Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai R. P., atsakovės atstovei Neringai Savickei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taisyklių 53.2. p. numatyta, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas neatitinka šių taisyklių 2 p. nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Žodis „neatitinka“ vartojamas dabartiniu laiku, todėl turi būti vertinama ne praeities, o dabarties situacija. Šiuo metu ji atitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama Taisyklių 2 p. prasme, reikalavimus.

Pagal minėtą punktą asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą nusikalstama veiką ir nėra išnykęs teistumas, ar piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, ar jam buvo panaikintas Ūkio ministerijos išduoto bankroto administratoriaus, jo padėjėjo ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir nepraėjo Ūkio ministerijos nustatytas terminas, per kurį asmuo negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą. Pagal šią nuostatą, pareiškėja mano, yra nepriekaištingos reputacijos. Nebuvo nuteista už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai: 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 322 str. (atitinkamai 2000 m. BK - 223 str.) ir 2000 m. BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos laikytinos apysunkiais nusikaltimais. Pagal Taisyklių 2 p., jei padarytos kitos nusikalstamos veikos, t. y. ir apysunkiai nusikaltimai, už jas turi būti išnykęs teistumas. Šiuo metu (taip pat Ūkio ministerijai priimant sprendimą) už šias veikas (apysunkius nusikaltimus) jai jau yra (buvo) išnykęs teistumas. Mano, kad šių nurodytų aplinkybių Ūkio ministerija tinkamai neįvertino.

Šiuo metu jos teistumas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį yra išnykęs, todėl, vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, negali būti vertinamas jokiu aspektu. Išnykęs teistumas prilyginamas tokiai asmens teisinei padėčiai, kuomet jis nėra teistas. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog ji yra teista pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, negali būti vertinama kaip jos nepriekaištingos reputacijos praradimas, kadangi ši baudžiamoji byla dar nėra baigta. 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą tiek dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, tiek dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, daro išvadą, kad kol ši baudžiamoji byla nėra galutinai išspręsta, jos reputacijos klausimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas.

Atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui asmenys privalo pagrįsti prašyme suteikti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, jame nurodydami ir tokiu būdu patvirtindami, kad jie atitinka šį reikalavimą. Pareiškėja savo prašyme patvirtino, kad ji atitinka šį reikalavimą, nurodydama, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą teista nebuvo. Apie teistumą už kitą nusikalstamą veiką prašyme pareiškėja nieko nepažymėjo. Kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėja pildydama prašymą sąmoningai nuslėpė faktą, kad ji buvo teista už kitokią nusikalstamą veiką, už kurią teistumas iki šiol nėra išnykęs. Atsižvelgiant į šį faktą, akivaizdu, kad pareiškėja skunde taip pat nurodo melagingą informaciją, teigdama, kad, 2009 m. teikdama Departamentui prašymą, pateikė visą reikiamą informaciją apie save.

Teigia, kad asmuo savo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui pagrindžia savo rašytiniu patvirtinimu prašyme, tai pagrindžiančių dokumentų pateikti nėra privaloma. Todėl už prašyme pateikiamos informacijos ir duomenų teisingumą ir atitikimą tikrovei atsako asmuo pildantis prašymą.

2010 m. rugpjūčio 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyrius raštu Nr. 4-09-246 informavo Departamentą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą pareiškėjos byloje dėl kyšininkavimo. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, Departamentas 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (6.13)A2-2578 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas pateikti teismo nuosprendžių, kuriais pareiškėja pripažinta kalta, kopijas, o 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (6.13)A2-2584 - į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydamas pateikti pažymą apie pareiškėjos teistumą.

Pagal BK 97 str. 1 d. ir 3 d. 3 p. a) p.p. turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis - nuteisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 336 str. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jeigu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 97 str. 5 d. pareiškėjos teistumas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. nuosprendį galėjo išnykti ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 26 d. (t. y. po trijų metų nuo bausmės atlikimo (bauda išieškota 2007 m. rugpjūčio 27 d.), tačiau įsigaliojus naujam apkaltinamajam nuosprendžiui, vadovaujantis BK 97 str. 8 d. (jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo), teistumo pagal 2006 m. apylinkės teismo nuosprendį išnykimo eiga nutrūko ir bus pradėta skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo.

