Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-416-1021/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-416-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00011-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
A. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-416-1021/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00011-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1.9.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,vertėjaujant L. B.,kaltinimą palaikant prokurorei Agnei Kubiliūtei,dalyvaujant kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachstane, R. F. pilietis, rusas, vedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,TransCatBaltic“ Lietuvoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaliningrado sritis, R. F., gyvenantis (duomenys neskelbtini), R. F., neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

A. B. davė valstybės tarnautojui mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, būtent: 2019 m. vasario 25 d., apie 9.30 val. Kybartų pasienio kontrolės punkte, J. Basanavičiaus g. 3, Kybartų m., Kybartų seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos F. K. sritį, pasienio tikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniajam specialistui D. R., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl negaliojančio Tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas), davė vieną 10 Eur nominalo kupiūrą - 10 Eur dydžio kyšį, tokiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, bei parodė, kad jis išvažiavęs į darbą dviem savaitėms ir nebuvo kam pakeisti, užsilaikęs darbe. Atidirbęs dar tris savaites ir tada iš Vokietijos su autobusiuku važiavę iki sienos. Labai sunku važiuoti visą parą už vairo, ir važiuojant link sienos jis iš tikrųjų pamiršęs, kad pas jį pasibaigė draudimo polisas. Po to, kai atvažiavęs į pasienio kontrolės punktą ir kai patikrino dokumentus, techninį pasą, inspektorius paprašė draudimo poliso žalios kortos. Po to jis įlindęs į mašiną, žalia korta pas jį buvo kur keleivio pusėje, kišenėje, daiktų dėžėje. Ir dabar mašinoj pas jį yra specialus aplankas, kur sudėti draudimai, mašinos apžiūros. Jis įlindęs į mašiną pasiimti tą aplanką, paėmęs draudimą ir padavęs į langelį draudimą. Laukęs ką pasakys, ir kada jam pasakė, kad parodyti žalią kortą, jis labai puikiai girdėjęs. Su juo niekas nekalbėjo dėl to, kad pasiimti pinigus, jokio pokalbio dėl to nebuvo. Kada padavęs žalią kortą, langelis šone, viskas buvo girdėti, jeigu jam pasiūlytų. Už lango monitorius, inspektorius žiūrėjo monitoriuje, nematęs kaip jis ten žiūrėjo, nematyti buvo. Po kažkiek tai laiko jis matęs, kad inspektorius skambina. Po to jis pasakė palaukti mašinoje, kažkiek laiko palaukęs ir jį pakvietė į kabinetą. Kabinete gulėjo žalia korta aplanke, nežinantis kas atsitiko, nesupratęs, kas atsitiko, jam paaiškino, kad pasibaigė draudimo polisas. Jis galvojęs, kad surašys jam protokolą, ir tik ten jam pasakė, kad įmautėje buvo 10 eurų. Jis tų 10 eurų nepadėjęs, tai buvo grąža, kada pirkęs draudimo polisą, sumokėjęs 24 eurus, 10 eurų jam buvo grąža, jis paprasčiausiai padėjęs grąžą, paėmęs tuos dokumentus ir išvažiavęs, ir tik kabinete jam pasakė, kad ten yra 10 eurų, ir kad tai pažeidimas. Buvo surašytas protokolas, kad baigėsi žalia korta. Jis važiavęs iš darbo, nemažai pinigų turėjęs, sumokėjęs baudą ir nupirkęs kitą draudimą. Pasibaigė draudimas ir viskas, pasirodo čia kita situacija. Jis nežinojęs, kad ten gulėjo pinigai. Tik paprasčiausiai jį užkabino tai, kad D. pasiūlė, kad jis pasiimtų tuos pinigus, ir tuo labiau, kad jam paaiškino, kad tai pažeidimas. Jis ne mažas, jam ne 18 metų, suprantantis, kad baudžiamoji atsakomybė. 