Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. S., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2024 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281-1 str. 1 d. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda; bauda nesumokėta,

2) 2024 m. gegužės 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d.- 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. S. 2024 m. liepos 6 d., apie 21:19 val. gatvėje, prie namo, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - žodinio konflikto metu, tyčia su rankoje laikomu mediniu pagaliu sudavė jai (R. R.) smūgį į jos abi plaštakas, po ko jai (R. R.) nuo jo atsitraukus, šis vėl priėjo R. R. ir antrą kartą su rankoje laikomu mediniu pagaliu sudavė smūgį į R. R. abiejų rankų plaštakas, tokiais veiksmais smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. R.nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose plaštakose.

Motyvuojamoji dalis

Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-20240706-220453UTC+0300. Pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, Š. S. nustatomas 2,15 promilės neblaivumas. Pareigūnai toliau atlieka procesinius veiksmus.

Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-20240706-225559UTC+0300. Pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, Š. S. yra įteikiamas šaukimas.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti R. R. pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos. Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "Š. trenkia su pagaliu antrą kartą". Viršuje, dešinėje pusėje matome datą laiką 2024-07-06 21:27:10, apačioje, kairėje pusėje užrašą „Įvažiavimas“. Vaizdo įrašo trukmė 00:15. Vaizdo medžiagoje matome gyvenamojo namo įvažiavimą, prie vartų grupelė žmonių. 00:03 matome kaip vienas asmuo iš daikto, panašaus į lazdą, trenkia šviesių plaukų moteriai per rankas. Moteris atsitraukia, įeina į kiemą šnekėdama telefonu. Vaizdo medžiagos pabaiga. Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu VID_20240706_211902 Š. T.. Vaizdo įrašo trukmė 00:05. Vaizdo medžiagoje filmuojamas vyras vilkintis tamsios spalvos marškinėlius su užrašu „PUMA“, tamsios spalvos šortus, ant galvos dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, dešinėje rankoje laiko pagalį. Artėdamas vyras prie filmuojančios moters 00:03 užsimoja su pagaliu ir trenkia filmuojančiai moteriai, vaizdas susilieja ir pasibaigia vaizdo įrašas. <...> Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu VID_20240706_212004 Š. su lazda mosikuoja. Vaizdo įrašo trukmė 00:30. Vaizdo medžiagoje matome ankščiau minėtą vyrą su lazda. Vyras su lazda mosuoja prieš kitus asmenis, moteris filmuodama šaukia: „Debile, tu man ranką sulaužei“, vyras su lazda atsako: „Man pochui. Čia mano kiemas yra, aš tave užmušiu.“. Toliau vyksta žodinis konfliktas tarp asmenų. Tyrimui daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. <...> Peržiūrimas spalvotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu VID_20240706_212710 Š. su R. mane puole ,antrą kartą trenkė man, R. su beisbolo lazda atėjo. Vaizdo įrašo trukmė 00:48. Toliau tarp asmenų vyksta žodinis konfliktas, vyras su pagaliu rankose stovi toliau nuo visų. 00:40 ateina moteris, kuri dešinėje rankoje laiko beisbolo lazdą, 00:47 vyras užsimoja su rankoje laikytu pagaliu, vaizdas susilieja ir nutrūksta įrašas. Peržiūrima nuotrauka pavadinimu IMG_20240706_212229. Nuotraukoje matome rankos keturis pirštus, vienas pirštas galimai sumuštas. Peržiūrima nuotrauka pavadinimu IMG_20240706_212257. Nuotraukoje matome penkis asmenis-trys vyrai ir dvi moterys. Nuotraukoje taip pat užfiksuotas anksčiau minėtas vyras su pagaliu rankoje, pagalį laiko užsimojęs. Peržiūrimos nuotraukas pavadinimais IMG_20240706_224712; IMG_20240706_224717; IMG_20240706_224719. Nuotraukoje matome rankos keturis pirštus, vienas pirštas galimai sumuštas. <...> (1 t., b. l. 76-86).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vietoje paimta medinė lenta. Medinė lenta yra stačiakampio formos, pailga, kurios ilgis 101 cm, plotis 6,3 cm, storis 3,5 cm. Ant lentos paviršiaus matome rudos spalvos, galimai dažų, žymes. Apžiūrėjus objektą, daugiau reikšmingų žymių nepastebėta (1 t., b. l. 88-95).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas R. R. mobiliojo ryšio telefonas "HUAWEI P10". Telefonas yra baltos spalvos priekiu, auksinės spalvos nugarinėje dalyje. Telefonas yra veikiantis. Priekinėje telefono dalyje, dešiniojo kampo apačioje matome įdaužimą/įskilimą. (t.1, b. l. 103-109)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės išvadoje Nr. G 1372/2024 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris, medinis pagalys ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024-07-06. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33-34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Š. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: Š. S. 2024 m. liepos 6 d., apie 21:19 val. panaudojo fizinį smurtą R. R. atžvilgiu, tyčia su rankoje laikomu mediniu pagaliu sudavė jai (R. R.) du smūgius į jos plaštakas, taip padarė nukentėjusiajai R. R.nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose plaštakose.

Kaltinamasis Š. S. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad trenkė R. R. pagaliu per telefoną, o ne į rankas. Gal ir galėjo netyčia pataikyti jai per rankas.

Ir nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu prisipažino iš dalies, jo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis Š. S. buvo su pagaliu, kai ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, pajuto smūgį, nuo kurio iš rankų iškrito telefonas. Pakėlusi telefoną filmavo toliau ir gavo antrą smūgį. Abu kartus pataikė per rankų pirštus, buvo labai didelis skausmas. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai bei kiti ištirti rašytiniai įrodymai. Liudytojas T. P. patvirtino, kad kaltinamasis buvo su pagaliu, jis trenkė R. R. per rankas su tuo pagaliu. R. R. iš rankų iškrito telefonas. Kiek kartų sudavė R. R. nežino, bet vieną smūgį matė. Liudytojas A. R. patvirtino, kad Š. S. su pagaliu trenkė R. per rankas. R. iš rankų iškrito telefonas, o vėliau matė, kad jai ištino ranka. Matė, kad Š. S. sudavė vieną kartą pagaliu. Liudytojas N. R. patvirtino, kad kai R. R. pradėjo filmuoti, Š. S. sudavė jai pagaliu per ranką du kartus. R. ranka buvo ištinusi, paraudusi, ji verkė, nes skaudėjo. Net gi liudytojas G. K., kuris yra kaltinamojo brolis patvirtino, jog brolis (Š. S.) norėjo paimti iš R. R. telefoną ir jį išjungti, todėl su šluota ir jos galu išmušė telefoną. Telefonas iškrito iš rankų. Brolis sudavė vieną kartą.

Kaltinamojo kaltę be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės išvadoje Nr. G 1372/2024 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris, medinis pagalys ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024-07-06. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33-34). Įvykio vietoje buvo rasta, paimta ir apžiūrėta medinė lenta, stačiakampio formos, pailga, kurios ilgis 101 cm, plotis 6,3 cm, storis 3,5 cm. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pranešėja moteris, prisistačiusi R. R., pranešė, kad kaimynas Š. S. ją sumušė, galimai sulaužė pirštą-trenkė pagaliu. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Byloje nustatyta, kad Š. S. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – smūgių sudavimo – nukentėjusiajai gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas), ir norėjo taip elgtis. Tokias išvadas teismas daro vertindamas Š. S. konkrečius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp Š. S. naudoto fizinio smurto, tai yra suduotų smūgių lenta ir nukentėjusiosios įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad Š. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta ištirtų įrodymų visetu.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę Š. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo Š. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

nenustatyta. Teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Š. S. teistas, baudos bausmės neatlikęs (1 t., b. l. 161-173), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 178-184), nedirba (1 t., b. l. 103–108), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 187-188), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad Š. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), uždrausti lankytis R. R. gyvenamojoje vietoje bei uždrausti bendrauti su R. R. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 punktai).

Kadangi Š. S. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda ir paskirti Š. S. galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi nuosprendžio priėmimo metu nėra žinoma tiksli nesumokėta baudos dalis, todėl teisingumo, protingumo principais, tikslinga į paskirtą galutinę baudos bausmę įskaityti bausmę, Š. S. visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2024 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį 75 eurų turtinei ir 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 116).

Kaltinamasis Š. S. sutiko su civiliu ieškiniu iš dalies, sutinka sumokėti 75 Eur už telefono remontą, bet 2 000 Eur neturtinė žala per didelė, sutiktų sumokėti 100-200 Eur.

Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 75 eurus turtinės žalos dėl telefono remonto. Kaltinamasis su turtinės žalos dydžiu sutiko, jo neginčijo. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas R. R. mobiliojo ryšio telefonas "HUAWEI P10". Priekinėje telefono dalyje, dešiniojo kampo apačioje matomas įdaužimas/įskilimas. Iš byloje esančio įrenginio techninės patikros akto matyti, jog ekrano keitimo kaina 75 eurai (1 t., b. l. 110).

Neturtinę žalą sudaro tai, kad kaltinamasis du kartus pataikė per jos rankų pirštus, buvo labai didelis skausmas, iš pradžių net pamanė, kad lūžo pirštai. Nedarbingumo dėl sužalojimo neturėjo, gydėsi pati. Rankas skaudėjo apie tris savaites. Rankas tepė nuskausminamaisiais vaistais, gėrė vaistus nuo skausmo. Rankos pasveiko, bet liko psichologinių reiškinių.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jai buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nukentėjusiosios padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltinamojo padėtis nepagrįstai pabloginta. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis tyčia du kartus sudavė per nukentėjusiosios rankas, padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, taip nežymiai sužalojo nukentėjusiosios sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nedarbingumo dėl sužalojimo neturėjo, gydėsi pati. Rankas skaudėjo apie tris savaites. Rankas tepė nuskausminamaisiais vaistais, gėrė vaistus nuo skausmo. Rankos pasveiko, bet liko psichologinių reiškinių, tačiau teismui tai patvirtinantys duomenys nepateikti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kadangi nukentėjusiosios patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai, tačiau teismo manymu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiosios gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiajai atsirado kokių nors ilgalaikių negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jos bendravimo galimybes, įtakojančių jos socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis, teigia gaunantis apie 300 Eur pašalpos, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, važiuoja uždarbiauti į užsienį, savo materialinę padėtį vertina normaliai. Teismas pažymi ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismų praktiką ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir jų gydymo trukmę; į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, sprendžia, kad prašomas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju pernelyg didelis ir nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai priteistina 400,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir 75 eurai turtinės žalos už sugadintą telefoną. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas kasmet. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Š. S. civilinei ieškovei R. R. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

2024-07-07 03.50 val. Š. S. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 5-8), paleistas 2024-07-07 13.05 val. (2 t., b. l. 9-11). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-07-07 03.50 val. iki 2024-07-07 13.05 val. (1 para), vieną parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam Š. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 30-37), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lenta, saugoma PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 96), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti lankytis R. R. gyvenamojoje vietoje bei uždrausti bendrauti su R. R. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda ir paskirti Š. S. galutinę subendrintą: 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti lankytis R. R. gyvenamojoje vietoje bei uždrausti bendrauti su R. R. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-07-07 03.50 val. iki 2024-07-07 13.05 val. (1 para), vieną parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Į paskirtą galutinę baudos bausmę įskaityti bausmę, Š. S. visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2024 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Š. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) turtinę žalą, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (400,00 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam Š. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pražios.

Medinę lentą, saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.