Tai, kad pareiškėja Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo padavusi kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio 2010 m. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžio, pareiškėjos teistumo galiojimo neįtakojo, kadangi kasacinio skundo padavimas pats savaime nesustabdo skundžiamo teismo nuosprendžio, taigi, ir teistumo galiojimo. Skundžiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis galioja, kol nėra panaikinamas kasacinės instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad pareiškėja turi teistumą nuo 2006 m. Panevėžio apylinkės teismo priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2007 m. gegužės 31 d. (kai buvo paskelbta Panevėžio apygardos teismo nutartis), kuris nėra išnykęs iki šios dienos ir galios ne mažiau nei trejus metus nuo bausmės pagal 2010 m. apylinkės teismo nutartį atlikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) paaiškino, kad Departamente buvo gauti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio nuorašai bei Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenys apie fizinį asmenį. Susipažinus su minėtais registro duomenimis bei dokumentų nuorašais, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu R. P. pripažino kalta pagal 1961 m. BK 322 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 2000 m. BK 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei nuteisė 11 MGL (1 375 litų) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi nurodytą apylinkės teismo nuosprendį paliko iš esmės nepakeistą. Bauda iš pareiškėjos išieškota 2007 m. rugpjūčio 27 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu R. P. pripažino kalta pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 1 d. (sukčiavimas), 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei nuteisė 80 MGL (10 000 litų) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistosios apeliacinį skundą atmetė. Registro duomenyse nėra informacijos, kad paskirtą baudą pareiškėją būtų sumokėjusi.

Vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Vadinasi, R P., kuri nuteista už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3-4 d.), turėjo galiojantį teistumą pateikdama 2009 m. sausio 14 d. prašymą dėl teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tačiau šią informaciją nuslėpė. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 53.3 p., t. y. paaiškėjus, „kad pažymėjimo turėtojas, teikdamas šių taisyklių 7 punkte nurodytus dokumentus, pateikė neteisingus duomenis“, yra vertintinas kaip savarankiškas pagrindas pažymėjimo galiojimo panaikinimui.

Teigia, kad R. P. turėjo galiojantį bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009 m. sausio 26 d., kurio galiojimas terminas turėjo baigtis 2012 m. sausio 26 d., bei tuo metu kaip fizinis asmuo administravo 10 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. R. P. restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo neturėjo.

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką ir nėra išnykęs teistumas, o 53.2 p. - kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas neatitinka šių taisyklių 2 p. nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, Taisyklių 60 p. nustato, kad panaikinus bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą kartu nustatomas terminas, per kurį fizinis asmuo negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Departamentas prašė siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti R. P. išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir nustatyti terminą, per kurį R. P. negali pateikti prašymo išduoti naują pažymėjimą.

Departamentas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji 2010 m. liepos 15 d. pateikė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo (apeliacinės instancijos) 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, todėl jos reputacijos klausimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas“. Departamento nuomone, apeliacinės instancijos nutartis yra įsiteisėjusi ir kasacinio skundo padavimas teistumo nenaikina. Taigi, pareiškėja ir pažymėjimo panaikinimo metu ir šio skundo padavimo bei nagrinėjimo metu laikytina turinčia teistumą ir negali būti laikoma nepriekaištingos reputacijos.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai buvo panaikintas pareiškėjai išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. 2009 m. sausio 14 d. prašymu kreipėsi į Komisiją dėl teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (b. l. 31). Pareiškėjai 2009 m. sausio 26 d. buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas turėjo baigtis 2012 m. sausio 26 d.

Departamentas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 4-09-246 (b. l. 23), Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo 2010 m. rugpjūčio 16 d. išrašą (b. l. 26-30), teismų nuosprendžių kopijas, 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (6.26)-A2-2861 kreipėsi į Komisiją.

Komisija 2010 m. rugsėjo 29 d. posėdyje išnagrinėjusi Departamento pateiktą informaciją, atsižvelgdama į tai, kad R. P., Komisijos nuomone, neatitiko Taisyklių 2 p. reikalavimų, nes turėjo galiojantį teistumą, nutarė siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti 2009 m. sausio 26 d. pareiškėjai išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir nustatyti, kad R. P., siekdama vėl įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, 5 metus negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą (posėdžio protokolas Nr. B-8, b. l. 7).