15 metų vairuotojo stažą turintis, anksčiau važiavęs į Rusiją, praeiti muitinės visą procedūrą jis žinantis. Įvykis buvo 2019 m. vasario 25 d., važiavę namo iš Vokietijos, jį su kolega atvežė iki jo mašinos ir jie su mikroautobusu su kolega važiavę namo. Neskubėjęs, beveik namuose buvęs. Šeima laukė, skubių reikalų nebuvo. Važiavęs automobiliu Mersedes Benz ML 210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam automobilis priklauso. Jis vairavęs, kartu važiavo kolega, jie kartu dirbantys, Kaliningrade gyvena A. G.. Jis nieko nežino apie šitą įvykį, nieko nematė. A. K., draudimo kompanijoje draudžia, Kaliningrade surašyta. Draudęsis tik nuo sausio 18 d. iki vasario 1 d. todėl, kad jis dviem savaitėms išvažiavęs į darbą. Grįžęs vėliau, nes jo niekas nepakeitė, reikėjo užsibūti darbe. Jis pamiršęs, kad baigėsi draudimas, visą parą buvęs už vairo, visą naktį nemiegojęs. Jo kaltė, kad pamiršęs. Nežinojęs, kad pasibaigė draudimas, pamiršęs. Jeigu būtų žinojęs, kad pasibaigęs, būtų nepateikęs. Tris savaites pasibaigęs. Kad baigėsi vasario 2 d., o čia vasario 25 d., pamiršęs paprasčiausiai iš nuovargio. Kad iš pradžių nepadavęs su pasu ir su kitais dokumentais - jo niekas neklausė. Rusijoj valiuta skirtinga – ir eurai, ir doleriai. Taip, eurais mokėta. Banknotas 20 ir 4 eurai metaliniai, nebuvo grąžos ir taip reikėjo mokėti. Ne jis pinigus įdėjęs, o draudikas. Jis užsakęs ir išvažiavęs, o po to atvažiavęs, kad netempti laiko, nuvažiavęs apsipirkti kelionei, nuvažiavęs į tą draudimo įstaigą ir pasiėmęs. Užtrukęs ieškodamas dokumento todėl, kad jis paprasčiausiai ištraukęs vieną aplanką, o iš šito aplanko ištraukęs kitą aplanką. Nepasižiūrėjęs, kad draudimas baigęsis. Nematęs, kad įdėti pinigai, jis nežinojęs. Priekine puse padavęs. Jis nesakęs, kad nesulaikyti. Dėl to, kad jis pasiimtų pinigus, arba kitus žodžius ji nieko nesakęs. Kodėl pareigūnas jį galėtų apkalbėti – jis savo interesus ginantis, o jis savo. Sumokėjęs už draudimą 24 eurus kupiūromis - 20 eurų ir 4 eurai metaliniais, 14 eurų reikėjo mokėti. Iš Lietuvos važiuojantis 15 metų, išvažinėjantis iš Lietuvos - būna skirtingai per mėnesį, per šešis mėnesius. Nebuvęs nei karto sulaikytas be draudimo. Kodėl nebuvęs sulaikytas nei karto - viskas tvarkoj. Anksčiau niekas neklausė. Kas anksčiau sužiūrėdavo, kad pasibaigia draudimas: - visas reikalas tas, kad tik įvažiuojant į Lietuvą tikrina draudimą. Tris metus dirbant šitoj firmoj pirmą kartą patikrino. Negalvojęs, kad netikrins - visas reikalas tas, kad jis užtrukęs darbe. Anksčiau nėra buvę, kad užtruktų darbe. Važiavęs į šeimą grįžti. Kad važiavęs be draudimo šį kartą, protokolą surašė, sumokėjęs 24 ar 26 eurus. Protokolo forminimas užtruko 10-5 minutes dėl surašymo. Visas reikalas, kad protokolą surašė, jis nuėjęs sumokėjęs baudą ir grįžęs, tai įvyko 5-10 minučių, ir paskui vėl grįžęs parodyti, kad apmokėta bauda, iš viso užtrukęs 15 minučių, viskas greitai, daugiau buvo protokolo surašymui. Po šito patikrinimo būtų važiavęs į Rusijos postą, bet jį sulaikė. O ten užtrunka kiek, viskas priklauso nuo mašinų skaičiaus. 9.30 val. buvo, o Rusijoj irgi 9.30 val. buvo. Jis manantis, kad 9 val. ar 10 val. keičiasi pamainos. Kai keičiasi pamainos, iš Rusijos pusės būna iki pusės valandos, ilgiau nei Lietuvoje. Nebuvo, kad važiuoti greičiau, kad nebūtų pamainų keitimasis, emocionaliai jis jau namuose. Pinigų turėjęs su savimi daugiau nei 2 tūkstančius eurų grynais, Vilkavišky banke nusiėmęs. Nematęs įmautės kitoj pusėj įdėtų pinigų. Nežiūrėjęs, nematęs, ištraukęs iš papkės ir padavęs. Minties neturėjęs, kad pasibaigė draudimas. Kodėl įvažiuodamas nepasitikrinęs, galvojęs, kad galiojantis. Jis tiesiog pamiršęs. Lietuvoje mašina stovėjo pas draugą kieme, Kybartuose. Pasiėmęs ryte, jau pusę dešimt buvęs poste. Kad išvažiuojant tikrina draudimą, o sakęs, kad netikrina: - jis manantis, kad per 15 metų vienintelis kartas, su mažina išvažiuojant niekas netikrino, o su vilkiku buvo, kad 2-3-4 kartus patikrino. Kad nors vieną kartą važiavęs be galiojančio draudimo, nebuvo. Kad Kaliningrade išduotas, gal antspaudas stovi, mašinoj dokumentas, čia neturintis, turintis ten aplanką, ten 5 dokumentai. Kvito, kur apmokėjimai, neradęs, ko gero nebuvo. Atidavė draudimą ir viskas, kvito nebuvo.

