Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bylos išnagrinėjimo, kadangi atsakovas išlaikymo vaikams neteikia (b. l. 44-46).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo V. B. nepilnamečiams vaikams V. B., N. B., S. B. po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-22 iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4292-918/2014 priėmimo. Ieškovę M. B. paskyrė V. B., N. B., S. B., priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pagrindas taikyti laikinąsias atsiranda tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė vykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodytos aplinkybė nevertino. Teismas privalėjo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, o ne vien tik į ieškovės reikalavimus. Šalys gyvena kartu ir rūpinasi vaikais, atsakovas niekada nenustojo rūpintis vaikais, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Teismas, formaliai vertindamas tik ieškovės pareikštą reikalavimą, tačiau neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė savo teiginio apie tai, jog atsakovas nesurūpina savo vaikais, niekuo neįrodė, nustatė laikiną išlaikymą kiekvienam iš vaikų po 300 Lt ir taip nepagrįstai suvaržė atsakovo teises. Teismas neįvertino, jog ieškovės pateikta šalių poreikių lentelė neatitinka jokių protingumo kriterijų, lentelėje pateikti duomenys nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovė skaičiuoja komunalines paslaugas už butą, tačiau šių išlaidų nepatiria, kadangi visas butui teikiamas paslaugas sumoka atsakovo tėvai. Pati ieškovė neturi galimybės teikti vaikams po 300 Lt, kadangi jos pajamos yra tik 1 300 Lt. Šalių vaikai yra skirtingo amžiaus ir lyties, todėl jų poreikiai skirtingi, kas nereiškia, kad visiems vaikams turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Atsakovas yra bedarbis, negauna jokių išmokų. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, privalo būti nustatyta tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į sunkią šalies ekonominę situaciją, didėjant infliacijai, į atsakovo turtinę padėtį, kiekvienam vaikui mokėtina po 130 Lt.

Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-73)

Teismas tinkamai įvertino ieškinio aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus neužtikrinti minimalūs vaikų poreikiai. Teismas pagrįstai vadovavosi prioritetiniais vaikų interesais. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad rūpinasi vaikais. Tai, kad atsakovas gyvena tame pačiame name, nesuteikia pagrindo manyti, kad atsakovas rūpinasi vaikais. Atsakovas neįrodė, jog teikia kokį nors išlaikymą savo vaikams. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog vaikų poreikių lentelė neatitinka jokių protingumo kriterijų. Vaikai yra skirtingo amžiaus, todėl jų poreikiai skirtingi, jų poreikiai yra padidėję ir ateityje gali išaugti. Nepagrįstai teigiama, kad už komunalines paslaugas apmoka atsakovo tėvai, kadangi namo negalima laikyti butu, jis yra atskiras nuo atsakovo tėvų nuosavybės. Skaičiuojant išlaidas, tenkančias komunaliniams mokesčiams, buvo skaičiuotos pajamos, tenkančios malkoms bei jų įsigijimui. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad pati ieškovė neturi galimybės vaikams teikti po 300 Lt išlaikymą. Ieškovės atlyginimas yra 1 300 Lt, todėl ji gali kiekvienam vaikui skirti po 300 Lt, tačiau tokios sumos, vien iš ieškovės pusės, nepakanka. Išlaikymą turi teikti ir atsakovas, pagal kiekvieno vaiko poreikius. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė priteistinas išlaikymo sumas pagal kiekvieno vaiko poreikius. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą po 300 Lt, atsižvelgė į būtinas vaikams vystytis sąlygas tam, kad būtų užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas.Atsakovas yra 42 metų amžiaus, sveikas, darbingas vyras, plataus profilio statybininkas, turi visas galimybes susirasti darbą bei teikti vaikams išlaikymą. Vien dėl to, kad šiuo metu atsakovas neturi pajamų, tačiau turi galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, negali būti mažinamas vaikų išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą

Iš atsakovo V. B. atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovo nuomone teismas nepagrįstai laikinai priteisė iš jo nepilnamečiams vaikams N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. B. ((duomenys neskelbtini)) ir S. B. ((duomenys neskelbtini)) po 300 Lt, kadangi jis gali teikti tik po 130 Lt dydžio išlaikymą. Nurodė, kad rūpinosi vaikais, yra bedarbis, jokių išmokų negauna, teismo priteistas išlaikymo dydis per didelis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad vaikams teikė ir teikia išlaikymą, tačiau nepateikia jokių objektyvių, nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, priteista 300 Lt suma nepagrįstai suvaržė atsakovo teises, tačiau toks atsakovo motyvas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai atsakovo asmeniniais, o ne vaikų interesais. Atskirojo skundo motyvuose atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė neatitinka jokių protingumo kriterijų, lentelėje pateikti duomenys nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad vaikai skirtingo amžiaus, kas nereiškia, jiems turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad (atsakovui geranoriškai neteikiant išlaikymo) vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, tik preliminariai įvertinami vaiko poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės.

Atsakovas nurodo, kad neturi jokių pajamų, tačiau tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovo pateikta 2014-02-04 VSDFV Kauno skyriaus pažyma Nr. 16.A-1169 atspindi atsakovo gautas draudžiamąsias pajamas tik už 2012 metus ir 2013 metus. Atsakovas yra bedarbis, tačiau iš teismui prieinamų duomenų bazių matyti, kad 2014 metais atsakovas gavo (gauna) nedarbo draudimo išmoką (sausio mėn. 545 Lt, vasario mėn. 650 Lt). Iš pateiktos pažymos matyti, kad paskutinėje darbovietėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovas išdirbo trumpą laiko tarpą (nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.) ir darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. paties darbuotojo pareiškimu. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus ir siekti susirasti darbą tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas priteisto laikino išlaikymo dydžio neteisėtumą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau pastebėtina, kad šioje byloje atsakovo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, už kurio paslaugas mokėtina, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis būtų nepajėgus teikti teismo priteistą po 300 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą vaikui.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.