Komisijos siūlymo pagrindu Ūkio ministerija 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (2.12-08)-3-5609 (b. l. 6) informavo pareiškėją apie jai suteikto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimą nuo 2010 m. spalio 4 d. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad nustatomas 5 metų terminas, per kurį ji negali pateikti prašymo leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą.

R. P. mano, kad nebuvo jokio pagrindo naikinti jai išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinius santykius, sprendžia, kad tokia pareiškėjos pozicija juridiškai nepagrįsta.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovė, priimdama šioje byloje skundžiamą aktą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklės reglamentuoja teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 5 p. nustatyta, kad fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo: 5.1. būti nepriekaištingos reputacijos; 5.2. turėti aukštąjį ekonominį arba teisinį išsilavinimą; 5.3. per paskutiniuosius 3 metus turėti ne mažesnį kaip 2 metų bankroto administratoriaus padėjėjo darbo stažą arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu; 5.4. išlaikyti kvalifikacijos egzaminą. Pagal Taisyklių 2 p. nepriekaištinga reputacija – asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką ir nėra išnykęs teistumas, ar piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, ar jam buvo panaikintas Ūkio ministerijos išduoto bankroto administratoriaus, jo padėjėjo ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir nepraėjo Ūkio ministerijos nustatytas terminas, per kurį asmuo negali pateikti prašymo laikyti kvalifikacijos egzaminą. Taisyklių 53.2 p. reglamentuota, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas neatitinka šių taisyklių 2 p. nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o Taisyklių 53.2 p. numato, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja, kad pažymėjimo turėtojas, teikdamas šių taisyklių 7 p. nurodytus dokumentus, pateikė neteisingus duomenis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (dėl žemiau nurodytų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra), Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu R. P. pripažino kalta pagal 1961 m. BK 322 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 2000 m. BK 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei nuteisė 11 MGL (1 375 litų) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-511/2007 apylinkės teismo nuosprendį paliko iš esmės nepakeistą. Apylinkės teismo paskirta bauda išieškota 2007 m. rugpjūčio 27 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje R. P. pripažino kalta pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 1 d. (sukčiavimas), 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei nuteisė 80 MGL (10 000 litų) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistosios apeliacinį skundą atmetė. Remiantis informacinės teismų sistemos. LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–590/2010 atmetė nuteistosios R. Plėtienės kasacinį skundą.

Nagrinėtinu atveju kalbant apie Taisyklių 2 p. apibrėžtą nepriekaištingos reputacijos sąvoką, svarbu išsiaiškinti, už kokį nusikaltimą asmuo buvo nuteistas ir ar kreipimosi į Komisiją metu buvo išnykęs teistumas.

Pagal BK 97 str. 1 d. turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal to paties straipsnio 3 d. turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. Pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. ir 4 d. nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo

Kaip teisingai nustatė Komisija, R. P. 2006 m. buvo nuteista už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 ir 4 d.), o atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bauda išieškota 2007 m. rugpjūčio 27 d., darytina išvada, kad pareiškėjos teistumas pagal minėtą apylinkės teismo nuosprendį galėjo išnykti ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 26 d. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje R. P. pripažino kalta pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 str. 1 d. (sukčiavimas), 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) bei nuteisė 80 MGL (10 000 litų) dydžio bauda, remiantis BK 97 str. 8 d. („Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų“), laikytina, kad kreipimosi į Komisiją dėl teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas metu jos teistumas dar nebuvo išnykęs, todėl atsakovė pagrįstai traktavo, kad pareiškėja neatitiko Taisyklių 2 p. nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad 2009 m. sausio 14 d. prašyme ir nurodė, kad už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą teista nebuvo.

Nagrinėtinu atveju Ūkio ministerija, priimdama sprendimą dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti teismui paduotą skundą, administracinėje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ūkio viceministro 2010 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. (2.12-08)-3-5609 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jį naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.