Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-659-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
1-659-610/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16491-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
J. J.
Kaltinamasis
J. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-659-610/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16491-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;. (S) 1.2.14.4.1;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui,nukentėjusiai J. J.,kaltinamajam J. E.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. E. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant 9,79 Lt;

2) 2011-10-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.30 val. bei tęsti mokslą. 2011-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-25 su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. 2012-06-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-21 nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 30 parų arešto. Galutinė paskirta bausmė 30 parų arešto;

3) 2013-06-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 12 mėn. elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. 2013-12-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nustatant jiems atlikti 4 mėnesius; 2014-07-21 išregistruotas iš probuojamųjų registro.

4) 2016-02-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 20 MGL bauda.

5) 2019-11-27 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 52 MGL (2600 Eur) bauda,

6) 2020-06-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. E. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. balandžio 29 d. apie 09.00 val. bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje, žodinio konflikto metu ranka vieną kartą sudavė J. J. į veido kairės pusės sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. J. .

Perskaičius kaltinamąjį aktą J. E. pareiškė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodydamas apie įvykio aplinkybes savo kaltę neigė. Paaiškino, kad įvykio laiku buvo bendro naudojimo virtuvėje kaltinime nurodytu adresu. Atėjusi nukentėjusi puolė jį tąsyti už drabužių, ją gindamasis bandė atsistumti, nukentėjusi bemosuodama rankomis pati sau sudavė į veidą. Iki tol santykiai su nukentėjusia buvo draugiški, nesipyko, nekonfliktavo. D. A. viską matė, tačiau neori veltis, todėl nieko nepasakoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: nukentėjusi J. J. parodė, kad įvykio dienos rytą, buvo bendro naudojimo patalpoje- virtuvėje, kurioje buvo kaltinamasis J. Su juo buvo du jai nepažįstami vaikinai ir nepažįstama mergina. Matė atidarytas sandėliuko duris, kuriame yra jos ir bendrabutyje gyvenančių asmenų daiktai, todėl pasakė J. durtis užrakinti, konflikto nebuvo. Po to pamatė sulaužytą koridoriaus durų spyną. Suprato, kad tai niekas kitas negalėjo padaryti tik kaltinamasis, kadangi jis iš vakaro savo kambaryje vartojo alkoholį ir iš jo sklido triukšmas. Atėjusi į virtuvę J. E. pasakė, kad sutvarkytų koridoriaus durų spyną, tuo metu šis priėjo prie jos bandė suimti už kaklo, bandė atsistumti, tada šis sudavė rankos kumščiu jai į veido kairės pusės sritį(parodė akies sritį), pajuto fizinį skausmą. Išėjo iš virtuvės patalpos į savo kambarį, paskambino ir iškvietė policiją. Iš karto po konflikto ant jos veido kairės pusės skruosto atsirado paraudimas. Pas medicinos ekspertą apžiūrai nuvyko tą pačią dieną. Fizinį skausmą jautė kelias dienas. Kitą dieną išryškėjo mėlynė, pasidarė fotonuotrauką, pateikė teismui apžiūrai mobilaus ryšio telefoną, kuriame 2020-04-30 padaryta fotonuotrauka su matoma nežymia hematoma akies srityje. Kaltinamasis buvo kaimynas, santykiai su juo neutralūs, jo elgesys nepatiko, tačiau į konfliktus nesivėlė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti D. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. balandžio 29 d. ryte, laiko tiksliai nepamena, buvo pas draugą J. E. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). J. kambario numerio nepamena. J. kambaryje, dar buvo ir J. du draugai, kurių nepažįsta. R. S. išvis net nebuvo, nežino kodėl J. sako, kad ji buvo. Tiksliai nepamena, ar buvo nuėjęs į bendrabučio bendro naudojimo virtuvę. Pamena, J. buvo išėjęs iš kambario, tačiau kur nežino, gal į tualetą ar į virtuvę, nematė ir negali pasakyti. Kažkuriuo momentu išėjo iš kambario į bendro naudojimo koridorių, kuriame pamatė einančią J. kaimynę, kurios vardo nežino. J. kaimynė buvo apsiverkusi, jos nieko neklausė, o ji jam nieko nesakė. Ant jos sužalojimų nepastebėjo. Tuo metu J. kambaryje nebuvo, kur buvo nežino. Matė kaip mergina nuėjo į savo kambarį. Nematė, iš kur J. kaimynė prieš tai išėjo. J. koridoriuje nebuvo, todėl grįžo atgal į kambarį, netrukus grįžo vienas J.. J. pasakė, kad virtuvėje žodžiu sukonfliktavo su kaimyne, kuri tąsė jį už rūbų, daugiau nieko nepasakojo. Ant J. sužalojimų nepastebėjo, neatkreipė dėmesio, kad jo rūbai būtų buvę suplėšyti. Nežino, kodėl J. tvirtina, kad tuo metu jis ir R. S. buvo virtuvėje ir matė konfliktą. Virtuvėje jis nebuvo. R. išvis net nebuvo. Pas J. merginų nebuvo. Nematė, kas įvyko virtuvėje ir nieko apie tai papasakoti negali (b.l. 66-67).