Liudytojas D. R. parodė, kad dėl ko byla, žinantis, dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją. Kaltinamojo nepažįstantis, gali būti, kad jis važiavęs anksčiau per sieną, konfliktų anksčiau neturėjęs. Dirbantis jaunesniuoju specialistu Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų užkardoj, nuolat ten dirbantis. Atsimenantis įvykį, kad dirbęs Kybartų kelio poste, išvykimo kryptyje iš Lietuvos. Atvažiavo į patikrinimo kanalą šitas pilietis, vardo, pavardės neatsimenantis, atsimenantis iš veido, kaltinamasis. Patikrinęs transporto priemonės dokumentus, sėdęs įvesti į sistemą kirtimo per sieną. Suvedęs transporto priemonės duomenis, patikrinęs, kad draudimas pasibaigęs, žalia korta, prieš mėnesį maždaug, paprašęs pateikti. Jis įlipo į mašiną, ieškojo, per langelį padavė polisą negaliojantį, kuriame buvo 10 eurų kupiūra. Paklausęs kam skirti pinigai, jis, pasakė rusiškai – kad neužsilaikyti. Padavė ir viskas, paklausęs, atvertęs, pamatęs pinigus, pasakęs - za što dengi - rusiškai, jis sakė – što nezaderžena, tiksliai neatsimenantis. Esmė buvo, kad nesulaikyti. Pasakęs pasiimkit atgal, kad bus baudžiamoji atsakomybė už tai. Jis sukiojosi, nekreipė dėmesio į jį. Jis jį perspėjęs, nesileido į kalbas. Pasakęs – berite dengi nazad – rusiškai, imkit atgal. Jis 3-5 kartus nekartosiąs, pasakęs vieną kartą. Nepasiėmė. Jis pažiūrėjo į jį, per minutę laiko tikrai turėjo suspėti pasiimti. Neužtruko nė tiek. Lauke, kol jis paimsiąs ar ką sakysiąs, nežinantis. Paskui skambinęs į budinčią dalį, informavęs pamainos vyresnįjį. Jį sulaikę ir pristatęs į budinčią dalį. Kai jis atvažiavo, jis buvęs savo darbo vietoj, - yra iš Lietuvos du kanalai, E. S. piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams. Jis dirbęs ant trečiųjų šalių piliečių kanalo. Darbo vieta – postas, būdelė tokia. Į būdelę per langelį tą draudimą padavė. Padavė pasą ir mašinos registracijos liudijimą. Tuo metu nepaprašęs draudimo liudijimo, galima pas juos vietoje pažiūrėti arba prie kompiuterio prisijungus, įvedus numerius ir eina patikrinti. Turėjęs minty pasitikrinti per kompiuterį, gali arba pateikti, paskui jie vis tiek patikrinantys per kompiuterį. Pasitaikė atvejų, kad padirbti buvo šie draudimo liudijimai. Čia lietuviškas buvo. Kur sudarytas draudimas, nežiūrėjęs, Lietuvos draudimas kiek atsimenantis. Automobilis buvo Mersedes visureigis, R. F. numeriais. Gali apsidrausti vietoj, poste pačiam, yra ten tarpininkai. Žalia korta jiems priklauso, jie turi tą vietinį, kur Rusijoje galioja ir žalia korta galioja Europoj. Jis gali ir Rusijoj nusipirkti, Rusijoj irgi būna atstovybės draudėjų. Buvęs vienas poste, nėra daugiau mačiusių asmenų to fakto. Kad įrašytas liudytojas A. G. - jis važiavo su keleiviu, tai ikiteismininkai jį ir apklausė, keleivis. Kaltinamasis vairavo automobilį. Kam priklauso automobilis, negalintis pasakyti. Keleivis kur tuo metu buvo – atvažiavo į patikrinimo kanalą, vienas automobilis buvo, buvo dviese, kaltinamasis už vairo, keleivis buvo keleivio vietoj, buvo jisai išlipęs, nes reikia imti pirštų antspaudus kertantiems per sieną. Kai jam tuo metu davė tą aplanką, negalintis pasakyti, ar jis išlipęs buvo, ar ne, tiksliai neatsimenantis. Gal buvo išlipęs, kitoj pusėj mašinos stovėjo. Pas juos filmuojama, o garso įrašas ar yra, nežinantis, vaizdo įrašas yra. Dokumentas, kurį atsinešė, atrodė įmautėj pusė A4 formato, jame polisas ir 10 eurų. Žiūrint nesimatė, apvertus matėsi. Kai davė, nesimatė, padavė priekine puse, kad nesimatė. Jis paėmęs, pamatęs, kad jis negaliojantis, kaip sistemoj rašė, atvertęs, pamatęs 10 eurų kupiūrą, užvertęs ir pradėjęs šnekėtis. Kam reikėjo atversti jį – tiesiog negaliojantis, pamatęs ir lyg kažkokį rausvą popierėlį, iškart pamatęs, tiesiog atvertęs pažiūrėti, pamatęs. Jis labai ilgai mašinoj ieškojo draudimo. Jeigu žmogus kerta sieną, tai turėtų turėti su savimi dokumentus, po ranka viską. Jam grėsė administracinė atsakomybė, gal 15 eurų bauda, iki 30, procesas būtų užtrukęs pusvalandį. Formina pamainos vyresnysis arba galintis ir pats jis. Nuo mašinos iki jo posto nešė įmautę su dokumentu iki langelio – atstumas metras. Nuo mašinos iki langelio metras. Buvę atvejų, kad pasiima atgal kyšį. Aiškiai, suprantamai paaiškinęs, 3-5 kartus nekartojęs, pasakęs, kad pasiimti atgal, bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Jis palinkęs buvo prie langelio. Jis pinigų