- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- e1-1352-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23888-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2021 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį atlikti po 25 valandas nemokamų darbų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2021 m. liepos 16 d. apie 15.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, ne mažiau trijų kartų, tikslus spyrių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, spyrė sugyventinei S. J. į veido sritį ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, taip nukentėjusiajai S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
A. M., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine S. J. gyvena apie 14 metų ir veda bendrą ūkį, paskutiniu metu jie gyvena atskirai, tačiau pas jį sugyventinė S. J. ateina kiekvieną dieną. Jis gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o S. J. gyvena toje pačioje gatvėje, kitoje kelio pusėje. Jis šiuo metu kartu su sugyventine kartu negyvena, nes buvo priverstas nusipirkti butą, nes jo girto sugyventinė neįsileisdavo į namus, tačiau jie veda bendrą ūkį, tik gyvena atskiruose butuose. 2021 m. liepos 16 d. apie 15 val. pas jį į svečius atėjo sugyventinė S. J. ir pradėjo gerti alų, kurį buvo nusipirkęs. Turėjo tris 1 l talpos alaus butelius, kurio stiprumas 6 procentai. Begeriant jis pradėjo sugyventinei S. J. prikaišioti dėl vyrų, tada ji pradėjo jo klausti dėl skolos, nes ji jam paskolino pinigų įsigyjant butą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kas vyko toliau, jis dėl girtumo nepamena, nes alkoholį jau buvo pradėjęs vartoti nuo ryto, o po pietų gėrė toliau kartu jau su sugyventine S. J. Jis tikrai galėjo sumušti S. J. ir sutinka su jos duotais parodymais. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 88, 96).
S. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems geriant alkoholį, sugyventinis pradėjo priekaištauti dėl svetimų vyrų, tada ji pradėjo klausinėti, kada grąžins skolas. Jų toks pokalbis išaugo į žodinį konfliktą, kurio metu sugyventinis iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Išsigandusi, kad žodinis konfliktas nepereitų į smurtą, ji nieko nelaukusi išėjo į daugiabučio namo laiptinę. Tuo metu ją laiptinėje pasivijo sugyventinis A. M. ir koja tris kartus suspyrė jai į veidą taip sukeldamas fizinį skausmą. Kokia koja spyrė, negali pasakyti, nes nespėjo pamatyti. Lyginant skausmą nuo 1 iki 10, jai padarytas skausmas 8. Atvykus GMP medikams, nustatė dešinės akies sumušimą, į gydimo įstaiga nevyko. Kai sugyventinis namo laiptinėje ją mušė, pašalinių asmenų nebuvo ir įvykio nematė. Prašo sugyventinį nubausti įstatymo numatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Užduotį atlikti objektų tyrimą gavo, į teismo medicinos tarnybą vyks (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2021 m. liepos 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 16 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, neblaivus (2,24 prom.) A. M. sumušė neblaivią (2,22 prom.) sugyventinę S. J. Nukentėjusioji dėl dešinės akies sumušimo GMP medikų apžiūrėta įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevežta. Apie įvykį informuotas specializuotos pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. A. M. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 9);
2021 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš S. J., bei foto lentele, kurioje užfiksuotas patalpų bendras vaizdas (b. l. 14-15, 17-19);
2021 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 27-30);
2021 m. liepos 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai iš pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „Body“ kamerų (b. l. 31-32);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. liepos 16 d., 15.30 val., nukentėjusiajai S. J. nustatytas 2,22 promilių girtumas; 2021 m. liepos 16 d., 15.45 val. kaltinamajam A. M. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (b. l. 23-26);
2021 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota S. J. matomų kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą po dešine akimi matosi patinimas ir hematoma (mėlynė) (b. l. 34, 37-38);
2021 m. liepos 16 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta S. J., nustatyti sužalojimai ant veido minkštųjų audinių – patinimas, į ligoninę vykti atsisakė (b. l. 50-51);
2021 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 861/2021 (04), kurioje pateikta išvada, kad S. J. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinės akies srityje; tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M., būdamas neblaivus, namo laiptinėje smurtavo prieš savo sugyventinę S. J., t. y. 2021 m. liepos 16 d., apie 15.00 val., po asmeninio konflikto, tyčia, spyrė jai nenustatytą kiekį kartų į veido sritį ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, tokiais savo veiksmais padarė S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 106-108).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdamas teismas už tyčinį nusikaltimą, neatlikęs paskirtos bausmės, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
A. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas už analogiškus du tyčinius nusikaltimus, paskirta bausmė neatlikta (b. l. 64-66, 68-70, 73-74), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 75-77), nedirbantis (b. l. 79-80), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 81).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. kovo 5 d. Šiaulių aplinkės teismo paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, t. y. 90 valandų viešųjų darbų, švelnesnę – viešųjų darbų bausmę, keičiant griežtesne laisvės apribojimo bausme, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 16 d. 15.45 val. iki 2021 m. liepos 17 d. 12.15 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad A. M. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašė skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant priemonę atlikti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iš 2021 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam yra jau paskirta, kaltinamasis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. dalyvavo grupiniuose Prevencinės šeimyninio smurto programos užsiėmimuose (b. l. 118). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją išklausė, baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina, vietoje jos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios S. J. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. J.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam A. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. kovo 5 d. Šiaulių aplinkės teismo paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, t. y. 90 valandų viešųjų darbų, švelnesnę – viešųjų darbų bausmę, keičiant griežtesne laisvės apribojimo bausme, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 16 d. 15.45 val. iki 2021 m. liepos 17 d. 12.15 val. ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.
Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios S. J. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. J.
Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti A. M., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. M. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.