- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2016-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60797-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 10 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.49 promilės neblaivumas), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sutuoktine N. S. metu, sudavė pastarajai ne mažiau trijų smūgių mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai N. S. Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. S. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. 2018 m. gruodžio 25 d. namuose kartu su sūnumi ir jo drauge vartojo alkoholį (degtinę), o sutuoktinė (nukentėjusioji) pradėjo bartis. Sūnus iš namų išėjo, jis liko virtuvėje, tuomet jo žmona paėmė pagalį, skirtą užtraukti užuolaidas, ir atėjusi pas jį į virtuvę pradėjo jį mušti tuo pagaliu. Jis iš žmonos atėmė pagalį ir viskas, o žmona tuomet paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai apie aplinkybes klausinėjo tik nukentėjusiosios, jo neklausinėjo, jis nekalba lietuviškai, o policijos pareigūnai nekalbėjo rusiškai, todėl jis jiems negalėjo papasakoti, kaip viskas vyko iš tiesų, t. y. kad jis tik atėmė iš nukentėjusiosios tą pagalį ir norėjo jį numesti. Kaip ant nukentėjusiosios kaklo atsirado žymės, nematė. Atvykę policijos pareigūnai mėlynių ant jo kūno neapžiūrėjo ir su juo nebendravo. Dėl nukentėjusiosios veiksmų jam buvo atsiradusios mėlynės ant rankos, ant riešo, dilbio ir žasto. Areštinėje policijos pareigūnams mėlynių nerodė. Jį apžiūrėjusiems medikams, iškviestiems, kai buvo sulaikytas, mėlynių taip pat nerodė. Greitosios pagalbos medikų buvo apžiūrėtas vos kelias minutes, jam tik davė vaistų, daugiau su juo nebendravo. Abdukciją dėl nukentėjusiosios padaryto sužalojimo jis norėjo pasidaryti, tačiau nerado, kur tą reikėtų daryti. Kelias dienas važinėjo po miestą su draugu I., tačiau taip ir nerado, kur būtų galima pasidaryti abdukciją.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. S. kaltės taip pat nepripažino. Nurodė, kad apie 35 metus gyvena kartu su savo žmona N. S. 2018 m. gruodžio 25 d. vakare kartu su žmona buvo savo bute, kur šventė Kalėdas, išgėrė butelį degtinės. Apie 21 val. tarp jo ir jo žmonos dėl kažko kilo konfliktas, kurio metu jo žmona paėmė kambaryje stovėjusį medinį pagalį (apie 1 metro ilgio, plonas, skirtas užuolaidoms užverti) ir, priėjusi prie jo, pradėjo šiuo pagaliu jį mušti per rankas. Jis, norėdamas apsiginti, griebė šį pagalį rankomis bei jį iš žmonos atėmė, po to nuėjo link buto išėjimo durų, kur norėjo numesti šį pagalį, žmonos pagaliu nemušė. Tuo tarpu pas juos į butą nurodytu adresu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jam buvo nustatytas virš vienos promilės girtumas bei buvo uždarytas į areštinę. Su žmona gyvena taikiai, rimtų konfliktų nebūna (b. l. 48).
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. S. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. jos vyras kartu su į svečius atėjusiu sūnumi ir jo drauge vartojo alkoholį, vaikai išėjo, o jos vyras toliau vienas gėrė. Jai paskambino brolis, ji su juo šnekėjo telefonu, tuomet atėjo N. S., pradėjo ją įžeidinėti, ištraukė jai iš rankų lazdą ir sudavė ja per kaklą ir kuprą. Nurodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis įėjo į kambarį, ji užtraukinėjo užuolaidas, todėl rankoje ir turėjo pagalį. Nuo kaltinamojo smūgio pagaliu jai buvo atsiradusi mėlynė (žymė) nugaros pusėje. Pirmiausia kaltinamasis jai sudavė per ranką, po to per kaklą, sumuštas vietas skaudėjo kelias dienas. Po to atvyko policijos pareigūnai, kadangi jos vyrui pasidarė negerai su sveikata, policija iškvietė greitąją pagalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 10 min. jų namuose (duomenys neskelbtini), kalbant jai mobiliojo ryšio telefonu, prie jos priėjo jos vyras N. S., kuris buvo neblaivus, ir pradėjo šaukti ant jos, kad ji durna, pridurkas, kad ją užmuš. Paėmė kambaryje esantį pagalį ir pradėjo trankyti jai per įvairias kūno dalis (kaklą, kairę ranką, kairį šoną). Ant kaklo matėsi paraudimas. Šiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Namuose daugiau nieko nebuvo. Konflikto metu ji buvo blaivi, o jos vyras neblaivus (b. l. 1-3 ).