išėmęs nebuvo. Aplanko atgal nepadavęs, tiesiog – pasiimkit pinigus. Jis galėjo išsiimti juos. Jis galėjo sakyti - taip, atsiprašau, duokit įmautę. Jis pamatęs, kad draudimo polisas negaliojantis, būna dar kiti apsidraudę Rusijoje, Rusijos draudimo poliso jie nematantys sistemoj. Tiesiog jis kitą draudimą būna nusipirkęs Rusijoj. Kai sakęs -pasiimk, sėdėjęs darbo vietoj prie kompiuterio. Įmautė buvo ant stalo. Langelis, stalas prie langelio, jis galėjo laisvai pasiimt. Ar galėjo įkišti ranką ir sakyti – duokit, - taip, galėjo, nes langas pravertas, niekas netrukdė, bent paprašyt. Kai sakęs– pasiimk, buvo atvertęs kurią pusę, šito nepamenantis tiksliai. Kai duoda kyšį – pinigus, dažniausiai būna į kažką įdėta, nes įvažiuojant į postą mato, kad yra filmuojamas, yra ženklai įspėjamieji, kiti gal saugosi, bet dažniausiai į kažką būna įdėta. Ant jų kiosko uždėtas ženklas, kad filmuojama. Ar turėjo matyt, kad filmuojama, nežinantis. Jei pastabus žmogus, tai gal pastebėjo. Kiek atsimenantis, jis turi leidimą gyventi Lietuvoje. Sienos kirtimą tikrinę, matęs, kad jis ne kartą važinėjęs, taisyklės žinomos tiems, kurie dažnai važiuoja. Kurie važiuoja dažnai, būna iš karto paruošę. Jį galintys paklausti, iš karto paprašyti, arba pasižiūrėti per duomenų bazę, nes būna atvejų, kad būna klastoti draudimai. Pateikia sako – galiojantis, bet patikrinus duomenų bazėj, būna negaliojantis. Supratęs, kad šitas pilietis žino Lietuvos įstatymus. Jis paprašęs pateikti draudimą, nesakęs, kad nusistatęs, kad draudimas negaliojantis. Jis turėjęs uomeny, kad jis bus nusipirkęs rusišką draudimą. Nenorėjęs žmogaus iš karto gąsdinti. Kokiu momentu liepęs pasiimti pinigus – po to, kai paklausęs už ką pinigai, gal žmogus neišgirdo. Neturintis tikslo apkalbėti kaltinamąjį. Mašina nuo langelio metras, jis dvi – tris minutes matęs, kad ieškojo kažko. Kaip įdedami pinigai, momento nematęs. Kiek įforminantys papirkimo atvejų – yra sumuojami tokie dalykai, nemanantis, kad turintis kokią įtaką. Tai rodo į teigiamą pusę vertinant pareigūną. Pas juos yra reti tokie atvejai, toks atvejis tai nėra vadovybės reikalavimas pagauti, surašyti administracinį protokolą. Pranešdamas galimai, kad jam duotas kyšis, valdžios palankumo nesiekęs. Premijos už tai nemokamos. Priedai tik už laisvas, už naktinį darbą. Kaltinamajam reikėjo tik ranką ištiesti per langelį ir būtų įteikęs atgal tą polisą. Palangės iš lauko pusės nėra. Sėdėdamas darbo vietoj langelį ranka siekiantis. Rankose buvo padėta, nei šone kur nors, rankose turėjęs tuo metu, kai liepęs pasiimti. Kodėl nepadėjęs ant to langelio, nežinantis, gal suprato, kad dvejojantis pasiimti. Galbūt jis neišgirdo. Kas su darbo santykiais susiję, rusiškai jis bendraujantis, užtenka, susišnekantis. Per tą langelį visi kas keliauja, tai susišnekantis. Jam palangė tai ties krūtine, gal žemiau. Langelis atsidarantis į viršų, tai matmenys 40x40 gali būti. Jis palinko, jis paklausęs jo, pasakęs, jis atgal atsilošė ir viskas, ir stovėjo. Jis supratęs, kad tikisi, gal pasiimsiąs. Kad eitų į mašiną atnešti dokumentus, pasakęs vieną kartą ir nuėjo ieškoti. Jis sureagavo, o kad išsigando, nepastebėjęs nieko įtartino. Kai pinigus pamatęs ir kai jis pasakė, kad dėl to, kad neužsilaikyti, supratęs, kad bando papirkti, išvengti protokolo surašymo ir kad jam neužsilaikyti. Ne pirmą kartą tokius žodžius girdėjęs, žinantis ką reiškia, kai paduoda ir kai bandantys sulaikyti. Kad sistemoj matantys, kad jis be draudimo, negalintys praleisti – jam yra prievolė apsidrausti mašiną, tiesiog būtų taikoma administracinį nuobauda. Po jo tikrina Rusija. Už tokį administracinį pažeidimą bauda apie 20-15 eurų pirmą kartą, jeigu metų laikotarpy nebaustas. Jeigu bauda tokio dydžio, tai kyšį duoda įvairiai, dažniausiai mažesnį. Buvę atvejų, kad duoda, paklausus dėl ko, tai atsiprašo, pasiima. Kad iki teismo daeitų, nebuvę. O kad šį kartą – kad faktas buvo dėl ko duoda. Anksčiau būdavo, kad tik įspėji ir pasiima. Išvažiuojant jis asmeniškai tikrinantis per sistemą. Kaip elgtis situacijoj, kai pareigūnui yra bandoma duoti kyšį - yra instrukcijos, teoriškai yra išaiškinta, o praktiškai – pagal asmeninį. Jeigu toks atvejis būna, apie tai, kaip elgtis pareigūnui yra atmintinė, perspėti, pasiūlyti pasiimti. Jei nepasiima, įrodymų surinkti. Kiek įmanoma, taip elgęsis, jei tuo momentu buvo. Išvažiuojant draudimą visą laiką privalantis tikrinti.