Iš 2020-05-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad J. J. nurodė, jog 2020–04–29 9 val. 01 min., adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo patalpose, kaimynas gyvenantis 117 bute, vieną kartą trenkė kumščiu jai į veido sritį dėl ko patyrė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

2020-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta - bendrabutis, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrabutis yra mūrinis keturių aukštų. Apžiūrima bendrabučio namo bendro naudojimo patalpa yra pirmame aukšte. Įėjimo durys į bendrabutį yra atidarytos pro jas patenkama į bendrabučio koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra praėjimas į bendro naudojimo patalpą. Patalpos dešinėje pusėje yra kriauklė dvi skalbimo mašinos. Kairėje patalpos pusėje prie sienos bei lango yra skalbimo mašina, ant kurios padėta plastikinė vonelė (b.l. 17-23).

Birt ataskaita nustatytas tikslus nukentėjusios pranešimo apie įvykį laikas- 2020-04-29 09:04 val. iš mobilaus ryšio Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja nurodė, kad koridoriuje kaimynas iš 112 kambario jai trenkė į veidą (b.l. 24).

2020-04-28 tarnybiniu pranešimu, fiksuota, jog policijos pareigūnams pranešėja nurodė, kad jai trenkė kaimynas, kurio nei vardo nei pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytas adresas policijos pareigūnams yra žinomas, jame gyvena J. E. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28).

2020-05-19 Bendrojo pagalbos centro raštu nustatyta, kad 2020-04-29 09.04.01 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš numerio (duomenys neskelbtini). Pateikiamas garso įrašas (b.l.32).

2020-05-26 apžiūros protokolu nustatytas nukentėjusios pranešimo bendrajam pagalbos centrui, turinys. Pranešėja J. J. operatorei paaiškino, kad bendro naudojimo patalpoje kaimynas jai trenkė (b.l. 33-34).

2020-05-08 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytoja J. J. pateikė žinučių fotonuotraukas iš kurių turinio matyti, kad bendraujama apie įvykį, nukentėjusios atsiprašoma, klausiama ar parašė pareiškimą policijai (t.1, b.l. 41-53).

2020-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada G 214/2020(09) nustatyta, kad J. J. apžiūrėjus 2020-04-29 sužalojimų nekonstatuota (b.l. 60).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma, kurie yra įrodymai jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis J. E. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau parodydamas kaltę neigė aiškindamas, kad nukentėjusiai nesudavė. Tai yra neigė objektyvaus požymio- veikos buvimą. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės atsakomybės. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykio liudytojų yra paneigti apklausus jo nurodomus asmenis. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu, kadangi nėra jokių aplinkybių dėl kurių ji būtų suinteresuota pakenkti J. E., iki įvykio nukentėjusios ir kaltinamojo nesiejo jokie santykiai. Pažymėtina, kad J. J. iš karto reagavo į kaltinamojo veiksmus, pranešė bendruoju pagalbos telefonu, buvo nuosekli viso proceso metu, todėl teismas vadovaujasi jos parodymais.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1dalį, 2 dalį, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos. Nukentėjusi po įvykio iš karto kreipėsi pagalbos, apibūdino savo skausmo pojūtį, nurodė, laikotarpį kurį jis truko, pateikė įrodymus, kad dėl smurto vėliau išryškėjo hematoma, nedelsiant vyko ir pas specialistą . Ištirtų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas baudžiamąja prasme.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad J. E. 2020-04-29, apie 9 val., konflikto metu, tyčia kartą kumščiu sudavė J. J. į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą.

Vertinant, kad smūgiuota į galvos sritį neabejotina, kad kaltinamasis suprato, jog savo veiksmais sukels skausmą ir to norėjo.

Bausmė

Skiriant bausmę kaltinamajam J. E. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

J. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas.

J. E. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, teistas 6 kartus, teistumai neišnykę, sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų. kas rodo, kad yra linkęs nesilaikyti įstatymais nustatytų draudimų, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo pakankamos paveikti asmenį, kad nedarytų nusikaltimų, šiuo metu turi pradėti atlikinėti arešto bausmę. Nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, individualizavus asmenybę ir veikos pavojingumą, kurį apibūdina smurto pobūdis ir jo intensyvumas, atsiradusios pasekmės(smurto veiksmas vienkartinis momentinis, pasekmės trumpalaikės). Teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus realią arešto bausmę artimą vidurkiui.

Bausmė su paskirta ankstesniu nuosprendžiu bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies, 1 dalies 4 dalies pagrindu. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį teismas atsižvelgia į asmenybę, tai, kad veikos skiriasi pagal pavojingumą ir pobūdį, pridėtina 20 parų arešto bausmės dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie griežtesnės bausmės paskirtos 2020-06-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir subendrintą bausmę J. E. paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-05-26 iki 2020-05-27, vieną arešto parą prilyginat vienai sulaikymo dienai ir bausmę atliktą pagal 2020-06-29 nuosprendį.

Nustatyti bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose. Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu (Marijampolės pataisos namų), atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Marijampolės pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę dokumento paėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius