- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- eII-102-1257/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00059-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Deimantė Montvydaitė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Pareiškėjas
- J. B.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Kristinai Gudžiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 5 d. 17.48 val. nesilaikė jam paskirto apsaugos nuo smurto orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m prie pavojų patiriančio asmens bei nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmeniu. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straispnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. B. paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas J. B. pateikė skundą dėl 2025 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad pareiškėjas žinojo, kad jo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kokie apribojimai jam taikomi. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų matosi, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai aiškina pareiškėjui apie tai, kad jam bus skirtas orderis, kad jis negalės artintis nei prie tėčio, nei prie mamos, kad gali pasiimti reikalingus daiktus (automobilį). Iš pateiktų vaizdo įrašo taip pat matosi, kad pareiškėjas pasako, jog jam reikia pasiimti reikalingus daiktus (automobilį) ir iš karto išeina. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo įteiktas ir kad pareiškėjui buvo žinomas tiek visas šio orderio tekstas, taikomi įpareigojimai, tiek viso orderio galiojimo laikas. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo galvos linktelėjimas reiškia pastarojo patvirtinimą ir suvokimą apie tai, jog jam yra skiriamas smurto orderis. Šiuo atveju nėra subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straispnio 2 dalyje, požymių, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo įteiktas apsaugos nuo smurto orderis ir kad jam buvo žinomi apsaugos nuo smurto orderyje nurodyti įpareigojimai bei šio orderio galiojimo laikas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas tyčia nuvyko draudžiamu adresu, tokiais savo veiksmais siekdamas pažeisti jam skirtus įpareigojimus. Kadangi pareiškėjo veikoje nėra būtinojo ANK 489 straipsnio 2 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios), todėl skundžiamas nutarimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir todėl naikintinu.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus duomenis, buvo teisingai nustatyta, kad J. B. nesilaikė jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje orderio įpareigojimų. Institucija nesutinka, kad J. B. nežinojo, jog jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nors skunde nurodyta, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tik pareiškėjo galvos palinksėjimas, išklausius pareigūno informacijos apie jam pildomą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, tačiau minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip ne vieną kartą pareigūnai J. B. aiškina, jog jam yra pildomas, o vėliau jau ir užpildytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, o pats J. B., kurio atžvilgiu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skiriamas jau ne pirmą kartą, tikslinosi su policijos pareigūnais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio taikomas sąlygas ir terminą. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl įvykio aplinkybių, patvirtina J. B. kaltę dėl jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje orderio įpareigojimų nesilaikymo. Skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o jo skunde nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad 2025 m. vasarą grįžo pas tėvų pasiimti daiktų ir tėvai netikėtai iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškart nuėjo pas tėvų aiškintis, kas įvyko, liepė susirinkti daiktus. Kol jis nuvežė mašiną pas kaimyną, grįžus, maždaug po 7 minučių, policijos jau nebuvo. Negavo iš pareigūnų jokio orderio. Jis pats tik atėjo pasiimti daiktų ir nesuprato, kas įvyko. Anksčiau jam ne kartą yra buvęs išduotas apsaugos nuo smurto orderis ir pareigūnai visada duodavo pasirašyti. Šį kartą buvo kalbėta apie apsaugos nuo smurto orderį, bet pareigūnai minėjo, kad dar turi kažką išsiaiškinti, pasitvirtinti. Todėl nežinojo, kad orderis išduotas, tačiau ir pareigūnų papildomai nepaklausė, nepasitikslino. Jokių žinučių ar pranešimų apie išduotą orderį negavo. Nors vaizdo įrašuose matyti, kad jis dar klausia, ar bus išduodamas orderis, tačiau tuo momentu, kai pareigūnė jam aiškino, kad jam išduotas orderis penkiolikai dienų, buvo pasimetęs ir nesuprato. Pagalvojo, kad policijos pareigūnai kalba nerimtai. Nesitikslino, nes turėjo pasiimti daiktus, tikėjosi, kad grįžus ras pareigūnus ir galės jų perklausti, tačiau jų jau nebuvo. Maždaug po savaitės vėl atvyko į tėvų namus. Jam atvykus iškart buvo iškviesta policija, kurie pasakė, jog jam išduotas orderis. Nors nieko nepadarė, policijos pareigūnai jo nesiklausė, o iškart surašė protokolą. Nepamena, ar po įvykių keitė telefono numerį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad skundo esmė yra, ar pareiškėjui buvo įteiktas smurto artimoje aplinkoje orderis ar ne, ir ar šį nusižengimą, už kurį yra nubaustas, jis padarė sąmoningai suvokdamas, kad jam išduotas orderis ir žinomos išduoto orderio sąlygos. Pareiškėjas neturėjo tyčios sąmoningai padaryti administracinį nusižengimą, todėl nėra pareiškėjo kaltės. ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas gali būti padaromas esant tiesioginiai tyčiai, t. y. kad asmuo suvokia, jog daro nusižengimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo įteiktas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tai, kad pareiškėjas dalyvavo ir klausė pareigūnų „ar vėl penkiolikai dienų“, nereiškia, kad toks orderis ir buvo išduotas. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tiek skirti, tiek neskirti orderį įstatymas numato dvylika valandų. Vien tas pasakymas, kad orderis bus skiriamas nereiškia, kad taip ir bus padaryta. Įstatymuose aiškiai yra nurodoma, kad asmuo turi būti informuojamas apie orderio išdavimą, taikomus apribojimus, atsakomybę už nesilaikymo išduoto orderio, taip pat ir apskundimo tvarką. Pranešimas turi būti siunčiamas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba įteikiamas popierinis. Nei viename teisės akte nėra nurodoma, kad pranešimas gali būti siunčiamas sms žinute. Duomenų, kad pareiškėjui orderis buvo įteiktas, byloje nėra. Iš vaizdo įrašų matyti, kad poilicijos pareigūnai sako, kad jie palauks, o tai įrodo ir pareiškėjo pasakymą, kad kai jis grįžo, pareigūnų jau nebuvo, todėl jis liko nesupratęs, ar jam išduotas orderis, ar nėra išduotas. Esant tokiai situacijai J. B. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn visiškai nepagrįstai, neteisėtai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad įvykio metu pareigūnų kūno kamerų užfiksuota ir aiškiai matyti, kad pareigūnai pareiškėjui aiškina, jog jam bus išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Be to, šis orderis jam išduodamas ne pirmą kartą. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad jam išduotas orderis, taip pat jam buvo išsiųsta ir SMS žinute pranešimas apie išduotą orderį. Žinutėje yra pranešama, kad asmuo gavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, taip pat nuo kada iki kada jis galioja bei dažniausiai nurodoma vieta, kurioje asmuo negali lankytis. Negali pasakyti, kodėl šiuo atveju policijos pareigūnai pasirinko išsiųsti pranešimą apie orderio išdavimą SMD žinute. J. B. nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti 2025 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. nuo 2025 m. birželio 27 d. 13.40 val. iki 2025 m. liepos 11 d. 23.59 val. paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo J. B. skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens A. B. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, kaip pavojų patiriančiu asmeniu (e. b. l. 11-12). 2025 m. liepos 5 d. 17.37 val. registruotas pranešimas, kad „dabar privataus namo kieme vaikšto sūnus J. B., kuriam taikoma kardomoji priemonė, negali artintis. Nepilnamečių 1, GMP nereikia. Praneša mama, laukia namo viduje“ (e. b. l. 53-55). 2025 m. liepos 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė G. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. B. už tai, kad jis 2025 m. liepos 5 d. 17.48 val. nesilaikė jam paskirto smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki 2025 m. liepos 20 d. sumokėti 40 Eur baudą (e. b. l. 3-5). J. B. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2025 m. liepos 5 d. protokolo pagrindu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2025 m. liepos 24 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 80 Eur bauda (e. b. l. 7-10).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 489 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnyje numatyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindai, įpareigojimai ir jo vykdymo užtikrinimas. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kaip policijos pareigūnai asmenis apie smurto orderio paskyrimą privalo nedelsdami informuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroniniu ryšiu priemonėmis ar raštu. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 patvirtinto „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punktas numato, kad policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumais, lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“ pasirenka klasifikatorių „Smurto artimoje aplinkoje rizikos pavojaus rizikos vertinimas“ ir aplikacijoje „Smurto artimoje aplinkoje rizikos“ užpildo pavojų patiriančio asmens ir pavojų keliančio asmens duomenis, nurodo mobiliojo ryšio telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą. Jeigu elektroninio pašto duomenų pavojų patiriantis asmuo ir pavojų keliantis asmuo nenurodo, policijos pareigūnas juos patikrina Teisėsaugos institucijų naršyklėje ir įrašo į asmenų kontaktinių duomenų skiltį. Jeigu asmenų kontaktiniai duomenys (tiek mobiliojo ryšio telefono, tiek el. pašto) nenustatomi, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma duomenų pavojų patiriančiam asmeniui ir pavojų keliančiam asmeniui pateikti informacija, nurodyta Įstatyme baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, pavojų patiriančiam asmeniui ir pavojų keliančiam asmeniui įteikiami popierine forma. Nurodžius pavojų patiriančio asmens ir pavojų keliančo asmens kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti Įstatyme, pavojų patiriančiam asmeniui ir pavojų keliančiam asmeniui išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai.