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. K. nurodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešėja nurodė, kad prieš ją sutuoktinis smurtavo pagaliu. Atvykus į iškvietimo vietą, ant nukentėjusiosios kaklo buvo paraudimas, buvo bendraujama tiek su nukentėjusiąja, tiek su kaltinamuoju. Kaltinamasis akivaizdžiai buvo neblaivus, ką jis sakė – nepamena. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į klausimus. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad kaltinamasis jiems atvykus nieko nenurodė apie tai, kad būtų buvę smurtaujama prieš jį, jokių sužalojimų nerodė. Teik jis (liudytojas), tiek jo kolega, kartu patruliavęs su juo, kalba tik lietuvių kalba, rusiškai beveik nekalba. Jam bendraujant su kaltinamuoju susidarė įspūdis, kad kaltinamasis kažkiek supranta lietuviškai. Liudytojas taip pat nurodė, kad atvykę medikai kaltinamąjį buvo nusivedę į savo automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 23 min. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu L. S., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras trenkė žmonai su pagaliu, vyras agresyvus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja N. S. Moteris paaiškino, kad jos neblaivus vyras N. S., jai kalbant telefonu, pradėjo prie jos kabinėtis, o po to, paėmęs medinį pagalį, kelis kartus trenkė jai per įvairias kūno dalis. Moteris parodė ant sprando pailgą paraudimą. Ant kitų matomų moters kūno vietų sužalojimų, paraudimų, sumušimų nesimatė. Moteris buvo susijaudinusi, apie įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. N. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, bendravo rusų kalba, į jų klausimus neatsakinėjo. Į įvykio vietą greitoji nebuvo kviesta, bet N. S. įsodinus į tarnybinį automobilį, jis pradėjo skųstis sveikatos pablogėjimu, todėl jam buvo iškviesta greitoji. Medikai apžiūrėjo N. S. vietoje, suteikė pagalbą. Po to N. S. buvo pristatytas į komisariatą ( b. l. 26 ).
Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S. nurodė, kad apie nagrinėjamą įvykį pamena tik tiek, kad tai buvo smurtas prieš nukentėjusiąją, panaudojant pagalį. Įvykio vietoje buvo bendrauta tiek su nukentėjusiąja, tiek su kaltinamuoju. Jis pats beveik nesupranta rusiškai, tačiau iš kaltinamojo suprato, kad jam buvo bloga, iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojas nurodė, kad nepamena, ar ant nukentėjusiosios ir ant kaltinamojo kūnų buvo matyti kokie nors sužalojimai.
Teisme apklaustas liudytojas I. Z. nurodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta jau seniai. Su kaltinamuoju bendrauja rusiškai, tačiau N. S. gali kai kurias mintis išreikšti ir lietuviškai, į paprastus klausimus taip pat gali atsakyti lietuviškai. Dėl nagrinėjamo įvykio liudytojas nurodė, kad jam kaltinamasis paskambino po Kalėdų, sakė, kad reikia važiuoti į ligoninę dėl abdukcijos, jis pats ant N. S. dešinės rankos viršaus matė mėlynę. Tuo metu kaltinamasis jam nieko nepasakojo, iš kur ta mėlynė, apie tai, kad mėlynė atsirado nuo žmonos smūgio, kaltinamasis jam papasakojo maždaug prieš mėnesį (iki posėdžio).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 25 d., apie 21 val. 21 min. Bendrajame pagalbos centre gautas moters pranešimas, kad neblaivus vyras N. S. trenkė žmonai su pagalve, yra agresyvus. Vaikų nėra. Pranešėjai GMP nereikia. Papildoma informacija – pasitiko pranešėja N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namuose neblaivus vyras N. S., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo mediniu pagaliu, kelis kartus trenkė per įvairias kūno dalis, taip sukėlė fizinį skausmą, taip pat grasino susidorojimu. Pranešėja blaivi. N. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK. (b. l. 6-8).
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2019 m. vasario 6 d. atliktos objektų apžiūros nustatyta, kad buvo perklausytas ir stenografuotas nukentėjusiosios N. S. pokalbis su BPC operatoriumi, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas medinis pagalys, kurio ilgis 1,4 m., skersmuo viename gale – 2,5 cm, kitame – 1,5 cm. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 20-22).
Iš byloje esančios alkotesterio šaknelės nustatyta, kad kaltinamajam N. S. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.22 val. nustatytas 1.49 prom. neblaivumas (b. l. 56).
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas į bylą pateiktas vaizdo įrašas bei nuotrauka.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad N. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis viso proceso metu neigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku vartojo smurtą savo sutuoktinės N. S. atžvilgiu, teigdamas, jog tai prieš jį nukentėjusioji smurtavo, panaudodama pagalį, nuo ko jam ant rankų (dilbio, plaštakos ir žasto) liko mėlynės. Tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog 2018 m. gruodžio 25 d. vakare, jai bekalbant telefonu su broliu, atėjo į kambarį neblaivus kaltinamasis, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, o vėliau, atėmęs jai iš rankų pagalį, skirtą užtraukti užuolaidoms, ne mažiau kaip tris kartus tuo pagaliu sudavė per įvairias kūno vietas. Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad N. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai, kurie tarpusavy yra kardinaliai priešingi. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: teisme apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (D. K. ir L. S.) nurodė, kad jiems atvykus nukentėjusioji buvo blaivi, kaltinamasis – neblaivus, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, papasakojo įvykio aplinkybes. Liudytojas D. K. taip pat nurodė, jog nukentėjusioji, pasakodama įvykio aplinkybes, teigė, kad jai kalbant telefonu jos sutuoktinis pradėjo prie jos kabinėtis, o po to mediniu pagaliu trenkė kelis kartus per įvairias kūno vietas, taip pat šis liudytojas nurodė, jog ant nukentėjusiosios sprando buvo matyti pailgas sužalojimas. Abu liudytojai pažymėjo, jog kaltinamasis, jiems atvykus į įvykio vietą, buvo neblaivus, tačiau apie tai, jog konflikto metu jis būtų buvęs sužalotas nukentėjusiosios, nieko neužsiminė. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai kaltinamojo interesams, nėra. Policijos pareigūnai D. K. ir L. S. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek D. K., tiek L. S. apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kaltinamasis nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Be to teisme liudytojas D. K. pažymėjo, jog jam atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios kūno buvo matyti sužalojimai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas ant nukentėjusiosios kūno buvusį sužalojimą apibūdino konkrečiau, t. y. ant sprando buvo pailgas paraudimas. Šią liudytojo nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta fotonuotrauka bei vaizdo įrašas. Taip pat liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai jis su kolega atvyko į iškvietimo vietą, jokio kito asmens, be nukentėjusiosios ir kaltinamojo, nebuvo. Šios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Taigi, iš aptarto matyti, kad 2018 m. gruodžio 25 d. nukentėjusiajai nustatytą sužalojimą galėjo padaryti tik kaltinamasis. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusioji smurtavo prieš jį, teismas laiko deklaratyviais, kadangi tokių jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis jiems nieko nesakė apie neva jo paties patirtus sužalojimus, kaltinamojo sužalojimai neužfiksuoti ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 41), o liudytojas I. Z., kuris nors ir teigė, kad matė mėlynę ant kaltinamojo rankos, tačiau pažymėjo, jog pats kaltinamasis jam apie tai, iš kur atsirado ta mėlynė, pasakė ne tada, kuomet parodė mėlynę, o tik maždaug prieš mėnesį iki jo apklausos teisme (2019 m. rusėjo 4 d.). Teiginiai, jog kaltinamasis negalėjo pasiskųsti policijos pareigūnams apie tai, kad neva prieš jį buvo naudotas smurtas, nes policijos pareigūnai nesupranta rusų kalbos, o kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, taip pat paneigti bylos medžiaga, kadangi kaltinamojo draugas liudytojas I. Z. nurodė, jog kaltinamasis, nors ir nekalba lietuviškai, tačiau paprastus dalykus geba pasakyti lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog būtent kaltinamasis N. S. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 10 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.49 promilės neblaivumas), sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei N. S., ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam N. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pasireiškusį fizinio smurto vartojimu prieš savo sutuoktinę), kaltinamojo asmenybę (praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, turintis sveikatos problemų), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. S. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 22 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 15.40 val. (viena para) (b. l. 55, 58). Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į N. S. skirtiną bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda, 2019 m. kovo 5 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (2019 m. kovo 26 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK001744), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiajai N. S., atsižvelgus į tai, kad ši lazda reikalinga nukentėjusiajai buityje (skirta uždengti užuolaidoms); kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. S. (N. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 22.00 val. iki 2018 m. gruodžio 26 d. 15.40 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – po tyrimo likusią lazdą, kuri saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje saugyklą (2019 m. kovo 26 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK001744), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai N. S., kompaktinį diską su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti N. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.