Be kaltinamojo parodymų, liudytojo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2018-02-25 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. R., kuriame pranešama, kad 2019-02-25 09:30 val. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kybartų kelio PKP išvykstant iš LT, darbo vietoje Nr. 5, R. F. pil. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasienio tikrinimo metu per VSATIS CDB nustatyta, kad automobilio civilinės atsakomybės draudimas yra negaliojantis, paprašius pateikti draudimo polisą, pilietis pateikė negaliojantį draudimo polisą, kuriame buvo viena 10 eurų kupiūra. Asmens pasiteiravus, kam skirti pinigai, jis nurodė, kad tai skirta greitesniam sienos kirtimui (kad neužsilaikyti dėl negaliojančio draudimo). Asmuo buvo perspėtas dėl atsakomybės bandant papirkti valstybės tarnautoją, tačiau jis nekreipė dėmesio ( b.l. 11);

Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2018-02-25 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. R., kuriame pranešama, kad 2019-02-25 apie 09:35 val. tikrindamas automobilio Mercedes Benz ML280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo RU pilietis A. B., dokumentus, pastebėjęs, jog automobilis neturi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo. Tuo jis pažeidė LR ANK 415 str. 1 d. "Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas". Jam administraciniu nurodymu paskirta nuobauda 25 Eur bauda (b.l. 12);

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-25 yra neapdraustas. Buvo draustas AB "Lietuvos draudimas" nuo 2019-01-19 iki 2019-02-01 ( b.l. 18);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2019-02-25 10:00---10:20 val. atlikta įvykio vietos apžiūra. Nustatyta, kad įvykio vieta Kybartų Pasienio K. P., adresu J. Basanavičiaus g. 3, Kybartai, Vilkaviškio r. sav.. Tarnybinėse patalpose ant stalo guli skaidrios spalvos įmautė, kurioje yra įdėtas Tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (toliau- draudimas) Nr. LT/03/AEB9959832, kurio galiojimas yra nuo 2019-01-18 iki 2019-02-01. Apvertus minėtą įmautę, kitoje pusėje matosi nugarinė draudimo dalis ir per pusę perlenkta dešimties eurų kupiūra, kurios Nr. EB4669852068 (b.l. 13-15);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-02-25 10:30---10:45 val. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. R. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. M. pateikė vieną dešimties eurų nominalo kupiūrą, serijos Nr. EB4669852068, tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. LT/03/AEB 9959832 ( b.l. 16-17);

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2019-02-26 8:00---08:20 val. atlikta vienos dešimties eurų nominalo kupiūros apžiūra, nustatytas serijos Nr. EB4669852068, bei tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. LT/03/AEB 9959832, nustatyta, kad jis išduotas A. B. automobiliui Mersedes Benz ML280, v/n (duomenys neskelbtini), galiojo nuo 2019-01-18 iki 2019-02-01 ( b.l. 22-24).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2019-02-26 atlikta CD-R disko vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įraše 5dv kamera 60 204190225, kuriame vaizdas pradėtas fiksuoti 2019-02-25 09:16 val., matyti pasienio kontrolės punkte pareigūno darbo vieta, matyti, kaip prie patikrinimo posto langelio stovi vyriškis- A. B., paduoda pareigūnui pasą ir kitus dokumentus. Pareigūnas dokumentus paima, juos tikrina, tikrina kompiuterio pagalba. Pareigūnas kažką sako vyriškiui. 09:17 val. A. B. nueina prie šalia stovinčio automobilio, iš ten atsineša dokumentą, kurį paduoda per langelį pareigūnui. 09:18 val. pareigūnas paima dokumentą, žiūri jį, apverčia kitą pusę, kažką sako. A. B. prie langelio neramiai sukinėjasi, žvalgosi, palinkęs prie langelio kažką sako pareigūnui. Pareigūnas skambina, prieina kitas pareigūnas, išeina. Pareigūnas uždaro langelį, kelis kartus išeina iš darbo vietos ir vėl grįžta 09:29 val. ir su A. B. dokumentais iš darbo vietos išeina. Įrašo pabaiga 09:40 val. ( b.l. 1-21);

Daiktiniais įrodymais - 10 eurų kupiūra, perduota saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei adresu Pagėgių sav., Pagėgiai, Klaipėdos g. 6. ( b.l. 26, 27-28, 29, 30); tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu Nr. LT/03/AEB 9959832 su permatoma polietilenine įmaute, saugomu byloje esančiame voke, kompaktine plokštele CD-R Titanum, su joje esančiu įvykio vaizdo įrašu.

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 227 str. 4 d. atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, jei duodamo kyšio vertė neviršija 1 MGL (50 Eur). Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti, ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K–260/2014, 2K-176/2014). Sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 str.) klausimą reikia įvertinti bei nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį), būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Kaip suvokė šį veiksmą paperkamas asmuo nėra būtina nustatyti, kadangi BK 227 str. 5 d.. nustatyta, kad asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

Kaltinamasis A. B. visiškai neprisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., teigdamas, kad jis jokio kyšio nedavęs, pareigūnui jo nurodymu padavęs įmautę, kurioje buvo draudimo liudijimas, tačiau nežinojęs, kad joje taip pat yra 10 eurų, kuriuos jam kaip grąžą įdėjo perkant draudimo polisą, pareigūnui nieko nesakęs, pareigūnas jam apie tai taip pat nieko nesakė. Analogiškus parodymus jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-25 15:15---16:00 val. (b.l.54,55). Liudytojas D. R. priešingai, negu kaltinamasis teismo posėdžio metu, teigė, kad atvertęs įmautę su draudimo polisu, pamatęs pinigus, bei paklausęs už ką pinigai, o kaltinamasis jam į tai pasakė, kad už tai, kad neužtruktų, ką supratęs kaip duotą kyšį, kadangi draudimo liudijimas buvo pasibaigęs, bei kaltinamojo nenorą dėl to užtrukti dėl surašomo administracinio nusižengimo protokolo, bei liepęs pasiimti pinigus bei perspėjęs dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Liudytojo parodymai iš esmės atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.36-37), bei jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 11). Aplinkybę, kad kaltinamasis padavė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui įmautę su draudimo polisu, kurioje buvo 10 Eur banknotas, be kaltinamojo ir liudytojo parodymų patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 13-15), savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriuo šiuos daiktinius įrodymus prie bylos medžiagos pateikė liudytojas D. R. (b.l. 16-17), bei įvykio vaizdo įrašas. Pateiktu įvykio vaizdo įrašu nustatyta, kad 2019-02-25 9:17:20 val. pareigūnas liudytojas D. R., atlikęs veiksmus su kompiuteriu spausdindamas klavišus, kažką pasako kaltinamajam, po ko šis atsidaro priekines automobilio dureles kažko ieško, o 9:18:05 val. išlipęs paduoda įmautę su draudimo polisu, po ko pareigūnas pažiūri įmautę, ją apverčia, pažiūri, atverčia vėl, kažką trumpai pasako 09:18:18 ir pasideda įmautę ant klaviatūros, po ko kaltinamasis 9:18:21-22 min. kažką atsako keliais žodžiais. Šis vaizdo įrašas, sprendžiant iš liudytojo ir kaltinamojo lūpų judesio, neprieštarauja liudytojo D. R. parodymams, kad jis pasakė ,,za što dengi“(už ką pinigai), o kaltinamasis jam atsakė, ,,čtoby nezaderažatsa“ (kad neužsilaikyti), dėl ko nėra jokio pagrindo netikėti duotais parodymais pareigūno, kuris neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį, tokios aplinkybės nenurodė ir kaltinamasis.