Pareiškėjas J. B. ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, jo sąlygas ir nesilaikymo pasekmes. Iš byloje esančių 2025 m. birželio 27 d. pareiškėjui paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio duomenų matyti, kad minėtas orderis tą pačią dieną, t. y. 2025 m. birželio 27 d. 15.11 val., SMS žinute buvo išsiųstas J. B., kaip pavojų keliančiam asmeniui. Pavojų patiriantis asmuo, pareiškėjo mama A. B., apie išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 2025 m. birželio 27 d. 13.41 val. buvo informuota elektroniniu laišku, o 2025 m. birželio 28 d. 5.21 val. – SMS žinute (e. b. l. 60-63). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jokio SMS siųsto pranešimo apie paskirtą orderį jis negavo. Kita vertus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo žinoma apie paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, paneigia policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Juose matyti, kad apie smurto orderio išdavimą, jo sąlygas ir įpareigojimus pareiškėjui buvo išaiškinta žodžiu. Vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnė tiesiogiai pareiškėjui aiškina, jog jam 15 dienų paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kad jis negali artintis, bendrauti, skambinti ar rašyti nei savo mamai, nei savo tėčiui, ir nesilankyti jų gyvenamosios vietos adresu. Policijos pareigūnė taip pat nurodo, kad jis turi susirinkti savo daiktus, jog 15 dienų nesilankytų tėvų gyvenamosios vietos adresu (vaizdo ir garso įrašasas, pavadinimu PSS-20250627-13 3027UTC+0300, nuo 00:10:00 iki 00:11:00; vaizdo ir garso įrašasas, pavadinimu PSS-20250627-13 3027UTC+0300, nuo 00:10:14 iki 00:11:17). Nors pareiškėjas nurodo, kad tuo metu buvo pasimetęs ir nesuprato, ką aiškina policijos pareigūnai, galvojo, kad jie kalba nerimtai, teismas tokius pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš minėtų vaido įrašų matyti, kad policijos pareigūnė aiškiai ir suprantamai informuoja pareiškėją apie jo atžvilgiu paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir jam taikomus įpareigojimus, o pareiškėjas pritariamai linkčioja galvą ir neužduoda jokių klausimų. Be to, aplinkybę, jog pareiškėjas suprato, jog jam yra paskirtas minėtas orderis, įrodo ir jo paties elgesys pradedant rinktis ir ieškoti savo daiktų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nors byloje ir nėra duomenų, kad pareiškėjui paskirtas orderis buvo siųstas elektroniniu paštu ar įteiktas popierinis, kaip numato Įstatymas, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas nežinojo apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygas ir jų nesilaikymo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įrodyta, jog 2025 m. liepos 5 d. 17.48 val. pareiškėjas J. B. nesilaikė jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje orderio įpareigojimų nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m prie pavojų patiriančio asmens bei nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu, todėl pareiškėjo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad J. B. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą individualizuota tinkamai, todėl darytina išvada, kad skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Ank 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.