Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Lindorff Oy“ ieškinį atsakovams D. P. ir K. B., dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminis kreditorius AB „DNB bankas“ ir atsakovai K. B. bei D. B. (po santuokos nutraukimo – P.) 2005-11-14 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 468, kurios pagrindu minėtiems fiziniams asmenims buvo suteiktas 11.584,80 Eur vartojimo kreditas iki 2010-10-29. Atsakovai pagal sutartį nuo 2009 metų skolos nemokėjo, to neneigia abu atsakovai.

2013-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovo bankrutavusios K. B. įmonės (įmonės kodas 177286864) veikla pripažinta baigta ir šioje byloje patvirtintas pirminio ieškovo AB DNB kreditorinis reikalavimas.

Dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles

Subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio įmonės prievoles, todėl, sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios prievolių atsiradimą ir rūšis (CK 3.1 straipsnis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ieškovo reikalavimas atsakovei D. P. gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus šalių santykius ir nustačius, ar yra pagrindas šios atsakovės prievolei atsirasti. Kaip nurodė abu ieškovai, nepaisant to, kad Kredito sutartį pasirašė abu atsakovai, tačiau ją naudojo išimtinai vienas atsakovas K. B. dažniausiai savo įmonės reikmėms. Tą faktą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog minimas kreditas buvo įrašytas į K. B. individualios įmonės bankroto bylos balansą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes, minėta, aptartose šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininkų elgesį, teismas mano, kad už paimtą kreditą yra visiškai atsakingas tik atsakovas K. B., kuris gautą kreditą panaudojo savo asmeninėms reikmėms, asmeninės įmonės skoloms dengti, teismui nėra pateikta pakankamai duomenų apie tai, kad individualios įmonės veikloje dalyvavo ir jo sutuoktinė, kad ji gavo pajamas iš šios įmonės, nėra jokių duomenų, kad gauta paskola buvo naudojama sutuoktinio ar šeimos reikmėm, todėl visa skola su palūkanomis ir delspinigiais bei bylinėjimosi išlaidomis priteistina iš K. B.. (CPK 93 str. 1 d.).

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256str.2d.). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistina skola ieškovės naudai (CK 6.63 str. 1d. 1p., 6.71 str.).

Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra bankrutavusios K. B. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotas asmuo. Nurodė, kad jie administravo K. B. įmonės bankrotą. Paaiškino, kad jis administravo tik įmonės skolas, o už fizinio asmens skolas jie, kaip bankroto administratoriai, nėra atsakingi.

Dėl delspinigių senaties

Tarp šalių nėra ginčo dėl skolos sumos, tačiau atsakovo atstovas prašo taikyti delspinigiams ir palūkanoms senatį.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė nuo 2009-03-31, t. y. daugiau nei 8 metus. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už daug trumpesnį laikotarpį, t. y. už 183 dienų, kas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Pažymėtina, kad atsakovai, sudarydami kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir turėjo suprasti, jog tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų, jam bus taikoma sutartinė atsakomybė. Taigi ieškovės veiksmuose nenustatyta nepagrįsto delsimo ginti savo pažeistas teises. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismo nuomone ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra pagrįsti, nėra neprotingai dideli atitinka šalių interesų pusiausvyros, todėl šie delspinigiai, t.y. 125,75 € priteistini.

Dėl paskaičiuotų palūkanų senaties

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Pažymėtina, kad CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015)

Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šalims Kreditavimo sutartimi susitarius dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, šioms palūkanoms sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad K. B. suteikta 100 % antrinė teisinė pagalba, pašto išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos. Nepriteisus skolos iš atsakovės D. P., laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-12-23 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi dalyje dėl D. P. turto arešto, naikintinos šiam sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lindorff Oy, įmonės kodas 111882842 naudai 3916,79 € skolą, 1374,30 € paskaičiuotų palūkanų, 125,75 € delspinigių, 6,75 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos (3916,79 €) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 122 € žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-12-23 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi, dalyje dėl D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto arešto, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.