- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 1-135-939/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-80-1-00013-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- P. P.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo P. P. gynėjai R. M., nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą V. J. ir atstovui pagal pavedimą advokatei R. M. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
P. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis keturių klasių išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. smurtavo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu nustatytomis aplinkybėmis:
2012 m. kovo 4 d. apie 16 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių paskatų, kumščiu sudavė du kartus savo sugyventinės R. J. mažamečiui sūnui L. J. gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės pakaušį ir bei šluotos kotu sudavė per kairį dilbį, dėl ko nukentėjusiajam L. J. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje rankoje ir dešinės ausies kaušelyje, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, nukentėjusiajam L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
P. P. smurtavo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu nustatytomis aplinkybėmis:
2012 m. kovo 4 d. apie 16 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių paskatų, ranka sudavė savo mažamečiui anūkui L. J. gim. (duomenys neskelbtini), du kartus į veidą, vieną kartą spyrė koja į nugarą, dėl ko nukentėjusiajam L. J. buvo padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje, nukentėjusiajam L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-03-04 dienos metu jo sugyventinės R. J. sūnus L. grįžo ir parsinešė kompiuterį, kurį jam davė jo tikras tėvas. Kadangi pajungus kompiuterį jis neveikė L. labai supyko, tapo agresyvus, skriaudė savo seserį D.. Dėl to, kad L. neskriaustų sesers jis L. delnu per šoną pastūmė nuo D.. Nuo smūgio L. nugriuvo ant grindų. L. buvo nuėjęs į senelio P. P. kambarį, kas vyko kambaryje nematė. Jis L. nemušė, smūgių nesudavė, ant L. jokių sužalojimų nematė. L. parodymus girdėjo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau taip nebuvo, kaip sakė L.. Iki šio įvykio jis su L. sutarė gerai, jis augino L. kaip savo vaiką. L. dabar gyvena su savo tikru tėvu V. J.. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas savo kambaryje girdėjo triukšmą ir pamatė savo kambaryje ant grindų gulinį anūką L.. Jis pats buvo šiek tiek išgėręs ir supykęs L. du kartus ranka sudavė per veidą ir vieną kartą koja spyrė į nugarą. Kas vyko toliau nežino. Dėl to kas įvyko gailisi. Sutinka atlyginti dalį civilinio ieškinio t.y. 5000 Lt, pats yra pensininkas gauna 1000 Lt pensijos.
Nukentėjusysis L. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.22-25) parodė, kad jis grįžo namo, parsinešė kompiuterį, kurį jam davė jo tėvas V. J., o mama pasakė, kad jiems tokių grabų nereikia. Jis bandė įsijungti kompiuterį, bet nepavyko. Jo patėvis E. D. pasakė, kad kompiuterį reikia išmesti. Jo sesuo D. J. irgi pasakė, kad jis parvežė blogą kompiuterį. Tuomet E. D. kumščiu jam trenkė du kartus į galvos kairę pusę, virš ausies. Patėvis jį pastūmė ir įstūmė į dieduko kambarį. Paskui patėvis dar trenkė su šluotos kotu jam per ranką. Jam skaudėjo dėl suduotų į galvą smūgių, o nuo pastūmimo neskaudėjo. Įstūmus pas dieduką, patėvis uždarė duris. O diedukas savo kambaryje jį pargriovė ir pradėjo jam trankyti į veidą. Diedukas pasakė jam išeiti, bet jis nėjo. Tada diedukas jį nustūmė nuo lovos ir mušė per veidą du kartus per abi veido puses delnu. Diedukas buvo išgėręs. Kai jis bandė keltis, tai diedukas jam įspyrė į nugarą. Po to jis pabėgo iš dieduko kambario ir mama jį gynė, kad daugiau nemuštų. Kai išėjo iš dieduko sumuštas, tai jis atsisėdo prie spintos. Trenkė į spintos duris. Spintą trankė tada, kai išėjo iš dieduko kambario. Išėjęs iš dieduko kambario atsisėdo prie spintos ir išgirdo, kai patėvis pasakė, kad kai jis nusiramins, tai turės išnešti kompiuterį. Po to jis ėjo į koridorių, kad neišneštų jo kompiuterio. Kompiuteris buvo padėtas koridoriuje ant žemės. Tada priėjęs patėvis jam trenkė su šluota ties jo kairės rankos alkūne vieną kartą. Mama už tą patį metė į jį batą, bet nepataikė. Visi buvo nusiteikę prieš jį. Jam dabar yra 11 metų. Visada gyveno su mama. Tėtis jį lankė seniai, bet kai jis susituokė, tai tris metus jo nelankė. Konfliktai prasidėjo, kai jam buvo 8 metai. Kai būna nesusipykęs, tai gerai sutaria su mama. Iki to laiko su patėviu gerai sutardavo. Apie konfliktą papasakojo tėčiui ir policininkui. (b.l.22-25).
