Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), profesinio vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2015 m., žiemos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, smurtaudama prieš savo mažametį sūnų D. P., tyčia karšta keptuve sudavė vieną kartą į dešinės kojos blauzdą savo mažamečiui sūnui D. P., tuo nukentėjusiajam D. P. sukeldama fizinį skausmą.

Be to, ji 2015 m. vasaros metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, smurtaudama prieš savo mažametį sūnų D. P., kumščiu sudavė vieną kartą į dantis savo mažamečiui sūnui D. P., tuo nukentėjusiajam D. P. sukeldama fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais, I. P. paveikė D. P. psichinę būseną, sukeldama laikiną psichikos sutrikimą ir tuo padarydama D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. P. teismo posėdžio metu savo kaltes nepripažino, parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad prieš savo vaiką D. P. ji fizinio smurto nenaudojo, jo nemušė. Daugiau nei 9 metus, D. P. tėvas F. V. nedalyvavo jo auginime ir auklėjime. D. P. pradėjus gyventi su tėvu F. V., F. V. privertė D. P. duoti melagingus parodymus prieš ją, t. y. jo motiną ir taip savo veiksmais paveikė D. P. psichinę būseną bei pamokė duoti melagingus parodymus prieš ją, t. y. savo motiną (I t., b. l. 146-147; 156-158).

Nukentėjusysis D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis gyvena su tėvu F. V., iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini), o dar prieš tai su mama I. Su mama gyveno gerai, kartu gyveno brolis S. Savo kambario ir lovos neturėjo, miegojo kartu su mama ir broliu vienoje lovoje. Su S. būdavo, kad pešasi, dabar jau ne. Būdavo, kad susipykdavo su mama ir ji mušė D. P. ranka, per kurią vietą, nepamena, likdavo žymės, jam skaudėjo. Mama mušė 1 kartą su pakaitinta keptuve per koją, jam skaudėjo, verkė. Tai, kaip jį muša mama, matė tik S., mama jiems liepė niekam nesakyti. Tokius įvykius pasakojo tik tėvui. Mama jį mušdavo namuose, kai būdavo lovoje, daugiau nei vieną kartą, jam skaudėjo. Semą mušdavo mažiau, jam kliūdavo daugiau, jis mano, kad mama juos mušdavo, nes norėdavo, kad jie nustotų peštis. Buvo taip, kad mama jam pataikė į dantis, jis verkė, nes skaudėjo. Dantis klibėjo, tai buvo praeitą vasarą. Pas gydytojus dėl dantukų nebuvo. Dantukas dabar nebekliba. Su tėvu sekasi bendrauti gerai, su mama ir S. susitinka mokykloje (I t., b. l. 60-61).

Nukentėjusiojo D. P. įstatyminis atstovas F. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie 11 metų, ji yra jų bendro vaiko D. P. mama. 2016 m. vasarą pas save buvo pasiėmęs sūnų. Padovanojo jam kamuolį, o jis žaisdamas su vaikais netyčia kamuolį sudegino. Jam buvo keista, kai sūnus paklausė ar jo nemuš už tai ką jis padarė. Vėliau sūnus papasakojo, kad buvo mušamas motinos, todėl jis nutarė viską išsiaiškinti. Smulkiai vaikas nepapasakojo kas atsitiko, buvo užsidaręs. Pasakė, kad nuo mamos gavo į dantį ir po to tas dantis jam klibėjo. Be to, papasakojo, kad su keptuve gavo į šlaunį (koją). Apie šiuos įvykius jis pranešė policijai ir VTAS.

Liudytojos N. F., L. M. ir D. K., bylai reikšmingų parodymų nepateikė.

2017 m. balandžio 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-38/2017) nurodyta, kad nagrinėjamų įvykių metu D. P. galėjo suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį. Šiuo metu D. P. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių. D. P. gali suvokti ir atgaminti konkrečias bylos aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. D. P. nenustatytas polinkis fantazuoti, nes jo vaizduotė nėra išlavėjusi. Nenustatytas kitų asmenų poveikis D. P. parodymams (I t., b. l. 114-118).

Teismo posėdžio metu ekspertės R. D. ir D. P., ekspertizės išvadas palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, teismas laiko, jog jos kaltė įrodyta byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais.

Nukentėjusiojo D. P. įstatyminis atstovas F. V., teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiksliai parodė, kad I. P. jį mušė, vieną kartą sudavė su pakaitinta keptuve per koją, o kitą kartą pataikė į dantis, nuo to likdavo žymės, jam skaudėjo, jis verkė. Byloje esantis 2017 m. kovo 07 – balandžio 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-38/2017 patvirtina tą faktą, kad įvykio metu D. P. galėjo suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, jis gali suvokti ir atgaminti konkrečias bylos aplinkybes, jam nenustatytas polinkis fantazuoti. Taip pat ekspertizės akte specialistų yra nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu, D. P. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, atsiradęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl byloje nagrinėjamų įvykių. D. P. parodymams kitų asmenų poveikis nenustatytas.

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamosios I. P. kaltė sukėlus D. P. fizinį skausmą ir padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir jos padarytos veikos pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 3 d., kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirda-mas bausmę kaltinamajai I. P., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteista, admi-nistracine tvarka bausta, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašyta, nedirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajai bausmę – baudą (LR BK 47 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.).

I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. P. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nuteisti 1 694,70 Eur (45 MGL) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nuteisti 1506.4 Eur (40 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, ir I. P. paskirti subendrintą bausmę 2 636,20 Eur (70 MGL) dydžio baudą.

Į pakirtą bausmę įskaityti I. P., suėmime išbūtą laiką nuo 2018-06-07 iki 2018-07 ir galutinę bausmę I. P. paskirti 451,92 Eur (12 MGL) baudą.

I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. P., kad šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 12 MGL (451,92 Eur) bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą – Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Zarasų m., Sėlių a. 24. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai per antstolį.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.