Draudimo polisu neginčytinai nustatyta, kad jis galiojo nuo 2019-01-18 iki 2019-02-01, o nagrinėjamas įvykis buvo praėjus daugiau trims savaitėms 2019-02-25. Kaip nurodė kaltinamasis, jis užtrukęs darbe užsienyje tris savaites, dėl ko darytina logiška išvada, kad jis automobilį draudė tik savo buvimo užsienyje laikotarpiui, todėl neabejotinai turėjo žinoti, kad draudimas yra pasibaigęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis užtrunka automobilyje 45 sekundes, kaip nurodė teismo posėdyje, ieškodamas draudimo poliso aplanke, todėl darytina logiška išvada kad per tokį laiką jis galėjo ne tik pažiūrėti dokumentą, bet ir į jį įdėti 10 eurų banknotą. Nelogiška, kad jis ieškodamas draudimo poliso tarp kitų dokumentų, nepažiūrėjo kokį dokumentą paduoda, todėl kritiškai vertintinas ir atmestinas jo teiginys, kad jis nežinojo (buvo pamiršęs), jog buvo pasibaigęs draudimo liudijimo galiojimas. Be to kritiškai vertinamas tas faktas, kad paduodamas draudimo liudijimą, ir turėdamas jį apžiūrėti, kaltinamasis nematė per aplanką, kuris persišviečia, esančių 10 Eurų banknoto. Nors kaltinamasis aiškino, kad jam į aplanką kartu su draudimo polisu įdėjo grąžą 10 Eurų, tačiau logiška, kad būtų kartu su pinigais įdėtas pinigų sumokėjimo kvitas, tačiau jo aplanke nebuvo, o jeigu kvitas būtų paduotas atskirai, tai būtų su juo paduoti ir pinigai. Draudimo liudijimas buvo išduotas 2018-01-18, o kaltinamasis R. F. sieną kirto 2019-02-19 apie 13:24 val., kas matyti iš byloje esančių duomenų apie valstybinės sienos kirtimą (b.l.57).

Kaltinamasis nurodė, kad pareigūnas jo neįspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą, neliepė pasiimti pinigus, tačiau to daryti joks įstatymas ar poįstatyminis aktas nereikalauja, kyšio davimas yra baigtas tada, kai jis buvo pasiūlytas. Be to BK 227 str.6 d. net nereikalauja, kad paperkamas pareigūnas suprastų jo veiksmus kaip duodamą kyšį. Teismo vertinimu, priešingai, tokio reikalavimo buvimas, skatintų kyšio davėjus duoti kyšius, rizikuojant, kad kyšio gavėjas galbūt paims kyšį, o jam atsisakius, niekuo nerizikuojant pasiimti kyšį. Be to tokiu atveju būtų provokuojamas pareigūnas, kuris galėtų kyšį ir paimti, apie ką niekas ir nesužinotų. Taip pat tokiu atveju pareigūnas nevykdytų savo tarnybinės pareigos pranešti apie padarytą nusikaltimą. Šiuo nagrinėjamu atveju kyšis jau buvo paduotas, kaltinamajam išreiškus žodžiais, kad pinigai yra tam, kad neužsilaikyti, logiška, kad pareigūnas suprato, kaip parodė teisminio nagrinėjimo metu, kad šie pinigai yra skirti tam, kad kaltinamajam neturint galiojančio draudimo, jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis neturėtų pirkti naudą draudimo polisą, kas šiuo atveju ir buvo, kaltinamasis užtruko atlikdamas šiuos veiksmus. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 d. jam skirta 25 Eur bauda administraciniu nurodymu. ANK 415 str.1 d. numato atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, už tai gali būti bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Šiuo atveju administraciniu nurodymu buvo paskirta pusė baudos, t.y. 25 Eur ((duomenys neskelbtini) str.1 d.). Kaltinamojo paduotas 10 Eur kyšis atitinka jo siekiamą naudą, t.y. išvengti laiko sugaišinimo ir 25 Eur baudos bei naujo draudimo sudarymo, todėl tokios pinigų sumos davimą šiuo atveju teismas laiko realiu.