Nepilnametė liudytoja D. J. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.30-32) parodė, kad jos brolis L. grįžo su namo ir parsinešė kompiuterį. Ji L. pasakė, kad jis parsinešė kledarą, tuomet L. spyrė jai į pilvą. Tuomet tėtis E. D. nustūmė L. nuo jos prie sieninės spintos. Ji verkė, o L. nuėjo į kitą kambarį. Diedukas paėmė L. už rankos ir nuvedė jį į kitą kambarį, kad netrukdytų jam miegoti. L. nuėjo į koridorių ir ten atsisėdo. Po to, ji paskambino savo tikram tėvui V. J., ir pasakė, kad L. visus išvadino negražiais žodžiais ir perdavė telefoną L.. Po to, atvažiavo tėvas V. J. ir L. išsivežė. Vakare atvažiavo policijos pareigūnai. L. jau buvo išvažiavęs. Jai atrodo, kad L. parašė tą pareiškimą, norėdamas juos apšmeižti. Galbūt, brolis norėjo gyventi pas V. J.. Iki tol brolis L. gyveno su jais, o po įvykio jis gyvena pas savo tėtį -V. J.. Jos santykiai buvo geri su broliu L.. Nors jis ir skriausdavo ją kiekvieną dieną, tačiau jie greitai susitaikydavo. Ji matė, kaip diedukas paėmė L. už rankos. Paėmęs L. už rankos, diedukas pasakė jam eiti iš jo kambario. Visa tai ji matė pro praviras duris. E. D. tik pastūmė L., gindamas ją. Turi šluotą namuose. Netramdė E. D. L. su ta šluota. Nematė ant L. kūno mėlynių. Nematė nei karto, kad L. būtų trankęs ranka spintą. E. D. su abiem rankomis nustūmė L., jis nugriuvo po stūmimo prie sieninės spintos. Su diržu ar kitu daiktu E. D. nemušė L.. E. D. iš viso nemušė L. tą vakarą. Diedukas tik paėmė L. už rankos, nemušė jo. Diedukas, kai paėmė L. už rankos ir jį išvedė iš kambario, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. b.l. 30-32).
Nukentėjusiojo L. J. atstovas V. J. paaiškino, kad yra L. tėvas. Jis sūnui nupirko padėvėtą kompiuterį ir parvežė jį į namus, kur L. gyveno su mama. Po kiek laiko paskambino jo dukra D. ir pasakė, kad L. nervuotas, girdėjosi triukšmas. Jis grįžo atgal ir pasiėmė L., L. sakė, kad jį sumušė E. D. ir diedukas, buvo ranka užsidengęs galvą. Jo buvusi sutuoktinė, L. motina R. J. nenorėjo jam duoti išsivežti L.. Jis su L. nuvyko į policijos komisariatą, kur jis pasakė, kad L. sumuštas. Jam su L. būnant policijoje atėjo ir R. J. su E. D.. Jie norėjo parašytini pareiškimą dėl vaiko pagrobimo.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Protokolu-pareiškimu (b.l.4) V. J. pranešė, apie mažamečio sūnaus L. J. sužalojimą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis ir schemomis (b.l.7-12) įvykio vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą paimta šluota.
Specialisto išvadoje L. J. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, nugaroje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2012-03-04. Vertinant visumoje ir izoliuotai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.41).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, konstatuota, kad L. J. atsižvelgiant į jo amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti su juo atliktų veiksmų prasmę, tačiau dėl situacinių aplinkybių (įtariamieji yra jam reikšmingi asmenys, nuo kurių jis priklauso) jis negalėjo šiems veiksmams priešintis. L. J., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą ir laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Jo parodymai realistiški, jie atitinka jo amžių, žodyną, gyvenimišką patirtį. L. J. ekspertizės metu iš esmės pakartoja anksčiau duotus savo parodymus. Toliau apklausti jį ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama ir dėl jo emocinės būsenos (padidintas nerimas). L. J. šiuo metu dėl byloje nagrinėjamo įvykio išgyvena padidintą nerimą, jis taip pat išreiškia liūdesį dėl mamos abejingumo, nebendravimo su juo. (b.l. 55-58)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji E. D. ir P. P. smurtavo artimoje aplinkoje mažamečiui nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydami sveikatą.
Kaltinamasis P. P. kaltę pripažino ir parodė, kad jis savo mažamečiui anūkui L. J. sudavė du smūgius į veidą ir vieną kartą įspyrė, asmeninio pykčio pasėkoje. Kaltinamasis E. D. kaltu neprisipažino visiškai ir nurodė, kad savo sugyventinės mažamečio sūnaus nemušė, tik pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų. Tokie kaltinamojo E. D. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti nukentėjusiojo parodymus, kuriais nėra pagrindo netikėti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvadoje jam nustatyti sužalojimai. Nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir parodymų realumą patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Kaltinamųjų P. P. ir E. D. atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jais siekė sukelti vaikui fizinį skausmą ir šių pasekmių pasiekė. Smurtas prieš mažametį vartotas dėl asmeninių paskatų, užvaldžius pykčiui, siekiant vaiką paauklėti. Tarp E. D. ir P. P. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. L. J. gimęs 2000-08-09 todėl nusikalstamos veikos padarymo metu – 2012-03-04 jam buvo vienuolika metų ir jis laikytinas mažamečiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šie principai įtvirtinti ir 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 10 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo P. P. ir E. D. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Sprendžiant kaltinamojo E. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis kaltu neprisipažįsta, nesigaili dėl savo veiksmų. Kaltinamasis E. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra darbingas.
Sprendžiant kaltinamojo P. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkas.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina vienintelė už šį nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Manytina, kad atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad kaltinamųjų padarytos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamiesiems bausmės vykdymas atidėtinas, jiems skiriant įpareigojimus.
Daiktas, turintis reikšmės, nusikalstamai veikai tirti – šluota, kuri saugoma Birštono policijos komisariate (b.l.29), sunaikintina.
Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovas savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, kad nukentėjo nuo savo artimų žmonų, kad jo negynė net jo motina, pasijuto ignoruojamas, atstumtas artimų žmonių. Be to, po sumušimo jam dažnai skauda galvą, kartojasi galvos svaigimas, sunku susikaupti. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau prašoma priteisti 10000 Lt dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas, kad būtų padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai byloje duomenų nėra.
Taip pat, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį ( nežymus ), į kaltinamųjų turtinę padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika, mano, kad nukentėjusiojo atstovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis ir jis patenkintinas iš dalies ir iš abiejų kaltinamųjų priteistina po 1000 Lt.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo atstovo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam L. J. (atstovaujamam atstovo pagal įstatymą V. J.) pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-12-T-1544-2021 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jo atstovė baudžiamojoje byloje advokatė R. M.. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 320 Lt. ( b.l. 150). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamųjų E. D. ir P. P. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. D. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo L. J..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. palikti kardomąją priemonę–dokumentų paėmimą.
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir nuteisti 3 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. P. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo L. J..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. P. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. J. naudai iš E. D. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš P. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. D. ir P. P. valstybės naudai po 160 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas – 5630.
Daiktinį įrodymą, šluotą, kuri saugomi Alytaus apskrities VPK Birštono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismui.