Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu dvidešimt keturioms paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta galutinė bausmė - areštas šešiolikai parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 4 d. 12.45 val. iki 2017 m. liepos 5 d., 12.11 val. (viena laikinojo sulaikymo para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, L. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. B. priteista 73,46 Eur proceso išlaidų Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

L. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 4 d. apie 12.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,84 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliantė skunde ginčija jai skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliantė skunde teigia, kad byloje yra visos sąlygos skirti jai švelnesnę bausmės rūšį negu paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. vietoje paskirtos arešto bausmės paskirti kitą bausmę - baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad toks apeliantės teiginys pagrįstas.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Svarbu yra ir tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Taip pat, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. L. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. B., nurodė, kad byloje nustatyta viena L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra sunkinančių aplinkybių, ji neteista, nebausta administracine tvarka, nedirbanti, jokių piniginių lėšų negaunanti, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. skiriant arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, individualizuodamas apeliantei skiriamą bausmę, nepilnai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti, apeliantė padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą (KET 14 punktas), kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliantės padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. B. viso proceso metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad L. B. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi nuo 1993 metų ir iki veikos padarymo dienos KET pažeidimą padarė pirmą kartą, prieš tai ji nebuvo nei teista, nei bausta administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad L. B. yra įrašyta į (duomenys neskelbtini), jai diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų apeliantę, byloje nėra. Visa tai leidžia spręsti, kad L. B. padarytas KET pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, labiau nulemtas susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėsningas netinkamo elgesio rezultatas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai L. B. skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurią apeliantė pasižada įvykdyti. Nors L. B. yra registruota darbo biržoje ir nedirba, tačiau pati pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ieško darbo, neįgalumas jai nėra nustatytas ir ji gali dirbti, be to, kaip pažymima skunde, finansiškai jai padeda motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visas aukščiau paminėtas aplinkybes nepilnai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės padarytos veikos pobūdį, jos asmenybę ir visas kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantei bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią iš BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės vidurkis (pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė yra adekvati L. B. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti L. B., bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 352 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato 2 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą, tačiau teismui suteikta teisė nustatyti ir kitą paskirtosios baudos sumokėjimo terminą. Nuteistoji L. B. apeliaciniame skunde pateikė prašymą nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą. Anksčiau nurodyta, jog apeliantė šiuo metu ieško darbo, finansiškai yra remiama savo motinos ir todėl, akivaizdu, jog ji per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą sumokėti baudos neturi galimybių. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus planuojamus pajamų šaltinius, į tai, kad per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą sumokėti baudą nuteistajai sunku, nuteistoji žada nuosprendį įvykdyti gera valia, nustatytinas dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpis.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti;

L. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje paskirti baudą 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti baudą 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. B. paskirtą bausmę įskaityti laiką L. B. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. liepos 4 d. 12.45 val. iki 2017 m. liepos 5 d. 12.11 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir L. B. neatliktą baudos dalį laikyti 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio.

38 MGL (1431,08 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą nustatyti iki 2018 m. gruodžio 22 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.