Atsižvelgdamas į virš paminėtas aplinkybes, teismas kaltinamojo versiją, kad jis padavė pareigūnui įmautę su pasibaigusiu galioti draudimo liudijimu ir įmautėje buvusius 10 Eurų, kaip grąžą perkant draudimo liudijimą, vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, ją atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ją paneigia liudytojo pareigūno D. R. parodymai, kuriuos patvirtina tiek pateiktas vaizdo įrašas, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis A. B., parašytas pateikti automobilio draudimo liudijimą – žalią kortą, suprasdamas, kad draudimo liudijimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, padavė įmautę su draudimo liudijimu, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, kartu į įmautę įdėjęs 10 Eur., valstybės tarnautojui - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniajam specialistui D. R., siekdamas neteisėtos pareigūno veikos, kad jis neužfiksuotų pažeidimo fakto, nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo, bei tokiu būdu jo neužtrukdytų, t.y. davė mažesnės kaip 1 MGL (50 Eur) vertės -10 Eur kyšį. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejų, numatytų BK 227 str.6 ir 7 dalyse, nenustatyta. Tokiu būdu nustatyta, kad padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 str. 4 d., šią nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis, dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str.4 d., padarymas, yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinį baigtinį baudžiamąjį nusižengimą. Nusikaltimo tikslas buvo išvengti administracinės nuobaudos, kuri galėjo būti iki 100 Eur, už transporto priemonės vairavimą be galiojančio draudimo liudijimo. Nusikaltimo motyvas buvo siekis neužgaišti pasienyje grįžtant namo. Pagal savo pobūdį baudžiamasis nusižengimas nėra itin pavojingas, kadangi buvo siekta išvengti atsakomybės už nešiurkštų administracinį nusižengimą, kyšio suma buvo itin maža, paperkamas pareigūnas kyšio nepaėmė. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l.59); administracinių nuobaudų neturi (b.l. 60), dirba (b.l.58). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina švelniausia bausmė – bauda. BK 47 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą skirtina nuo 15 iki 500 MGL dydžio. BK 227 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika įeina į BK XXXIII skyrių. BK 47 str. nustatyta, kad už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai. Šiuo atveju kyšio dalykas buvo 10 Eur., o siekiama nauda maksimaliai 100 Eur., todėl skiriama bauda negali būti mažesnė negu 100 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes: mažą nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo neteistumą, nebaustumą administracinėmis nuobaudomis, jo padėtį sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina artima minimaliai bauda, t.y. 19 MGL bauda. Kaltinamasis A. B. sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2019-02-25 10:50 val. (b.l.40-41), paleistas 2019-02-26 11:58 val. (b.l.46), todėl į jam paskirtą bausmę, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, numatytomis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, 2 p.. a) papunkčiu įskaitytinos kaip atlikta bausmė 4 MGL baudos, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL baudos.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – 750 Eur užstatas (b.l.44-45), kuris sumokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke ,,Luminor bank AB“ (b.l.47), paliktina galioti iki priverstinio nuosprendžio vykdymo pas antstolį pradžios, kai antstolis pradės vykdyti baudos išieškojimą ir uždės šiai pinigų sumai areštą (BPK 139 str.3 d.).

Daiktinis įrodymas – 10 eurų kupiūra Nr. EB4669852068, kuri perduota saugoti VSAT prie LR VRM Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Turto apskaitos skyriaus apskaitininkei R. N. (b.l.27) konfiskuotina kaip nusikaltimo dalykas valstybės naudai ( BPK 94 str. 1 d. 1 p.,72 str. 1 d., 2 d,. 3 d.)

Daiktiniai įrodymai – dokumentai draudimo liudijimas Nr.LT/03/AEB9959832, kompaktinis diskas su įvykio vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d.1 ir 3 p., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti 19 MGL (950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų)) baudą;

įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, bausmių keitimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje, 2 punkto a) papunktyje, 2 (dvi) dienas , išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-02-25 10:50 val. iki 2019-02-26 11:58 val., iš viso 4 MGL (200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudos dalį, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda;

Nuteistajam A. B. išaiškinti, kad 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda; turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-416-1021/2019; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu`, bei įpareigoti teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą.

Kardomąją priemonę – užstatą, paskirtą kaltinamajam A. B., palikti galioti iki priverstinio nuosprendžio vykdymo pas antstolį pradžios, kai antstolis pradės vykdyti baudos išieškojimo ir uždės šiai pinigų sumai areštą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 10 eurų kupiūrą, kurios Nr.P35835108409, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai.

Daiktinius įrodymus – dokumentus draudimo liudijimą Nr.LT/03/AEB9959832, kompaktinį diską su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis