugebėjimą įgyvendinti (valdyti) panašios apimties projektus. Siekdamas objektyviai įvertinti Projekto vadovo ir specialistų kvalifikaciją, pareiškėjas reikalavo ne tik įvykdyto vieno ar dviejų projektų, bet ir 5 arba 3 metų patirties. Vien įvykdytų projektų skaičius yra nepakankamas rodiklis specialisto kvalifikacijai įvertinti. Perkankančioji organizacija neturi patikimų priemonių patikrinti, ar tiekėjo siūlomo specialisto dalyvavimas projekte nėra deklaratyvus, ar buvo reikšmingas ir sėkmingas specialisto vaidmuo įgyvendinant projektą. Vertinant specialisto dalyvavimą projekte, perkančioji organizacija iš esmės rėmėsi tiekėjo pateikta informacija. Pažymėjo, kad Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, kad specialistas būtų įgijęs patirtį dirbdamas pas tiekėją. Pareiškėjo reikalaujamą patirtį specialistas galėjo būti įgijęs bet kurioje kitoje darbovietėje, todėl nebuvo diskriminuojami nauji rinkos dalyviai. Be to, tiekėjams, neturintiems visų Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančių specialistų, buvo sudarytos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pareiškėjas domėjosi rinkos dalyvių pajėgumais įvykdyti pirkimo sutartį ir įsitikino, kad bent trys rinkos dalyviai (UAB „Bull Baltija“, UAB „ATEA“, UAB „Proact Lietuva“) atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir galėjo pateikti pasiūlymus pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skelbė tarptautinį atvirą konkursą. Skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (TED Tender Electronic Daily), todėl pirkime turėjo galimybę dalyvauti užsienio kompanijos, kurios neabejotinai yra įvykdžiusios panašios apimties projektų, atitinkančios pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčios pateikti pasiūlymus. Vykdydamas pirkimą, pareiškėjas laikėsi visų VPĮ nustatytų priemonių tiekėjų konkurencijai užtikrinti. Mano, kad vien ta aplinkybė, kad konkurse dalyvavo ir pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, negali būti traktuojamas kaip VPĮ nustatytų principų pažeidimas ir tiekėjų konkurencijos ribojimas ir kvalifikuojama kaip VPĮ pažeidimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 20.1 papunktyje nustatyti reikalavimai projekto vadovui ir 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 papunkčiuose nustatyti reikalavimai specialistams nepagrįstai vertinami kaip dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją. Pareiškėjas nesutinka su CPVA ir IVPK sprendimu, kad apibūdindamas pirkimo objektą techninėje specifikacijoje, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., 25 str. 2 ir 8 d. nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi į informacinių technologijų ekspertus dėl pirkimo objekto aprašymo techninėje specifikacijoje ir gavo ekspertų išvadą, kurioje ekspertai pateikia išvadas dėl techninėje užduotyje nustatytų reikalavimų techninei įrangai. Ekspertai nustatė, kad techninėje specifikacijoje nurodytus įrangos parametrus atitinka daugiau nei vieno gamintojo įranga, o nustatyti įrangos techniniai parametrai (formatai) yra būtini pagal pareiškėjo numatomą įrangos naudojimo paskirtį. Techninėje specifikacijoje nurodytas tarnybines stotis gamina ir gali pasiūlyti daugiau nei vienas gamintojas, todėl nesutinka su CPVA nuomone, kad techninėje specifikacijoje aprašyta techninė įranga yra palankesnė vieno gamintojo (Bull) techninei įrangai. Ekspertų išvadoje nurodyti konkretūs gamintojai, kurių gaminamos tarnybinės stotys ir kita įranga atitinka techninėje specifikacijoje nurodytas charakteristikas. Atsižvelgiant į ekspertų išvados pateiktus duomenis, daro išvadą, kad techninėje specifikacijoje nurodyti įrangos parametrai nebuvo diskriminaciniai gamintojų atžvilgiu. Pareiškėjas įsitikino, kad techninėje specifikacijoje aprašytą įrangą gali pateikti ir kiti Lietuvoje veikiantys tiekėjai. Pareiškėjas kreipėsi į dvi Lietuvos rinkoje veikiančias įmones, prašydamas įvertinti galimybes pateikti pasiūlymus. Abi įmonės raštiškai patvirtino, kad būtų galėjusios pateikti pasiūlymą, t. y. pasiūlyti visą techninėje specifikacijoje nurodytą įrangą ir suteikti visas paslaugas (UAB „ATEA“ ir UAB „Proact Lietuva“ raštai). Atsižvelgdama į tai, kad daugiau nei vienas rinkos dalyvis galėjo pateikti pasiūlymus dėl techninėje specifikacijoje nurodyto pirkimo objekto, tiekėjų konkurencija nebuvo apribota. Techninės specifikacijos 2.8 punkto lentelės 7 eilutėje numatytas reikalavimas komutatoriui palaikyti prievadų loginio apjungimo technologiją. CPVA padarė nepagrįstą išvadą, kad prievadų apjungimo technologija pritaikyta „Cisco Systems“ gamintojui. EtherChannel technologija nuo 2000 m. IEEE (angl. Institute of Electrical and Electronics Engineers) yra patvirtinta atviru standartu IEEE 802.3ad Link Aggregation Control Protocol (LACP) for wired Ethernet. Ši technologija priklausė CISCO Systems nuo 1994 iki 2000 metų. Prievadų loginio apjungimo technologiją, atitinkančią IEEE 802.3ad standartą, palaiko daugelis tinklo įrangos gamintojų, pvz. HP 5800 serijos komutatoriai, juniper EX2500 ar aukštesnės serijos komutatoriai. Funkciniu požiūriu, nepriklausomai nuo realizacijos ar įrangos gamintojo, šios technologijos tikslas yra didinti komponento pralaidumą apjungiant kelis fizinius prievadus į vieną loginį. Technologijos realizacija nedaro jokios įtakos bendram techninės infrastruktūros veikimui. Tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis ir išmanydamas tinklo technologijas, galėjo pasiūlyti LACP protokolą palaikantį komutatorių, o vadovaujantis VPĮ 25 str. 8 d. pareiškėjas negalėtų atmesti tiekėjo pasiūlymo nepaisant to, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta žodžių „arba lygiavertis“.

Techninės specifikacijos 2.19 punkte „Grotuvas“ nustatyti techniniai reikalavimai grotuvui, o techninės specifikacijos 2.20 punkte „HDV rašiklis“ nustatyti techniniai reikalavimai HDV rašikliui nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, kadangi pareiškėjas nurodė visus įmanomus jam priimtinus grotuvo ir rašiklio formatus. Lygiaverčiai formatai neegzistuoja, o analogiški formatai būtų netinkami pareiškėjo numatomai skaitmenizuoti medžiagai. Pareiškėjas numatė įsigyti techninėje specifikacijoje nurodytų formatų grotuvus ir rašiklius atsižvelgdamas į numatytos skenuoti video medžiagos formatus bei Lietuvoje naudojamas televizinės ir žurnalistinės produkcijos technologijas. Pareiškėjas negalėjo pirkti kitų formatų rašiklių ir grotuvų, kadangi jie negalėtų būti naudojami mokomosios medžiagos skaitmenizavimui pagal pareiškėjo poreikius. Viešųjų pirkimų tikslas - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Išsamiai nurodydamas visus galimus grotuvo ir rašiklio formatus pareiškėjas siekė įsigyti prekes, kurios reikalingos pagal pareiškėjo poreikius, ir siekė išvengti rizikos, kad nupirktos prekės negalės būti naudojamos pagal numatytą paskirtį. Techninės specifikacijos 3.1.2. punkte „Sisteminė programinė įranga“ yra nurodytas operacinės sistemos tipas „Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“ nenurodant „arba analogiška“. Techninės specifikacijos 3.1.2. punkte buvo apibūdinta trijų rūšių licencinė programinė įranga. Apibūdinant dvi iš trijų licencinės programinės įrangos rūšių buvo nurodyta „arba analogiška“ (Microsoft Windows 2008 Server 64 bit arba analogiška. Oracle Standart Edition One arba analogiška). Apibūdindamas vieną iš operacinių sistemų („Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“) pareiškėjas nenurodė „arba analogiška“, tačiau atsižvelgiant į kitas techninės specifikacijos sąlygas, viena techninės specifikacijos sąlyga negali būti aiškinama kaip diskriminacinė ir ribojanti tiekėjų konkurenciją. Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ypač esant teisiniam ginčui, perkančioji organizacija ir tiekėjai turėtų pirkimo dokumentų nuostatas aiškinti sistemiškai, įvertinti tikruosius perkančiosios organizacijos ketinimus ir jos valią, rengiant šiuos dokumentus. Tiekėjai galėjo siūlyti licencinei programinei įrangai „Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“ analogiškas licencines programines įrangas. Tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis, turėjo teisę pasiūlyti analogiškų funkcinių savybių licencinę programinę įrangą, o pareiškėjas, vadovaujantis VPĮ 25 str. 8 d., privalėtų priimti tiekėjo pasiūlytą analogišką operacinę sistemą, nepaisant to, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta žodžių „arba analogiška“. Dėl nepagrįsto sankcijos taikymo pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą nurodo, kad nesutinka su CPVA siūlymu ir IVPK sprendimu taikyti 25 proc. finansinę korekciją vadovaujantis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007-11-29 patvirtinta galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir COCOF gairės) 1 lentelės 7 punktu, kadangi faktinė situacija neatitinka minėtame COCOF gairių punkte nurodyto pažeidimo. Nesutinka su CPVA siūlymu ir IVPK sprendimu taikyti 25 proc. finansinę korekciją vadovaujantis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių 1 lentelės 7 punktu, kadangi faktinė situacija neatitinka minėtame COCOF gairių punkte nurodyto pažeidimo. Ši COCOF gairių nuostata ir sankcija taikytina tais atvejais, kai dėl pirkimo dokumentuose nustatytų diskriminacinių kvalifikacijos reikalavimų tam tikrai grupei ar net konkretiems tiekėjams ribojama galimybė dalyvauti pirkime. Šiuo atveju, tiekėjų diskriminacijos atvejų nebuvo nustatyta. Tarnyba, įvertinusi Konkurso sąlygų 5.2. p. 2 lentelės 18 p. nuostatą, pasisakė, kad toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip pagrįstas tik tuo atveju, jei jis būtų tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir sutarties vykdymu. Tarnybos nuomone, panašaus turinio reikalavimai turėtų būti nustatomi kaip priemonės tikslui pasiekti. Tarnyba 2011-10-24 rašte Nr. 4S-3950 pateikė nuomonę, kad reikalavimas neužtikrina proporcingumo principo laikymosi. Taigi Tarnyba, du kartus įvertinusi nustatytą reikalavimą pasisakė, kad toks reikalavimas pagal savo esmę yra galimas. Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 196 p. numato galimybę ištaisyti finansinių pasekmių (dėl to nepatirta ES biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas) neturinčius pažeidimus. Pažymėjo, kad Tarnybos nurodytas neatitikimas proporcingumo principui bus ištaisytas pradėjus veikti informacinei sistemai: vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 1V-247, pareiškėjo kuriama informacinė sistema priskiriama trečios kategorijos informacinei sistemai. Šiose gairėse aiškiai nurodoma, kad trečios kategorijos IS turi būti aptarnaujamos laikantis Konkurso sąlygų 5.2. p. 2 lentelės 18 papunktyje nurodytų sąlygų; pareiškėjas su tiekėju pasirašys techninės priežiūros reglamentą, numatantį analogiškus tiekėjo įsipareigojimus garantinio laikotarpio metu reaguojant į gedimus ir juos šalinant, kaip buvo reikalaujama Konkurso sąlygų 5.2. p. 2 lentelės 18 papunktyje. Taigi, išsamiai įvertinusi visus Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, Tarnyba nepateikė vertinimo, jog vertinamo Pirkimo atveju bent vienas Konkurso sąlygose įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas yra diskriminacinis ir apribojo galimybę tam tikriems, t. y. apibrėžtai subjektų grupei, tiekėjams dalyvauti pirkime. Pažymėjo, kad Tarnybos raštuose pateikta Tarnybos nuomonė, tačiau ne konkrečios pastabos Pirkimo atžvilgiu, t. y. nekalbama, kad konkretus reikalavimas buvo nepagrįstai aukštas diskriminaciniu aspektu ir apribojo tiekėjų konkurenciją. Vertinant, ar vykdant Pirkimą buvo padaryta pažeidimų, kurie atitinka COCOF rekomendacijų 1 lentelės 7 punktą, yra būtina atriboti proporcingumo ir diskriminacijos principų tarpusavio reikšmes, atsižvelgiant į jų prigimtį, turinį bei konkretaus pirkimo kontekstą. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas - šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Proporcingumo principo turinys siejamas su trijų pakopų testu: taikoma priemonė turi būti tinkama tikslui pasiekti; taikoma priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti, tai reiškia, kad negalima jokia kita priemonė, kuri mažiau ribotų tam tikrą laisvę; taikoma priemonė negali būti neproporcinga siekiamam tikslui (proporcingumas stricto sensu) (ETT byla C-11/70, Internationale Handelsgessellschaft v. Einfuhr-und Vorratsstelle Getreide, [1970] ECR 1125; ETT byla C-8/77, Sagulo, Brenca and Bakhouche, [1977] ECR 1495; ETT byla C-186/98, Nuneš and de Matos, [1999] ECR 1-4883). Jeigu pasirinkta priemonė neatitinka bent vieno iš nurodytų kriterijų, ji gali būti laikoma neatitinkančia proporcingumo principo, tačiau neproporcingumo apimtis kiekvienu atveju gali skirtis bei lemti skirtingas pasekmes, t. y. net pripažinus, kad priemonė yra tam tikra apimtimi neproporcinga numatytam tikslui pasiekti, šis neproporcingumas nebūtinai reikš, kad priemonė yra diskriminacinė. Tokią poziciją pagrindžia ir teismų praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002-09-17 sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99, Rink. 2002, p. 1-7213). Nediskriminavimo principo turinys teismų praktikoje aiškinamas jį siejant su lygiateisiškumo principu. Lygiateisiškumo principas ES teisės doktrinoje ir ETT praktikoje dažniausiai tapatinamas su nediskriminavimo principu. Lygiateisiškumas reiškia, jog tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai (visiems tiekėjams turi būti sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime ir visiems turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai). ETT konstatavo, kad lygiateisiškumo principas reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) labui užtikrinti pakankamą viešumo laipsnį, leidžiantį atverti paslaugų rinką konkursui ir kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (ETT byla C-324/98, Telaustria, [2000] ECR 1-10745; ETT byla C-458/03, Parking Brixen, ECR 1-8612; ETT byla C-231/03, Consorzio Aziende Metano (Coname) v. Comune di Cingia de' Botti, 1-7287). ETT yra nurodęs, kad lygiateisiškumas bus pažeidžiamas tais atvejais, kai suteikiama išimtinė teisė teikti paslaugas, parduoti prekes arba atlikti darbus netaikant imperatyvių viešųjų pirkimų teisės normų ir privalomų taisyklių (ETT byla C-360/89, European Communities v Italian Republic, [1992] ECR 1-03401).

Taigi, vertinant Pareiškėjo įvykdyto Pirkimo teisėtumą, būtina atsižvelgti, kad: pirkime galėjo dalyvauti ir pateikti pasiūlymus visi pakankamą patirtį turintys subjektai; rinkoje, įskaitant Lietuvoje, yra pakankamai platus ratas subjektų, atitinkančių Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčių pasiūlyti Pareiškėjui techninėje specifikacijoje nurodytą įrangą; pirkime galėjo dalyvauti bet kokios užsienio šalies ūkio subjektai, kuriems nebuvo keliami jokie dirbtiniai apribojimai. Vertinant COCOF gairių taikymo pagrindus ir tikslus pažymėjo, kad jų taikymo tikslas yra atstatyti teisingumą dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, kurie lemia, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai didesne kaina, ypač, kai nepagrįstai apribojama tiekėjų konkurencija. Šiuo atveju tokio priežastinio ryšio nėra, nes nebuvo apribota galimybė kvalifikuotiems tiekėjams dalyvauti Pirkime ir vien dėl reikalavimo numatymo nebuvo išleistos didesnės sumos, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti žalos bei didesnių išlaidų projekto finansavimo prasme. Taigi, Konkurso sąlygose įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai neturėjo neigiamos įtakos ar žalos pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo situaciją kvalifikuoti pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą. Taip pat nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl finansinės korekcijos taikymo turėtų būti sprendžiamas teisme iš esmės. Įsakymo panaikinimas dėl neatitikimo VAĮ 8 str. nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui būtų pagrindas IVPK iš naujo spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo, tačiau teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis ginčo sprendimo operatyvumo principu, turi teisę iš esmės išspręsti ginčą. Mano, kad grąžinti IVPK iš naujo spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo netikslinga, nes ginčo išsprendimui iš esmės reikšmingos faktinės aplinkybės yra išdėstytos skunde ir prie šio skundo pateikiamuose dokumentuose. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A-261-1182/2010) (I tomas, b. l. 1-16).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad priimdamas sprendimą, kuris buvo įformintas skundžiamame Įsakyme (toliau –ir Sprendimas), vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 198.2 ir 198.3 punktais; Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 26 ir 28 punktais; 2010-07-26 Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla - elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, projekto kodas VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 bendrųjų sąlygų 9.1 punktu. Priimdamas sprendimą vadovavosi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2011-12-07 raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad CPVA, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2011-09-09 raštu Nr. 48-3449 ir 2011-10-24 raštu Nr. 48-3950 pateiktas išvadas, pareiškėjo 2011-10-07 raštu Nr. V7-1055(1.17), 2011-10-19 el. paštu pateiktus paaiškinimus, nekeičia 2011-06-10 rašte Nr. 2011/2-6617 pateikto siūlymo sumažinti Projekto finansavimą; IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011-12-28 posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateikta išvada. CPVA 2011-06-10 rašte Nr. 2011/2-6617 nurodoma, kad atliekant Projekto vykdytojo su mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktų dokumentų patikrą, 2011-04-08 CPVA užregistravo įtariamą pažeidimą dėl viešojo pirkimo „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) įvykdymo bei pradėjo tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad atliekant Pirkimą atviro konkurso būdu, Projekto vykdytojas: 1) nustatydamas pirkimo objektui užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 str. 1 d. įtvirtintus principus ir 32 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, 2) apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 str. I d., 25 str. 2 ir 8 d. nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės) 197.2 p., remiantis Europos Komisijos parengtose Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007-11-29 patvirtinta galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) bei Gairių taikymo metodikos, patvirtintos CPVA 2011-04-26 Taikomos praktikos sprendimu Nr. 29, nuostatomis (Gairių 7-o neatitikimo rekomenduojama korekcija), tinkamomis išlaidomis CPVA nepripažįsta 25 proc. nuo sudarytos pirkimo sutarties 2010-12-15 Nr. F5-342 (9.28) vertės (3 025 000 Lt), tai yra 756 250 Lt, ir atitinkamai siūlo sumažinti projekto finansavimą 756 250 Lt, iš kurių 642 812.50 Lt - Europos Sąjungos fondų lėšos, 113 437.50 Lt - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Pagal galiojančius teisės aktus yra sukurta struktūrinių fondų administravimo sistema, kurią sudaro keliolika valstybės institucijų ir įstaigų. Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės paskirstymo taisyklės), išskiriamos tokios institucijos - Koordinuojančioji institucija, Vadovaujančioji institucija, Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, Įgyvendinančios institucijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Tvirtinančioji institucija, Audito institucija. Viena iš tokių struktūrinių fondų administravimo sistemoje dalyvaujančių institucijų yra IVPK, kuriam priskirtos Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos funkcijos; vienos iš šių funkcijų, kaip nustatyta Atsakomybės paskirstymo taisyklių 10.8 ir 10.9 punktuose, yra: priimti sprendimus dėl ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus grąžinimo, susigrąžinti ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, išmokėtas ir (ar) panaudotas pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, iš projekto vykdytojo arba įgalioja susigrąžinti įgyvendinančiąja instituciją, taip pat teikia tvirtinančiajai institucijai informaciją apie priimtus sprendimus dėl lėšų grąžinimo; gavusios įgyvendinančiosios institucijos informaciją apie nustatytus pažeidimus ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto Įgyvendinimu, priima sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, kaip nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. Įtarusios pažeidimą, informuoja įgyvendinančiąja instituciją ir paveda atlikti pažeidimo tyrimą. Tuo tarpu CPVA yra pavestos įgyvendinančios institucijos funkcijos, viena šių funkcijų - atlikti pažeidimų tyrimą, informuoti ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoti vadovaujančiąja ir tvirtinančiąja institucijas apie nustatytus pažeidimus. Administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta Komitetui ir CPVA pavestų nurodytų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pagal Administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytą tvarką, CPVA atliko pažeidimo tyrimą ir, vadovaudamasi Administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 p., pateikė siūlymą Komitetui, o Komitetas, vadovaudamasis Administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 ir 198.3 p., priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą. Tiek Atsakomybės paskirstymo taisyklės, tiek Administravimo ir finansavimo taisyklės labai aiškiai atskiria Komiteto ir CPVA funkcijas, o taip pat ir atsakomybes. Vykdyti pažeidimo tyrimą ir po to pateikti tam tikrą siūlymą, vadovaujantis Administravimo ir finansavimo taisyklių 197 p., gali tik CPVA; tuo tarpu Komitetas nėra įgaliotas tirti galimus pažeidimus, tačiau turi teisę priimti Administravimo ir finansavimo taisyklių 198 p. nurodytus sprendimus, remdamasis CPVA siūlymu. Vadinasi, savarankiškas pažeidimo tyrimas būtų Komitetui suteiktų įgaliojimų viršijimas, tokiu būdu Komitetas būtų pažeidęs VAĮ 3 str. 1 p. įtvirtintą įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Pagal teismų praktiką, sprendimą priimančios institucijos valia neprivalo būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte, taip pat priimant sprendimą gali būti remiamasi ne tik jos pačios parengtais dokumentais. Pažymėjo, kad esama teismų praktika bylose, kuriose nagrinėjama iš esmės analogiška situacija, kai administracinis aktas priimamas remiantis kitos institucijos parengtu dokumentu, rodo, kad tokia situacija nedaro administracinio akto negaliojančiu. Taip pat nurodo, kad IVPK direktoriaus sudaryta Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, t. y. nagrinėjo CPVA pateiktą pasiūlymą, bei parengė pasiūlymą IVPK direktoriui dėl siūlomo IVPK sprendimo dėl pažeidimo. Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija 2011-07-14 posėdžio metu konstatavo, jog dėl Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. IS-100, taikymo vykdant viešąjį pirkimą ir dėl viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms reikalinga kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir gauti šios institucijos išvadą. Tai patvirtina, kad minima komisija, o tuo pačiu ir IVPK, priimdami Sprendimą veikė ne formaliai, o jį grindė faktinėmis aplinkybėmis. Aplinkybę, kad IVPK įsigilino į Sprendimo faktines aplinkybes, patvirtina tai, kad IVPK sudaryta Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija, vertindama CVPA 2011-12-07 raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktą pasiūlymą, nepriėmė sprendimą iš karto, o dėl to, kad iš pareiškėjo buvo gautas raštas su Sprendimo priėmimu galimai susijusia informacija, paprašė CPVA įvertinti, ar minėtame rašte nėra naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ir tik gavusi atsakymą, kad naujų aplinkybių nenustatyta, priėmė galutinį sprendimą. Nei CPVA pateiktuose raštuose, nei pareiškėjo teiktoje informacijoje, nei pagal kitą IVPK disponuojamą informaciją nebuvo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl projekto vykdytojo ir partnerių kaltės ir aplaidumo. Todėl šios aplinkybės ir nebuvo nurodytos Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos sprendime. Taigi, įsakymas pagrįstas konkrečiais duomenimis (faktais) (CPVA pažeidimo tyrimo rezultate pateiktas pasiūlymas IVPK) ir atitinka VAĮ 8 str. numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Dėl VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų, 25 str. 2 ir 8 dalyse bei 32 str. 2 d. nustatytų reikalavimų pažeidimo nurodo, kad IVPK sprendimą dėl finansavimo sumažinimo Pareiškėjo įgyvendinamam projektui priėmė po to, kai gavo ir įvertino CPVA pateiktą pasiūlymą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad, nustatydamas pirkimo objektui užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus principus ir 32 str. 2 d. nustatytus reikalavimus; apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją pareiškėjas neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., 25 str. 2 ir 8 d. nustatytus reikalavimus. Dėl nustatytų užaukštintų, nepagrįstų ir neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų nurodo, kad CPVA atliekant pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 18 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas būtų įvykdęs arba vykdo bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos yra perteklinis ir nepagrįstas, nes nesusijęs su Pirkimo objektu. Tokią išvadą patvirtino ir VPT nurodydama, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas sutarties vykdymo metu nėra įtvirtintas, t. y. reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nebuvo nurodyti Pirkimo sąlygose ir nebuvo įtraukti į sudarytą sutartį. Tuo perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Taip pat VPT pripažino, kad Pirkimo sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose specialistams nustatyti ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimai galėjo dirbtinai riboti konkurenciją. Tai neužtikrina VPĮ 32 str. 2 d. nuostatų laikymosi. VPT mano, kad tiekėjas, jo specialistai neturėtų būti vertinami pagal išdirbtų metų skaičių, nes toks kriterijus neparodo specialisto kompetencijos ir nepagrįstai apriboja mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes varžytis dėl sutarties sudarymo. Be to, VPT atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju sutarties įgyvendinimo trukmė buvo tik 4 mėn. Todėl atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą (kvalifikacinį) reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga, bei išdėstytas aplinkybes mano, kad buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Dėl pirkimo objekto apibūdinimo, nurodant konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją nurodo, kad CPVA 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 nurodomi konkretūs pirkimo sąlygų reikalavimai, kurie sąlygojo, kad buvo galima siūlyti tik tam tikrus produktus, o tam tikrų kitų produktų siūlyti galimybės nebuvo. CPVA rašte teisingai pažymima, kad atsižvelgiant į numatomos skenuoti video medžiagos formatus bei Lietuvoje naudojamas televizinės ir žurnalistinės produkcijos technologijas Pirkimo sąlygose reikalaujamas formatų tipas gali būti pagrįstas, tačiau Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į 2.19-2.21 p. įrangos specifiką (gamina tik tam tikras gamintojas) bei į tai, kad reikalavimai pritaikyti konkretiems modeliams, Perkančioji organizacija šią įrangą įtraukdama į vieną bendrą pirkimo objektą (neišskyrusi į atskirą pirkimo dalį) apribojo kitų tiekėjų, galinčių parduoti 2.19-2.21 nurodytą įrangą, dalyvavimą konkurse, nes šią įrangą galėjo parduoti tik tiekėjas galintis pasiūlyti kituose šio pirkimo objekto punktuose nurodytą įrangą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iš tiesų, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Be to, Techninės specifikacijos 2.19-2.21 punktų įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 nurodyti tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“, Techninės specifikacijos 2.8 punkte „LAN komutatoriai L2 lygio 24 portų“ lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, Techninės specifikacijos 3 .1.2 punkte „Sisteminė programinė įranga“ nurodoma trijų rūšių programinė įranga. Lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas: „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Tai akivaizdžiai pažeidžia VPĮ 25 str. 8 d. nuostatas. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka tik kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Dėl nepagristo sankcijos taikymo pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą nurodo, kad Administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 ir 198.3 punktai numato, kokių veiksmų gali imtis IVPK, gavęs įgyvendinančios institucijos, nagrinėjamo skundo atveju, CPVA pasiūlymą, t. y. sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį bei išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. Tuo tarpu Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 p. numato, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės. Pažymėjo, kad priimant sprendimą sumažinti finansavimą pareiškėjo įgyvendinamam projektui, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. reikalavimus, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Tai, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. reikalavimus konstatavo ne tik CPVA ir IVPK, bet ir VPT. Taip pat CPVA 2011-06-10 rašte Nr. 2011/2-6617 labai aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją pareiškėjas neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 str. I d., 25 str. 2 ir 8 d. nustatytus reikalavimus. Taigi, medžiagoje, kuria remiantis buvo priimtas IVPK sprendimas aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo konstatuotas kitų tiekėjų diskriminavimo faktas. Taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas nepatektų į Gairių priede pateiktų pažeidimų sąrašą, Gairėse nurodyta, kad priede pateiktoje lentelėje nurodyti atvejai yra nustatomi dažniausiai. Kitiems lentelėje nenurodytiems atvejams taikomi tie patys principai (II tomas, b. l. 179-187).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CPVA sukurta ir veikia integruota vadybos sistema, sertifikuota pagal ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartus. Pareiškėjas konstatuodamas faktines skundo aplinkybes, nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, jog VPT atmetė CPVA nustatytus VPĮ pažeidimus. VPT įvertinusi pareiškėjo pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, pateikė savo išvadas 2011-09-09 raštu Nr. 4S-3449 ir 2011-10-24 raštu Nr. 4S-3950, kuriose nepateikė priešingo nei CPVA įvertinimo dėl tų kvalifikacijos reikalavimų, kuriuos CPVA išvadoje nustatė kaip pažeidžiančius VPĮ nuostatas. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139, 13 punktu, CPVA vykdo jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių yra numatyta, kad būtina įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžia Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti; atlikti pažeidimų tyrimus, informuoti ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225, 63.3 punktu įgyvendinančioji institucija (CPVA) atlikdama pažeidimo tyrimą turi vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. IK-173, kurių 26 p. nustatyta, jog nustačius pažeidimą, kuris susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES). Viešųjų pirkimų tarnyba vykdydama VPĮ 8 str. 2 d. nuostatomis jai priskirtas funkcijas ir naudodamasi VPĮ 8 str. 3 d. nuostatomis suteiktomis teisėmis, nėra įgaliota vertinti CPVA ar Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, priimtų sprendimų, CPVA pirkimų priežiūrą vykdo savarankiškai ir VPT ji tik informuoja apie nustatytus pažeidimus. Dėl pareiškėjo skundo 4 p. pateiktų nesutikimų (prieštaravimų), jog buvo pažeisti VPĮ 3 str. 1 d., 25 str. 2 ir 8 dalyse bei 32 str. 2 d. įtvirtinti reikalavimai nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla - elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartis sudaryta 2010-07-26. Projekto vykdytojas 2010-07-28 elektroniniu paštu buvo informuotas, kad po Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo per 10 darbo dienų turi pateikti Projekto pirkimų planą, vadovaujantis Projektų pirkimų, vykdomų pagal VPĮ priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto CPVA direktoriaus 2011-04-06 įsakymu Nr. 2011/8-65 (toliau – ir Pirkimų priežiūros aprašas), 6 punktą. Projekto vykdytojas Pirkimą paskelbė 2010-08-06, o Projekto pirkimų planą elektroniniu paštu derinimui pateikė 2010-08-16 ir 2010-09-21 raštu Nr. 21P2-003(21.2), t. y. po Pirkimo paskelbimo. Pateiktame Projekto pirkimų plane buvo nurodyta, kad pirkimas yra paskelbtas ir vykdomas. Pats Projekto vykdytojas nesilaikė Pirkimų priežiūros aprašo 6 p. nustatytos tvarkos per 10 d. d. pateikti derinti Projekto pirkimo planą. Vadovaujantis Pirkimų priežiūros aprašo 17 p., pirkimams, pradėtiems iki pirkimų plano įvertinimo, išankstinė pirkimų priežiūra nevykdoma. Taigi, šiuo atveju, CPVA vykdė jau pradėto Pirkimo paskesniąją priežiūrą, kaip tą ir numato Administravimo ir finansavimo taisyklių 184.1 p., vadovaujantis kurio nuostatomis, išankstinė pirkimų priežiūra yra atliekama prieš Projekto vykdytojui priimant sprendimą dėl pirkimo paskelbimo, sutarties su laimėtoju sudarymo ir panašiai, kadangi išankstinės priežiūros tikslas - galimų pirkimo procedūrų pažeidimų prevencija. Projekto vykdytojas Pirkimą jau buvo paskelbęs, todėl CPVA negalėjo šio Pirkimo atžvilgiu taikyti išankstinės priežiūros elemento. Taip pat nurodo, kad Projekto vykdytojas žinojo, kad CPVA nevykdys Pirkimo išankstinės priežiūros, kadangi priemonės VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009-04-30 įsakymu Nr. T-38, 45 p. nurodyta, kad iki Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo pareiškėjas turi pradėti pagrindinius viešuosius pirkimus (pavyzdžiui, informacinės sistemos specifikacijos parengimo ir/ar informacinės sistemos kūrimo bei techninės įrangos įsigijimo pirkimus), skirtus projektui įgyvendinti, bei gali įsigyti prekes, paslaugas ir (ar) darbus, skirtus projektui įgyvendinti. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui nurodo, kad Pirkimo konkurso sąlygose nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, perteklinis ir nepagrįstas. VPT 2011-09-09 raštu Nr. 4S-3449 pateiktoje išvadoje sutinka su CPVA įvertinimu, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 p. 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 18 p. nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas būtų įvykdęs arba vykdo bent 1 (vieną) telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos yra perteklinis ir nepagrįstas, nes yra nesusijęs su Pirkimo objektu. VPT sutinka su CPVA ir mano, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, kadangi šio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas sutarties vykdymo metu nėra įtvirtintas, t. y. reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nebuvo nurodyti Pirkimo sąlygose ir nebuvo įtraukti į sudarytą sutartį. Tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Projekto vykdytojas paaiškino, kodėl toks reikalavimas nustatytas. Tačiau Pirkimo konkurso sąlygose įrangai reikalaujama tik užtikrinti ne mažesnį kaip 3 metų (tam tikrais atvejais 2 arba 1 metų) garantinės priežiūros laikotarpį, o reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nėra nurodyti ir jokiu įsipareigojimų iš tiekėjo dėl reakcijos ir problemų sprendimo laiko nereikalaujama. Sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. F5-342 (9.28) atitinkami tiekėjo įsipareigojimai taip pat nėra numatyti. Pirkimo konkurso sąlygose taip pat nenurodoma, kurios kategorijos informacinė sistema bus kuriama. Pareiškėjas raštuose (2011-10-07 raštas V7-1055(1.17) ir 2011-12-14 raštas V7-1452(1.17) bei šiame skunde grįsdamas minėto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą remiasi informacija, kuri nebuvo nurodyta Pirkimo konkurso sąlygose, o tai neatitinka VPĮ 24 str. 7 d. reikalavimo, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, taip pat neatitinka principo, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo sutarties įvykdymo sudėtingumui, t. y. kvalifikaciniai reikalavimai negali būti didesni, nei reikalauja pirkimo objektas. CPVA papildomai išnagrinėjo trečios kategorijos informacinėms sistemoms taikomus reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. 1V-384 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techninių saugos reikalavimų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11d. įsakymo Nr. 1V-247 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių ir valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vadovaujantis šio įsakymo 3.8 p., trečios kategorijos informacinė sistema turi užtikrinti informacinės sistemos veiklos atkūrimą per 8 valandas. Todėl Projekto vykdytojo teiginys, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės 18 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, vadovaujantis trečios kategorijos informacinėms sistemoms taikomais reikalavimais, taip pat yra nepagrįstas. Projekto vykdytojas iš tiekėjo reikalavo tokios kvalifikacijos, kuria neketino naudotis įgyvendinant pirkimo sutartį, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp kvalifikacinio reikalavimo ir pirkimo objekto, todėl Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas 2010-12-01 raštu Nr. 21P2-014(21.2) tiekėjui pateikė pagrindinės sutarties projektą, kurios 7.3 p. įtraukė reikalavimą, kad tiekėjas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas sureaguoti į Užsakovo raštišką pranešimą apie garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius Prekių ir/arba Paslaugų trūkumus ir/ar defektus. Garantinius laikotarpiu paaiškėjusių Prekių ir/arba Paslaugų trūkumų ir/ar defektų pašalinimo terminas nustatomas šalių susitarimu. Toks reikalavimas savo esme pažeidžia trečios kategorijos informacinėms sistemoms taikomus reikalavimus ir neužtikrina informacinės sistemos veiklos atkūrimo per trečios kategorijos informacinėse sistemose nustatytus terminus, t. y. per 8 valandas. Sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. F5-342 (9.28) 7.3 p. tiekėjas įsipareigojęs 3 darbo dienų reakcijos laiką po raštiško Užsakovo pranešimo gavimo, o atstatymo laikas nustatomas šalių susitarimu. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo proporcingas pirkimo objektui, pagrįstas ir teisėtas yra neteisingi ir klaidinantys. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjo Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas sutarties vykdymo metu nėra įtvirtintas, t. y. reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nebuvo nurodyti Pirkimo konkurso sąlygose ir nebuvo įtraukti į sudarytą sutartį. Tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 str. 2 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Taip pat nesutinka su Projekto vykdytojo argumentais, jog Projekto vykdytojas Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 p. 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose projekto vadovui ir specialistams nustatęs ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimus dirbtinai neapribojo tiekėjų konkurencijos. Pirkimo objektas nebuvo skaidytas į dalis ir pasiūlymai turėjo būti teikiami visam prekių ir paslaugų kiekiui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą Pirkime pateikė vienas dalyvis, kuris siekdamas atitikti Pirkimo konkurso sąlygas, turėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais dalyviais, taip pat į tai, kad Pirkimo objektas yra kompiuterinė, programinė įranga bei su jos instaliavimu susijusios paslaugos, o Pirkimo objektas nėra informacinės sistemos projektavimo, kūrimo ir programavimo paslaugos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad su tiekėju sudarytos pirkimo sutarties įvykdymo trukmė yra 4 mėnesiai, kas yra neproporcingai trumpa lyginant su reikalaujama specialistų kvalifikacijos trukme bei į tai, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ tiekėjui ir specialistams numatyti kiti kelių projektų patirties bei tam tikrų projektų verčių kvalifikaciniai reikalavimai, daro išvadą, kad Pirkimo konkurso sąlygose projekto vadovui ir specialistams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nėra minimalūs, pakankamai pagrįsti ir galėjo dirbtinai riboti konkurenciją. Pažymėjo, kad VPT (2011-09-09 raštas Nr. 4S-3449) pripažino, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 p. 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose projekto vadovui ir specialistams nustatyti ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimai galėjo dirbtinai riboti konkurenciją ir neužtikrino VPĮ 32 str. 2 d. nuostatų laikymosi. VPT minėtame rašte teigia, kad tiekėjas ir jo specialistai neturėtų būti vertinami pagal išdirbtų metų skaičių, nes toks kriterijus neparodo specialisto kompetencijos ir nepagrįstai apriboja mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes varžytis dėl sutarties sudarymo. Be to, VPT atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sutarties įgyvendinimo trukmė buvo tik 4 mėnesiai, kas patvirtina, jog tokio pobūdžio ir apimties projektas buvo įvykdytas per gana trumpą laikotarpį. Tą pačią nuomonę VPT išdėstė ir 2011-10-24 rašte Nr. 4S-3950, atsakydama į Projekto vykdytojo kreipimąsi. Pirkimo konkurso sąlygų 5.6 punkte 6 papunktyje nurodytas reikalavimas negali būti taikomas visiems ūkio subjektų grupės nariams atskirai. Toks reikalavimas neproporcingas jungtinės veiklos sutarties esmei, apibrėžtai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 str. Perkančioji organizacija turėtų siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Pirkimo objekto apibūdinimas techninėje specifikacijoje nediskriminuoja gamintojų ir atitinka VPĮ 3 str. 1 d. principus bei 25 str. 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus nurodo, kad kaip CPVA nurodė išvadoje dėl nustatyto pažeidimo, pateiktoje Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos 2011-12-07 raštu Nr. 2011/2-12886, papildomai išnagrinėjus Lietuvoje labiausiai paplitusių ir užimančių didžiausią rinkos dalį HP, Dell, IBM, Bull ir kt. gamintojų serverinę įrangą, nustatyta, kad techninės specifikacijos 2.2 - 2.5 punktuose aprašyta techninė įranga yra suspecifikuota labai išsamiai, detaliai ir yra išskirtinai palanki tik technologiškai tarpusavyje susijusių - Bull ir IBM gamintojo serverinei įrangai. Nustatyta, kad techninės specifikacijos 2.1 punkte „Tarnybinės stotys 1 tipo“ lentelėje išdėstytus techninius reikalavimus be pasiūlyme pateikto Bull gamintojo modelio Novascale R460F2 atitinka ir kitų gamintojų modeliai: IBM modelis x3650 M3, Dell modelis PowerEdge R710 ir HP modelis DL380 G7. Tačiau techninės specifikacijos 2.2-2.5 punktų lentelėse nustatytus techninius reikalavimus be pasiūlyme pateiktų Bull gamintojo modelių atitinka tik IBM modeliai, taigi 2.2-2.5 punktuose nustatytų techninių reikalavimų visumą atitinka Bull ir IBM gamintojų modeliai. Pažymėtina, kad techninės specifikacijos 2.2-2.5 punktuose minimos įrangos techninis gamintojas yra IBM, o Bull gamintojas tokio tipo įrangą, kuri yra pagaminta IBM, atlikęs tam tikrus papildymus, platina savo vardu po savo prekiniu ženklu. Patys minėti gamintojai yra pasirašę OEM (angl. Original Equipment Manufacturer) partnerystės sutartį. Pažeidimo tyrimo metu CPVA siekdama įsitikinti, kad yra daugiau gamintojų, kurių modeliai galėtų atitikti 2.2-2.5 punktų reikalavimus, paprašė Projekto vykdytojo pateikti informaciją apie kitų gamintojų modelius. Projekto vykdytojas pateikė informaciją apie HP gamintojo BladeSystem c3000 Enclosure modelį, tačiau pastarasis neatitiko techninės specifikacijos 2.2 punkto reikalavimų. 2.3-2.5 punktų įranga montuojama į 2.2 punkto įrangą. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad techninės specifikacijos 2.2 punkto lentelės eilutėje Nr. 2 talpyklos korpuso dydžiui nustatytas ne daugiau kaip 9U aukščio reikalavimas eliminuoja galimybę siūlyti kitų gamintojų (pvz.: HP, Dell) modulines talpyklas, konstatuotina, kad šiuo atveju konkurencija galima tik tarp technologiškai tarpusavyje susijusių - Bull ir IBM gamintojų. Kitų gamintojų HP BladeSystem c7000 Enclosure, Dell PowerEdge Ml 000 Blade Enclosure modeliai turi 10U aukščio korpusą, todėl neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Pagal Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 16 punktą reikalaujama, kad tiekėjas turi būti siūlomos įrangos gamintojų įgaliotas atstovas, autorizuotas parduoti, diegti, aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą įrangą, todėl teisę prekiauti siūloma įranga turi ribotas tiekėjų skaičius. Pareiškėjas skunde nepasisako, kad CPVA konstatavo, jog techninės specifikacijos 2.6 punkto „Diskinė duomenų saugykla“ lentelės techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta EMC gamintojui ir jo modeliui Celerra NS120. Pasiūlyme šį modelį pateikė Bull, vadovaudamasis partnerytės sutartimi su EMC gamintoju, nurodomas EMC vardas ir prekinis ženklas. Projekto vykdytojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios, kad Pirkimo konkurso sąlygose diskinei duomenų saugyklai nustatytų techninių reikalavimų visuma dirbtinai neribojo konkurencijos, nediskriminavo tiekėjų, nėra pritaikyta vienintelio gamintojo įrangai. Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 punkto 2 lentelės 16 punkte reikalaujama, kad tiekėjas turi būti siūlomos duomenų saugyklos gamintojo įgaliotas atstovas, autorizuotas parduoti, diegti, aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą įrangą, todėl teisę prekiauti siūloma įranga turi ribotas tiekėjų skaičius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pažeidė VPĮ 25 str. 2 d. nuostatas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Įvertinus minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad techninės specifikacijos 2.1-2.6 punktuose nustatyta įrangos specifikacija yra palanki Bull gamintojui. CPVA, atsižvelgdama į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011-07-19 rašte Nr. (4)S-740 pateiktą prašymą, išnagrinėjo abiejų įmonių UAB „ATEA“ ir UAB „Proact Lietuva“ raštus, informuojančius, kad Pirkimo konkurso sąlygos neapribojo jų galimybės dalyvauti Pirkime. Minėtos įmonės savo raštuose pateikia tik deklaratyvią informaciją, kad jos būtų galėjusios pateikti pasiūlymą, tačiau dėl resursų stokos atsisakė dalyvauti. Raštuose nenurodomi jokie kiti galimi gamintojai, nepateikiama informacija apie įrangą ir jos modelius, kuriuos galėjo pasiūlyti ir kurie atitiktų Pirkimo konkurso sąlygų techninę specifikaciją. Be to, UAB „Proact Lietuva“ savo rašte nurodo, kad be papildomų partnerių pagalbos nebūtų galėjusi pateikti pasiūlymo. Taigi, Pirkime nedalyvavusios minėtos įmonės pateikė raštus (UAB „ATEA“ 2011-07-05 Nr. S-l 1/503(1), UAB „Proact Lietuva“ 2011-07-05 Nr. R11-43A), teigiančius jų atitikimą Pirkimo konkurso sąlygoms, nenurodydamos patikimų ir pagrįstų argumentų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šiuose raštuose pateikiamos informacijos patikimumo. CPVA papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkime nedalyvavusios įmonės raštus parašė 2011-07-05, o Projekto vykdytojas juos pateikė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos po to, kai CPVA 2011-05-27 nustatė pažeidimą ir 2011-06-20 raštu Nr. 2011/2-6617 pasiūlė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos sumažinti Projekto finansavimą. Taip pat nurodo, kad CPVA pažeidimo tyrimo metu nustatė, kad techninės specifikacijos 2.8 punkte „LAN komutatoriai L2 lygio 24 portų“ lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, kuri priklauso „Cisco Systems“ gamintojui ir naudojama jo gaminamuose komutatoriuose kaip prievadų apjungimo technologija, todėl šio punkto specifikacija yra pritaikyta „Cisco Systems“ gamintojo įrangai. Tai neužtikrina VPĮ 25 str. 2 d. nuostatų laikymosi, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų ir 8 dalies nuostatų, kad techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos. Nesutinka, kad „EtherChannel“ technologijos reikalavimas nėra diskriminuojantis ar nėra technologiškai priklausomas. Pažeidimo tyrimo metu CPVA išnagrinėjo nepriklausomoje ekspertinėje išvadoje pateiktus argumentus ir nustatė, kad „Cisco Systems“ gamintojui priklauso „EtherChannel“ technologija, o jos pagrindu buvo sukurta atviro standarto technologija, aprašoma standartu IEEE 802.3ad. Šiuo metu lygiagrečiai egzistuoja abi technologijos: „EtherChannel“ ir „IEEE 802.3ad“. Komutatoriuose HP 5800, Juniper EX2500 yra naudojama atviro standarto technologija IEEE 802.3ad, tuo tarpu komutatoriuje „Cisco Catalyst 2960“ naudojama „EtherChannel“ technologija, kuri pažymėta registruotu prekiniu ženklu ®. Atsižvelgiant į tai, Projekto vykdytojas, rengdamas Techninės specifikacijos 2.8 punkto reikalavimus galėjo nurodyti reikalavimą IEEE 802.3ad su žodžiais „arba lygiavertis“, tačiau pasirinko „EtherChannel“, priklausančią „Cisco Systems“, taip sudarydamas palankesnes sąlygas šio gamintojo įrangai. CPVA konstatuoja, kad techninės specifikacijos 2.8 punkte „LAN komutatoriai L2 lygio 24 portų“ lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas „EtherChannel“ technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, kuri priklauso „Cisco Systems“ gamintojui ir naudojama jo gaminamuose komutatoriuose kaip prievadų apjungimo technologija, yra pritaikytas „Cisco Systems“ gamintojo įrangai. Tai neužtikrina VPĮ 25 str. 2 d. nuostatų laikymosi, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų ir 8 dalies nuostatų, kad techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepasisako dėl techninės specifikacijos punkto „DVCPRO HD grotuvas“ techninių reikalavimų dėl kurių taip pat konstatuotas pažeidimas. CPVA nustatė, kad VPĮ 25 str. 8 d. nuostatų pažeidimas konstatuotas, kadangi techninės specifikacijos 2.19-2.21 p. įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 yra nurodyti ne tik tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, neįrašant žodžių „arba lygiavertis“, bet ir techninės specifikacijos 2.19-2.21 punktuose nustatyti techniniai reikalavimai pritaikyti ir tiesiogiai atitinkantys konkrečius modelius: 2.19 punkte Sony J-30SDI, 2.20 punkte Sony HVR-1500A ir 2.21 punkte Panasonic AJ-HD1400AE. Pareiškėjo paaiškinimuose pateikti kiti alternatyvūs to paties gamintojo modeliai neatitinka techninių reikalavimų. Įvertinusi tai, CPVA pažeidimo išvadoje konstatavo, kad techninės specifikacijos 2.19 punkto „Grotuvas“ lentelės eilutėje Nr. 2 nurodytas formatų palaikymas: Digital Betacam, MPEG IMX, Betacam SX, Betacam SP, Betacam yra būdingas Sony gamintojui, o 2.19 punkte grotuvui nustatytų techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta Sony gamintojui ir jo modeliui J-30SDI. Projekto vykdytojas 2011-05-04 rašte Nr. V7-539(1.17) nurodė, kad techninius reikalavimus atitinka kiti to paties gamintojo Sony grotuvų modeliai: MSWA2000/1 ir DVWM2000P, tačiau išnagrinėjus aprašymuose pateiktus šių grotuvų techninius parametrus, nustatyta, kad jie neatitinka techninės specifikacijos 2.19 punkto techninių reikalavimų: modelio MSWA2000/1 vartojama galia - 200W, modelio DVWM2000P - 220W, kai pagal Pirkimo sąlygas turi būti ne daugiau kaip 60W. Techninės specifikacijos 2.20 punkto „HDV rašiklis“ lentelės eilutėje Nr. 2 nurodytas DVCAM formato palaikymas yra būdingas Sony gamintojui, o 2.20 punkte rašikliui nustatytų techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta Sony gamintojui ir jo modeliui HVR-1500A. Projekto vykdytojas aukščiau minimame rašte nurodė, kad techninius reikalavimus atitinka kiti to paties gamintojo Sony rašiklių modeliai: HVRM35U ir HVRM25AU, tačiau išnagrinėjus aprašymuose pateiktus šių rašiklių techninius parametrus, nustatyta, kad jie neatitinka 2.20 punkto keliamų techninių reikalavimų: neturi nuotolinio valdymo RS-422 jungties, nepalaiko grojimo kodavimo HDV:720/29.9P*1. Techninės specifikacijos 2.21 punkto „DVCPRO HD grotuvas“ lentelės eilutėje Nr.2 nurodytas formatų palaikymas: DVCPRO 25, DVCPRO 50, DVCPRO HD(100) yra būdingas Panasonic gamintojui, o 2.21 punkte grotuvui nustatytų techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta Panasonic gamintojui ir jo modeliui AJ-HD1400AE. Projekto vykdytojas aukščiau minimame rašte nurodė, kad techninius reikalavimus atitinka kitas to paties gamintojo Panasonic modelis AJ-HD1800, tačiau išnagrinėjus aprašymuose pateiktus šio grotuvo techninius parametrus, nustatyta, kad jis neatitinka 2.21 punkto techninių reikalavimų: vartojama galia 125W, kai pagal Pirkimo sąlygas turi būti ne daugiau kaip 90W. Atsižvelgiant į numatomos skenuoti video medžiagos formatus bei Lietuvoje naudojamas televizinės ir žurnalistinės produkcijos technologijas, Pirkimo konkurso sąlygose reikalaujamas formatų tipas gali būti pagrįstas, tačiau Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į techninės specifikacijos 2.19-2.21 punktų įrangos specifiką (gamina tik tam tikras gamintojas) bei į tai, kad reikalavimai pritaikyti konkretiems modeliams, Projekto vykdytojas šią įrangą įtraukdamas į vieną bendrą pirkimo objektą (neišskyręs į atskirą pirkimo dalį) apribojo kitų tiekėjų, galinčių parduoti techninės specifikacijos 2.19-2.21 nurodytą įrangą, dalyvavimą konkurse, nes šią įrangą galėjo parduoti tik tiekėjas, galintis pasiūlyti kituose šio Pirkimo objekto punktuose nurodytą įrangą. Be to, techninės specifikacijos 2.19-2.21 punktų įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 nurodyti tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Tai pažeidžia VPĮ 25 str. 8 d. nuostatas. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka tik kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Taip pat nurodo, kad Techninės specifikacijos 3.1.2 punkte „Sisteminė programinė įranga“ nurodoma trijų rūšių programinė įranga. Lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas: „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-359/93 (Commision v. The Netherlands, judgement of 24 January 1995) išvadomis, toks operacinės sistemos reikalavimas techninėje specifikacijoje be žodžių „arba lygiavertis“ yra neleistinas. Taip Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 8 d. nuostatas. Pažymėjo, kad apibūdinant kitą pagal 3.1.2 punktą įsigyjamą programinę įrangą (eilutės Nr. 1 ir Nr. 3), Projekto vykdytojas nurodė žodžius „arba lygiavertis“. Projekto vykdytojas pirkimo objektą turėjo apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę ir pan. Nagrinėjamame Pirkime pasiūlymą pateikė vienas jungtinės veiklos dalyvis, techninės specifikacijos 2.1-2.5 punktuose pasiūlęs Bull, 2.6 punkte - Bull EMC, 2.19 ir 2.20 punktuose - Sony, 2.21 punkte - Panasonic, 2.8 punkte - Cisco Systems techninę įrangą ir 3.1.2 punkte - AIX (Unix tipo operacinė sistema) sisteminę programinę įrangą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus CPVA daro išvadą, kad Projekto vykdytojas, apibūdindamas pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje (pagal parametrų visumą) aprašydamas konkrečius įrangos modelius, formatų tipus, operacinės sistemos tipus, prievadų apjungimo technologiją, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus principus bei 25 str. 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl jam pritaikytos 25 procentų nuo pirkimo sutarties vertės finansinė korekcija pagal Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės. Pareiškėjas, padarydamas VPĮ pažeidimus, neužtikrino tiekėjų konkurencijos bei diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, tuo pažeisdamas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus principus bei 25 str. 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VPT įvertinusi Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 punkto nuostatą, pasisakė, kad toks reikalavimas yra galimas bei, kad jo padaryti pažeidimai gali būti ištaisomi su prekių tiekėju pasirašant susitarimą dėl reagavimo į gedimus ir jų šalinimo. Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad VPT įvertinusi Pirkimo konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus nepateikė įvertinimo, jog bent vienas kvalifikacinis reikalavimas yra diskriminacinis ir apribojo galimybe tiekėjams dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad VPT pateikė nuomonę dėl kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo, kurioje motyvuotai pasisakė, jog šiame skunde aptariami kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo tikslingi bei galimai apribojo tiekėjų lygiateisiškumą. Vadovaujantis šiame skunde nurodytais teisės aktais, pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus pagal kompetenciją tiria ir nustato CPVA, o VPT teikdama savo nuomone, tokios funkcijos nevykdė. CPVA taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pagal Gairių tikslus, jo padarytas pažeidimas neturi finansinio poveikio, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir jų pasekmių, todėl finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai. Gairėse yra nustatyta, jog finansinių korekcijų tikslas yra atstatyti situaciją, kurioje visos deklaruotos išlaidos atitiktų taikomus nacionalinius ir Europos Bendrijos teisės aktus. Taigi, pažeidimų tyrimo metu CPVA, vykdydama jai priskirtas funkcijas, nustato tinkamų finansuoti išlaidų dydį. CPVA nustatė, jog Projekto vykdytojas padarė pažeidimą, neužtikrindamas konkurencijos ir diskriminuodamas kitus gamintojus ir jų tiekėjus, pažeisdamas VPĮ 3 str. 1 d., 25 str. 2 ir 8 dalyje nustatytus reikalavimus ir vadovaudamasi Gairėse numatytomis finansinėmis korekcijomis (pataisomis) nustatė tinkamų finansuoti išlaidų dydį (II tomas, b. l. 139-149).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jostra“ su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administruoja pareiškėjo įgyvendinamą projektą „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla - elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ pagal 2010-06-07 pasirašytą paslaugų sutartį Nr. 4.28-F2-009. Pareiškėja 2011-06-29 iš CPVA gavo raštą, kuris buvo skirtas IVPK. Rašte buvo teigiama, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimą dėl techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir technikos įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo pažeidė tam tikras VPĮ nuostatas. Šiuo raštu buvo siūloma 25 proc. finansinė korekcija sėkmingai įvykdytam pirkimui, kurio metu buvo įsigyta ir sumontuota visa reikalinga projektui techninė įranga. Kadangi pareiškėjas su CPVA įtariamais VPĮ pažeidimais nesutiko, tariamų pažeidimų tyrimo metu buvo kreiptasi į VPT dėl išvados pateikimo, kuri pateikė dvi išvadas, kuriose VPT didžiąją daugumą CPVA įtariamų VPĮ pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus, išskyrus vieną - kvalifikacinį reikalavimą - bei pateikė vieną rekomendacinio pobūdžio pastabą dėl reikalavimų, keliamų projekte dalyvavusiems ekspertams. Po VPT išaiškinimo, atmetant didžiąją dalį CPVA įtarimų, CPVA pozicija dėl tariamų pareiškėjo VPĮ pažeidimų bei siūlomų sankcijų niekaip nepasikeitė, nors VPT išaiškinimas patvirtino, kad didžioji dalis CPVA įtarimų dėl kvalifikacinių reikalavimų yra nepagrįsti. Po VPT išreikštos pozicijos išliko vienas kaltinimas ir viena rekomendacinio pobūdžio pastaba pareiškėjui. Pareiškėjas ir toliau aktyviai dalyvavo tariamų pažeidimų tyrime ir teikė paaiškinimus CPVA, pateikė nepriklausomų ekspertų išvadą dėl Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo techninių reikalavimų įvertinimo, pateikė papildomą argumentaciją dėl išlikusių po VPT išaiškinimo pastabų. Taip pat buvo organizuojami susitikimai su CPVA, kurių metu buvo aiškinamasi susiklosčiusi situacija ir galimi jos sprendimo būdai. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad kuriama trečios kategorijos IS, kuriai reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-10-27 įsakyme Nr. 1V-384, todėl reikalavimai konkurso dalyviams, koreliuojantys su įsakymo Nr. 1V-384 reikalavimais, yra esminiai ir neabejotinai svarbūs. Jie leidžia pasiekti, kad konkurse dalyvautų įrangos tiekėjai turintys bent minimalią patirtį, įdiegiant įrangą trečios kategorijos IS. Šis reikalavimas dar aktualesnis atsižvelgiant į tai, kad įdiegiama kompleksinė, įvairių skirtingų gamintojų, įvairias skirtingas funkcijas atliekanti šiuolaikinė įranga. Nesuprantamas CPVA reikalavimas atverti duris nepatyrusiems tiekėjams sukuriant pavojų dėl įrangos efektyvaus veikimo bei garantinio aptarnavimo kokybės. Šie faktoriai sukeltų pavojų kokybiškam paslaugų teikimui. Pažymėjo, kad Konkursinė dokumentacija yra neatskiriama su tiekėju pasirašomos sutarties dalis, todėl šis reikalavimas tiekėjui tokiu būdu atspindimas ir pareiškėjo sutartyje su Konkursą laimėjusiu įrangos tiekėju. Pažymėjo, kad CPVA prašymu diskusijų metu buvo pateikta informacija ir apie kituose pirkimuose nurodomus reikalavimus specialistų patirčiai, kuri patvirtino, jog pareiškėjo įvykdyto konkurso Pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai specialistų patirčiai atitinka vyraujančią praktiką ir nėra diskriminaciniai (realiai tiekėjų konkurencijos neapribojo). Be to VPT išvadoje tik išreiškė nuomonę, bet VPĮ pažeidimo nekonstatavo. Prašo atsižvelgti į svarbią aplinkybę, jog paskyrus nepagrįstas finansines korekcijas pareiškėjui, kils grėsmė projekto įgyvendinimui, projekto tikslų bei rezultatų, kurių laukia didžiulis skaičius šalies piliečių, besitikinčių naujai įdiegiamų informacinių priemonių pagalba pakelti savo kvalifikaciją ir pagerinti savo pozicijas darbo rinkoje, pasiekimui. Taigi nepagrįstų finansinių korekcijų taikymas pažeidžia ne pareiškėjo teises, bet ir viešąjį interesą, t. y. piliečių interesą kelti kvalifikaciją, lengviau konkuruoti darbo rinkoje (II tomas, b. l. 188-191).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Administracinės bylos proceso šalių atstovų paaiškinimais ir kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad IVPK direktorius 2010-05-21 įsakymu Nr. T-77 pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“ Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro projektui „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ (paraiškos kodo Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001) įgyvendinti skyrė iki 13 362 699.00 Lt finansavimą (finansavimo dalis – iki 100 proc., ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.02 (kapitalui formuoti): iš Informacinės visuomenės plėtros (Europos Sąjungos lėšos) programos (programos kodas – 101) – iki 11 358 294.15 Lt; iš Informacinės visuomenės plėtros (Bendrojo finansavimo lėšos) programos (programos kodas – 201) – iki 2 004 404.85 Lt. Valstybės biudžetinė įstaiga Ugdymo plėtotės centras, prie kurios Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2010-04-16 įsakymo Nr. V-536 pagrindu atlikto reorganizavimo nuo 2010-08-01 prijungta valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, kuri po šio reorganizavimo pasibaigė (I tomas, b. l. 59-63), įvykdžiusi Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo atvirąjį konkursą pagal jam parengtas sąlygas (I tomas, b. l. 64-165), 2010-11-24 su šio konkurso laimėtoju – jungtinės veiklos pagrindu veikiančia tiekėjų grupe UAB „BULL Baltija“, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ ir UAB „Elitnet“ – sudarė preliminariąją sutartį dėl techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo Nr. 92782 (I tomas, b. l. 169-182), o 2010-12-15 – Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. IF5-342 (928) (II tomas, b. l. 1-12). CPVA, atlikdama su Ugdymo plėtotės centro mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktų dokumentų patikrą, 2011-04-08 užregistravo įtariamą pažeidimą dėl minėto viešojo įvykdymo, o atlikusi tyrimą, 2011-06-20 raštu Nr. 2011/2-6617, įvertinusi, jos teigimu nustatytus viešojo pirkimo pažeidimus, padarytus nustatant viešojo pirkimo sąlygas, IVPK pasiūlė sumažinti Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto finansavimą 756 250 Lt (II tomas, b. l. 52-60). IVPK, išnagrinėjusi minėtame CPVA 2011-06-20 rašte Nr. 2011/2-6617 pateiktą pasiūlymą, 2011-07-19 raštu Nr. (4)S-740 paprašė CPVA dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir gauti šios institucijos išvadą (II tomas, b. l. 165-166). Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą (II tomas, b. l. 109-114), CPVA 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 informavo IVPK apie Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas bei tai, kad nekeičia savo 2011-06-20 rašte Nr. 2011/2-6617 pateikto pasiūlymo sumažinti projekto finansavimą (II tomas, b. l. 61-64). IVPK direktorius ginčijamu 2011-12-29 įsakymu Nr. T-244, kaip nurodoma, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 198.2 ir 198.3 punktais, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173, 26 ir 28 punktais ir atsižvelgdamas į 2010-07-26 Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, projekto kodas VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 bendrųjų sąlygų 9.1 punktą, viešosios įstaigos CPVA 2011-12-07 raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktą pasiūlymą bei į tai, kad CPVA projekte „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą – Ugdymo plėtotės centras pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse bei 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir į IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011-12-28 posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateiktą išvadą, 1 p. nusprendė Ugdymo plėtotės centro projektui „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001) (toliau – ir Projektas) pritaikyti 25 procentų finansinę korekciją nuo netinkamai atlikto Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. 92782), vykdyto atviro konkurso būdu, 2010-12-15 sudarytos Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ pirkimo dalies „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo“ paslaugų pirkimo sutarties Nr. F5-342(9.28) sumos ir sumažino Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą 756 250.00 Lt, 2 p. – atitinkamai pakeitė IVPK direktoriaus 2010-05-21 įsakymą Nr. T-77 dėl Ugdymo plėtotės centro Projektui skirto finansavimo, 3 p. - pavedė CPVA iš Ugdymo plėtotės centro pateikiamų mokėjimo prašymų išskaičiuoti sumą, kuria sumažintas projekto finansavimas (III tomas, b. l. 10-11).

Pateiktame skunde pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras ginčija minėtą IVPK direktoriaus 2011-12-29 įsakymą Nr. T-244, teigdamas, kad jis: neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui; priimtas be pagrindo teigiant, kad Ugdymo plėtotės centras pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus principus, 25 str. 2 ir 8 d. bei 32 str. 2 d. nustatytus reikalavimus; taikyta finansinė korekcija dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje, netgi pripažinus, kad konkurso sąlygose įtvirtinti reikalavimai formaliai neatitiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, yra neadekvati padarytam pažeidimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra ne kartą konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Tačiau praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–633/2008). Kadangi IVPK direktoriaus 2011-12-29 įsakyme Nr. T-244 nurodyta, kad jis yra priimamas atsižvelgiant į CPVA 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 pasiūlymą, pateiktą nustačius pažeidimus, bei IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011-12-28 posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateiktą išvadą, tuo tarpu minėtame 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 yra nurodytos konkrečios viešojo pirkimo konkurso sąlygos bei motyvai, dėl kurių, CPVA teigimu, pirkimo sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Be to, šiame rašte minimas CPVA 2011-06-20 raštas Nr. 2011/2-6617, kurio turinys pareiškėjui buvo žinomas ir kuriame yra pasisakoma dėl prašomos taikyti poveikio priemonės, t. y. finansinės korekcijos, dydžio, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Tuo tarpu pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jostra“ teiginiai, kad IVPK ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi CPVA pateikta išvada, nepagrįstai taikė finansinę korekciją, yra pagrįsti: Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), nustatančių tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, kaip nustatyta Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimu Nr. 780, tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 198 punkte nurodytus sprendimus, 25-28 p. numato, kad Rekomendacijų III skyriuje nustatyta tvarka atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, institucija ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai teikia informaciją apie nustatytą pažeidimą ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkte nurodytus pasiūlymus. Nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – ir Gairės). Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su pirkimu pagal Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, institucija, teikdama Rekomendacijų 25 punkte nurodytus pasiūlymus, atsižvelgia į Gairių nuostatas. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos prašymu institucija patikslina, paaiškina ar papildo pateiktą informaciją apie nustatytus pažeidimus. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, priėmusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytą sprendimą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, informuoja apie jį instituciją ir projekto vykdytoją. Priėmus sprendimą pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį ir sumažinti projekto finansavimą, proporcinga susigrąžinama suma turi būti mažinamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, atitinkamai pakeičiamas sprendimas dėl projekto finansavimo ir projekto finansavimo ir administravimo sutartis ar trišalė visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis. Institucija, gavusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytą ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos sprendimą, nedelsdama imasi veiksmų, reikalingų sprendimui įvykdyti, – rengia projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo projektą, vykdo lėšų susigrąžinimą ir panašiai. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198-198.4 p. numatė, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima sprendimą: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; priimti kitus sprendimus. Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES), kurių tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos, priedo 1 dalies, kurioje numatytos sutarčių, kurioms taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, pažeidimas Nr. 7, kuris: apibūdinamas kaip neteisėti atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijai, nustatyti įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą; apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose (pavyzdžiui, privaloma sąlyga jau turėti būstinę arba atstovybę šalyje ar regione, taip pat nustatyti per daug specifiniai, vienam subjektui palankūs techniniai standartai arba patirtis, įgyta regione, ir t.t.); už tokio pobūdžio pažeidimą rekomenduojama pataisa sudaro 25 % sutarties sumos (100 % sutarties sumos finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai sąmoningai yra siekiama tam tikrus konkurso dalyvius pašalinti iš konkurso).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad atsakovas ginčijamu įsakymu galėjo pritaikyti 25 % sutarties sumos finansinę korekciją tuo atveju, jei projekte „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, vykdant viešąjį pirkimą, būtų nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą pažeidimas (ar pažeidimai), susijęs su neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų nustatymu įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą ir apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose, atitinkamai – tokiu aspektu ir turi būti vertinamas CPVA 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 nurodytas faktinis ir teisinis ginčijamo administracinio akto pagrindimas (II tomas, b. l. 61-64), t. y. ar Ugdymo plėtotės centras viešojo pirkimo objektui nustatė užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, tuo pažeisdamas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus principus ir 32 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, o apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, tuo pažeisdamas VPĮ 3 str. 1 d., 25 str. 2 ir 8 d. nustatytus reikalavimus, o taip pat ar dėl nustatytų apribojimų, kurie neatitinka VPĮ nuostatų, tam tikri subjektai negalėjo dalyvauti konkurse.

Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus, kuriame nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, 5.2 p. 2 lentelės, numatančios ekonominės ir finansinės būklės ir profesinio pajėgumo reikalavimus, 18 p. nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra įvykdęs arba vykdo bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos (I tomas, b. l. 77). CPVA ir IVPK teigimu, toks kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui yra didesnis nei reikalauja pirkimo objektas, ką patvirtina aplinkybė, kad reakcijos į problemą ir jos sprendimo laikai nėra aptarti su konkurso laimėtoju sudarytoje pirkimo sutartyje. Vertinant šiuos CPVA ir IVPK motyvus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., kuriame nustatyti pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis, 2 d. numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“, finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto IVPK direktoriaus 2009-04-30 įsakymu Nr. T-38, 10 p. numato, kad projekto pareiškėju ir partneriu (-iais) gali būti valstybės biudžetinės įstaigos, o 46 p. – kad pareiškėjas, prieš pradėdamas vykdyti viešuosius pirkimus, skirtus informacinės sistemos specifikacijai parengti ir informacinei sistemai sukurti, turi užtikrinti, kad iki viešojo pirkimo, skirto informacinės sistemos specifikacijai parengti ir informacinei sistemai sukurti, pradžios būtų patvirtinti kuriamos arba modernizuojamos informacinės sistemos nuostatai ar jų pakeitimai Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-19 nutarimu Nr. 451, nustatyta tvarka. Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 1V-247, reglamentuojančių valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų (toliau – ir informacinė sistema) klasifikavimą pagal informacinėse sistemose tvarkomos elektroninės informacijos svarbą, 3.3.-3.3.5 p. numato, kad trečios kategorijos informacinė sistema – informacinė sistema, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: tai yra informacinė sistema, kurioje logiškai tarpusavyje susijusių duomenų konfidencialumo, vientisumo ir (ar) prieinamumo praradimas gali turėti neigiamą įtaką valstybės institucijos ar įstaigos veiklai; joje tvarkomi asmens duomenys; tai yra informacinė sistema, kurioje tvarkomi iš pirmos kategorijos informacinės sistemos gauti apibendrinti arba nuasmeninti duomenys; tai yra informacinė sistema, kurios pagrindu funkcionuoja žinybinis registras; sudaryta iš ne mažiau kaip 3 posistemių, vykdančių elektroninės informacijos, reikalingos valstybės institucijai teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti, apdorojimo procesus. Kaip matyti iš Neformaliojo švietimo programų ir objektų virtualios mokymosi aplinkos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Ugdymo plėtotės centro direktoriaus 2012-03-15 įsakymu Nr. VK-96, 18 p., Ugdymo plėtotės centro informacinę sistemą sudaro ne mažiau kaip 3 posistemių, vykdančių elektroninės informacijos, reikalingos valstybės institucijai teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti, apdorojimo procesus (b. l. 186-193), atitinkamai – ji klasifikuotina kaip trečios kategorijos informacinė sistema. Kadangi pareikėjo vykdyto viešojo pirkimo tikslas ir buvo įsigyti prekes ir paslaugas informacinės sistemos, klasifikuojamos kaip trečios kategorijos informacinė sistema, sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui, reikalavimai konkretiems reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikams, kas pažymėta ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), galėjo būti pagrįsti: Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techninius saugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. 1V-384, 3.8 p. numato, kad institucija turi išsiaiškinti, kiek ji ilgiausiai gali tęsti savo funkcijų įgyvendinimą neveikiant informacinei sistemai ar jos daliai; institucijos informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planas turi užtikrinti informacinės sistemos veiklos atkūrimą per šį laikotarpį; turi būti parengtas veiksmų planas, užtikrinantis informacinės sistemos veiklos atnaujinimą ketvirtosios kategorijos informacinėms sistemoms per 16 val., trečiosios kategorijos informacinėms sistemoms – per 8 val., antrosios kategorijos informacinėms sistemoms – per 1 val., pirmosios kategorijos informacinėms sistemoms – per 15 min. Minėtų saugos reikalavimų 3.9.9 p. numato, kad turi būti užtikrintas informacinės sistemos prieinamumas ketvirtosios kategorijos informacinėms sistemoms ne mažiau kaip 70 proc. laiko darbo metu darbo dienomis, trečiosios kategorijos informacinėms sistemoms – ne mažiau kaip 90 proc. laiko darbo metu darbo dienomis, antrosios kategorijos informacinėms sistemoms – ne mažiau kaip 96 proc. laiko visą parą, pirmosios kategorijos informacinėms sistemoms – ne mažiau kaip 99 proc. laiko visą parą. Kadangi CPVA ir IVPK iš esmės neteigia ir nepateikė įrodymų, kad reikalavimas informacinėms sistemos aptarnavimo sutarčiai, kurioje kritinių gedimų atvejais nustatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas, o problemos sprendimas – ne ilgesnis nei 4 valandos, yra neadekvatus (perteklinis) siekiant užtikrinti trečiosios kategorijos informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą pagal minėtus teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo tikslas ir buvo įsigyti prekes ir paslaugas informacinės sistemos, klasifikuojamos kaip trečios kategorijos informacinė sistema, sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui, nustatydamas tiekėjų kvalifikacinį reikalavimą per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būti įvykdžiusiam arba vykdyti bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos, jis nepažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų ir 32 str. 2 d. reikalavimų. Aplinkybė, kad reakcijos į problemą ir jos sprendimo laikai nėra aptarti su konkurso laimėtoju sudarytoje pirkimo sutartyje (II tomas, b. l. 1-12), savaime vėlgi nepatvirtina šio pažeidimo, kadangi, kaip teigia pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras, tai bus padaryta pakeičiant sutartį, kas atsižvelgiant į jos preambulės E dalies ir 12.2 p. nuostatas, yra galima.

CPVA teigimu, su kuriuo priimdamas ginčijamą sprendimą sutiko ir IVPK, Ugdymo plėtotės centras viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus, kuriame nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, 5.2 p. 2 lentelės, numatančios ekonominės ir finansinės būklės ir profesinio pajėgumo reikalavimus, 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 p. specialistams nustatyti ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimai galėjo dirbtinai riboti konkurenciją, neužtikrina VPĮ 32 str. 2 d. nuostatų laikymosi, su kuo sutiko ir VPT, kuri mano, kad tiekėjas, jo specialistai neturėtų būti vertinami pagal išdirbtų metų skaičių, nes toks kriterijus neparodo specialisto kompetencijos ir nepagrįstai apriboja mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes varžytis dėl sutarties sudarymo, be to, atkreipia dėmesį į trumpą – 4 mėn. – sutarties įgyvendinimo trukmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad aplinkybė, jog tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai (paslaugų teikimo rinkoje) yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2008). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002-09-17 Sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99, Rink. 2002, p. I-7213). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), vertinant Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus 5.2 p. 2 lentelės 20.1- 20.6 p. nustatytus reikalavimus, be kita ko, nurodoma: buvo perkamas ne standartinis produktas, o kompleksinis sprendimas, kurį reikia sukomplektuoti, įdiegti atskirus jo komponentus, suderinti skirtingų komponentų tarpusavio veikimą, ištestuoti, sumontuoti, išbandyti bei vėliau užtikrinti palaikymą, tuo tarpu Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 (toliau – ir Rekomendacija), pagrindiniams darbų vadovams rekomenduojama nustatyti 5 metų panašių darbų patirtį; atsižvelgiant į tai, kad perkamas kompleksinis ir sudėtingas sprendimas, kurio įgyvendinimui reikalingas ypatingai kvalifikuotas personalas ir kuris turi būti įgyvendintas per trumpą laiką, taip pat į tai, kad Rekomendacijose yra pateikiamos tik rekomendacijos minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, o ne reikalavimai, Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus 5.2 p. 2 lentelės 20.1- 20.4 p. reikalavimai galėjo būti pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad CPVA ir IVPK, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnyba (II tomas, b. l. 109-112), pasisakydama dėl šio kvalifikacinio reikalavimo, nevertino viešojo pirkimo dalyko ypatumų, t. y. jo sudėtingumo, bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta įrodymų, kad pirkimo dalykas nėra sudėtingas, teismas neturi pagrindo teigti, jog Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti projektą turinčio įgyvendinti tiekėjo personalui, yra neproporcingi, atitinkamai – diskriminacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad pakankamai trumpas tokio pobūdžio ir apimties projekto įvykdymo terminas, teismo vertinimu, priešingai nei iš esmės teigiama Viešųjų pirkimų tarnybos rašte, leidžia projektą apibūdinti kaip dar sudėtingesnį, atitinkami – pagrindžia ne minimalių, o aukštesnių kvalifikacinių reikalavimų jį turinčiam įgyvendinti personalui nustatymą.

Nors CPVA teigia, kad Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.1-2.6 p. nustatyta įrangos specifikacija yra palanki Bull gamintojui, juo iš esmės nėra teigiama, kad tokia specifikacija iš karto eliminuoja galimybę siūlyti kitų gamintojų – bet IBM tai jau tikrai – techninės specifikacijos 2.2-2.5 p. numatytą analogišką įrangą, o 2.6 p. reikalavimus, kaip teigiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), galėjo atitikti ne tik EMC Celerra NS120, bet ir jos pagrindu kitų gamintojų pagaminti ir toliau vystomi produktai – Fujitsu Celerra NS120, Bull Celerra NS120, Dell Celerra NS120.

Nors Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninė specifikacija 2.19-2.21 p. nustatyti reikalavimai įrangai palaikyti tam tikrus formatus, kurie priklauso konkretiems gamintojams – Sony, Panasonic – nenurodant, kad gali būti pateikiami lygiaverčiai produktai, šiuo atveju neturėtų būti pripažįstama VPĮ 25 str. 8 d. įtvirtinto draudimo pažeidimu: atsižvelgiant į tai, kad net ir panašūs formatai nėra suderinami (V tomas, b. l. 62-69), nuoroda techninėje specifikacijoje, kad gali būti pateikiami lygiaverčiai produktai, būtų ydinga ir klaidinanti. Aplinkybė, kad pirkimas nebuvo suskaidytas, kas CPVA teigimu būtų sudaręs galimybę tiekėjams, kurie gali pateikti tik techninės specifikacijos 2.19-2.21 p. numatytus reikalavimus atitinkančią įrangą, nėra pagrindas pripažinti perkančiąją organizaciją pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kadangi, kaip matyti iš pateiktų įrodymų visumos, viešuoju pirkimu buvo siekiama per trumpą laiką įsigyti pakankamai sudėtingą produktą, kurį sudaro visas kompleksas priemonių ir techninių sprendimų, turinčių užtikrinti tinkamą elektroninio mokymosi sistemos veikimą, tiekėjas turėjo užtikrinti šios sistemos palaikymą, todėl perkančioji organizacija, teismo vertinimu, galėjo neskaidyti pirkimo.

CPVA ir IVPK teigimu, Ugdymo plėtotės centras viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.8 punkto, kuriame nustatyti reikalavimai LAN komutatoriams L2 lygio 24 portų, lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai (nenurodant žodžių „arba lygiavertis“), kuri priklauso Cisco Systems gamintojui ir naudojama jo gaminamuose komutatoriuose kaip prievadų apjungimo technologija, todėl šio punkto specifikacija yra pritaikyta Cisco Systems gamintojo įrangai, kad tai neužtikrina VPĮ 25 str. 2 d. nuostatų laikymosi, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, ir VPĮ 25 str. 8 d. nuostatų, kad techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), vertinant minėtą reikalavimą LAN komutatoriams L2 lygio 24 portų, nurodoma, kad EtherChannel technologija priklauso „Cisco sistem“ gamintojui, o IEEE 802.3ad yra standartas, kuris apibrėžia / standartizuoja technologijų veikimo principus (šiuo atveju – prievadų apjungimo technologijų veikimo principus), kurie vėliau yra realizuojami konkrečiomis technologijomis, į kurias nuosavybės teises turi kompanija, kuri sukūrė technologiją, todėl mano, kad Techninės specifikacijos 2.8 p. buvo nurodyta konkreti prievadų apjungimo technologija, kas, neįrašant, kad gali būti pateikiamas lygiavertis produktas, galėjo sudaryti palankesnes sąlygas „Cisco sistem“ gamintojui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 4 d. numato, kad kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, į Ugdymo plėtotės centro teiginius, kad nebūtų atmetęs tiekėjo pasiūlymo dėl analogiško produkto, nėra pagrindo teigti esant nustatyta, kad dėl Techninės specifikacijos 2.8 p. nustatytų reikalavimų tam tikri subjektai realiai negalėjo dalyvauti pirkime, t. y. nėra prielaidos taikyti finansinę korekciją dėl COCOF 07/ 0037/03-ES priedo 1 dalies pažeidimo Nr. 7. Be to, technologijos pavadinimas – EtherChannel – susijęs ne tik su konkrečiu prekės ženklu, bet tam tikru bendro pobūdžio kriterijumi: kaip iš esmės teigia pareiškėja bei kas pažymėta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), IEEE 802.3ad standartu apibūdinama technologija kompiuterių tinklų inžinerijos srityje dažnai vis dar tebevadinama EtherChannel vardu, todėl galima teigti potencialiam tiekėjui, kuriuo šiuo atveju galėjo būti tik patyręs IT srities profesionalas, toks reikalavimo technologijai apibūdinimas nebūtų kliūtis dalyvauti pirkime.

Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacijo 3.1.2 p. Sisteminė programinė įranga lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas – komercinė Unix tipo operacinė sistema, tačiau neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“, kas CPVA ir IVPK teigimu, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-359/93 išvadomis, kad toks operacinės sistemos reikalavimas techninėje specifikacijoje be žodžių „arba lygiavertis“ yra neleistinas, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 8 d. nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apibūdinimas „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, kaip teigiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69) bei ko neginčija CPVA ir IVPK, neapibrėžia konkretaus produkto, o tik nurodo to produkto pobūdį / tipą – operacinių sistemų grupę, siekdami įgyvendinti šį reikalavimą tiekėjai galėjo pateikti daugiau nei 10 skirtingų gamintojų produktus, taip pat kad prielaida taikyti finansinę korekciją dėl COCOF 07/ 0037/03-ES priedo 1 dalies pažeidimo Nr. 7 yra tik tuo atveju, jei tam tikri subjektai realiai negalėjo dalyvauti pirkime, teismo vertinimu, toks reikalavimų apibūdinimas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu, sudarančiu prielaidas taikyti finansines korekcijas.

Pažymėtina, kad tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota bylose dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų ginčijimo, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti taikoma tik atsižvelgiant į ginčo specifiškumą: šiuo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai vertinami viešojo pirkimo procedūros metu suinteresuotiems asmenims nepareiškus prašymų dėl ginčui reikšmingų perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų paaiškinimų arba pretenzijų dėl netinkamų (vienareikšmiškai neteisėtų dėl prieštaravimo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslams ar tiesiog netinkamų dėl neaiškumo, netikslumo) atrankos arba sutarties pasirašymo kriterijų nustatymo, kas perkančiajai organizacijai eliminuoja galimybę ištaisyti trūkumus procedūros metu – teikiant paaiškinimus, neatsisakant priimti lygiaverčius produktus ir pan., dėl ko vėliau iš esmės nekiltų abejonių dėl teikėjų teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, finansinė korekcija dėl Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) priedo 1 dalies, kurioje numatytos sutarčių, kurioms taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, numatyto pažeidimo Nr. 7, kaip matyti iš jo apibūdinimo (apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose) ir pateikiamų pavyzdžių (privaloma sąlyga jau turėti būstinę arba atstovybę šalyje ar regione, taip pat nustatyti per daug specifiniai, vienam subjektui palankūs techniniai standartai arba patirtis, įgyta regione), gali būti taikoma iš esmės nesant abejonių, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo laikomasi pagrindinių pirkimų principų, kas iškreipė sąžiningą konkurenciją šios procedūros metu ir nesudarė sąlygų racionaliam lėšų panaudojimui, ko šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra galima konstatuoti.

Kadangi ginčijamas įsakymas naikinamas kaip neteisėtas nustačius, kad nėra pagrindo taikyti finansines korekcijas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 2 d. 2 p.), skundo argumentai, susiję su ginčijamu įsakymu taikytos finansinės korekcijos dydžio proporcingumu padarytam pažeidimui nebėra reikšmingi.

Pareiškėjas prašo priteisti žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (I tomas, b. l. 17). Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi įrodymai dėl kitų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra pateikti, šis klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ugdymo plėtotės centro skundą tenkinti.

Panaikinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011-12-29 Nr. T-244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010-05-21 įsakymo Nr. T-77 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“ pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos pareiškėjui Ugdymo plėtotės centrui 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasRosita Patackienė