Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Mildai Lukoševičiūtei, Vaivai Žadeikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-11181 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neteikti socialinės paramos, materialinės paramos, papildomai teikiamos socialinės pašalpos gavėjams, bei materialinės paramos sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas, akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybė tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Materialinės paramos aprašas).

Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį yra skiriamos dvi socialinės paramos rūšys: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Teisė į socialinę pašalpą įgyjama atitinkant įstatymo 6 straipsnyje numatytus reikalavimus, o Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamos sąlygos teisei į socialinę pašalpą nustatyti.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos numatytos Įstatymo 25 straipsnyje: 1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita); 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir kt.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: <...> 5) jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos; <...> 11) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą; 13) siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą. Minėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtino Tvarkos aprašą. Taigi, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos patvirtintame piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše, pagal kurį, asmenys gali pretenduoti į socialinę paramą ne tik Įstatymo nustatytais atvejais, bet ir kitais, minėtame apraše nurodytais, atvejais. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 punktu, asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą kitais, Įstatyme nenumatytais, atvejais (išimties tvarka), atsižvelgiant į Socialinių išmokų poskyrio ar kitos kompetentingos įstaigos (institucijos) specialistų surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys, vykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4-6 punktuose nustatytas pareigas. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tvarkos aprašas analogiškai reglamentuoja atvejį, kada socialinė pašalpa neskiriama ar jos teikimas nutraukiamas, t.y. kada asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos sudaryti savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą (31.2.1 punktas).

Pagal Materialinės tvarkos aprašo 45 punktą materialinė parama sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti skiriama asmenims, socialinės pašalpos teikimo jiems laikotarpiu (įskaitant asmenis, kuriems socialinė pašalpa skiriama, bet neišmokama), o pagal 52 punktą materialinė parama skiriama asmenims, socialinės pašalpos teikimo jiems laikotarpiu <...>. Pagal Materialinės tvarkos aprašo 48, 54 punktus, parama neskiriama, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų arba jiems socialinės pašalpos dydis yra mažinamas Įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog tiek Tvarkos aprašo, tiek Materialinės tvarkos aprašo nuostatos imperatyviai nustato teisines pasekmes asmeniui, nevykdant Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos, t.y. nesudarant sąlygų savivaldybės administracijos darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą.

Elektroninės bylos medžiaga nustatyta, jog 2018 m. balandžio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Socialinės paramos skyrių su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai nuo 2018 m. balandžio iki lapkričio mėnesio gauti, prašymu materialinei paramai, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti bei prašymu materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti gauti.

Pareiškėjas nurodė, jog yra asmuo, kuriam nustatyta 45-55 procentai darbingumo, jog pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna, per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, gavo pajamų.

Pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjo 2018 m balandžio 18 d. prašymų nagrinėjimo metu buvo vertinamos pareiškėjo gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija, kuri buvo 58,07 Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-11181 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ nuspręsta pareiškėjui socialinės pašalpos neskirti, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi ir Tvarkos aprašo 31.2 punktu (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Tvarkos aprašo 31.2.1 papunkčiu), konstatavus, jog per nustatytą laikotarpį pareiškėjas nesudarė galimybių savivaldybės administracijos darbuotojams patikrinti jo gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir nepateikė visų dokumentų (duomenų), įrodančių pareiškėjo teisę gauti piniginę socialinę paramą, nurodytų 2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-10636, t.y. duomenų apie O.K. faktinę gyvenamąją vietą, dokumentų (duomenų) (paaiškinimų, išlaidas patvirtinančių dokumentų), kiek 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais pareiškėjas turėjo su būsto eksploatacija susijusių išlaidų, ryšio paslaugų, būsto remonto, maisto produktų įsigijimo, transporto bei kitų nepaminėtų išlaidų (paskolos grąžinimas, gyvybės draudimo įmokos, suteiktos paskolos ir (ar) kita), nepateikė paaiškinimo apie gyventojo (šeimos) apytikres vartojimo ir kitas išlaidas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-11181 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. prašymas materialinei paramai, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti bei prašymas materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti gauti netenkinti, nes pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa.

Iš Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog 2018 m. spalio 1 d. savivaldybės administracijos darbuotojams atvykus į pareiškėjo faktinę gyvenamą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsisakė sudaryti sąlygas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimui.

Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą iki 2018 m. spalio 12 d. sudaryti sąlygas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimui bei įpareigotas patikslinti ir pateikti visus teisingus duomenis (dokumentus), įrodančius teisę į socialinę paramą, tame tarpe nurodyti O.K. faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovės reikalavimas pateikti papildomus dokumentus buvo perteklinis, nes 2018 m. balandžio 18 d. prašymo-paraiškos skiltyje, kurią pildė savivaldybės administracijos darbuotojas, yra žyma, jog pateikti visi dokumentai, nes prašymų-paraiškų priėmimo metu išimtinai vertinama, ar yra pateikti dokumentai, nurodyti Įstatymo 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, tačiau prašymo tolesnio jų nagrinėjimu metu, nagrinėjant ar įgyjama teisė į socialinę paramą, savivaldybės darbuotojai turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, o asmuo, besikreipiantis dėl socialinės paramos, privalo sudaryti savivaldybės administracijos darbuotojams sąlygas tikrinti gyvenimo sąlygas, turtą, užimtumą, ir apie tokią pareiškėjo pareigą jis žinojo, kadangi pasirašytinai buvo informuotas (informaciniame lapelyje).

Pareiškėjas teigia, jog reikalaujamų dokumentų nepateikė, nes jam nebuvo žinomas Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ turinys.

Jau minėta, kad 2018 m. spalio 1 d. savivaldybės administracijos darbuotojams atvykus į pareiškėjo faktinę gyvenamą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsisakė sudaryti sąlygas jo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimui.

Nors byloje esančiame 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime nurodyta, jog nuo 1993 m. kovo 29 d. pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 18 d. prašyme-paraiškoje pažymėta, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog korespondencija su Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka pareiškėjui išsiųsta paties pareiškėjo nurodytu jo faktinės gyvenamosios vietos adresu. Nors pareiškėjas teigia, jog šalia jo gyvenamojo vagonėlio pašto dėžutė nėra įrengta, pareiga nurodyti adresą paštu siunčiamai korespondencijai įteikti, tenka pareiškėjui, todėl laikytina, jog pagrįstai korespondencija paštu pareiškėjui buvo siunčiama jo 2018 m. balandžio 18 d. prašyme-paraiškoje nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog korespondencija su Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ grįžo neįteikta, darytina išvada, jog Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. rašto Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ turinys pareiškėjui buvo žinomas.

Net ir darant prielaidą, jog Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-10636 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ pareiškėjui nebuvo įteiktas, 2018 m. balandžio 18 d. prašymo-paraiškos turinys patvirtina, jog pareiškėjas buvo supažindintas ir sutiko, jog piniginės socialinės paramos teikimo tikslais apie jį ir bendrai gyvenančius asmenis bus renkama informacija apie gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, veiklos pobūdį ir kita piniginei socialinei paramai būtina informacija, todėl darytina išvada, jog vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu, pareiškėjas pats turėjo pareigą domėtis prašymo-paraiškos nagrinėjimo eiga.

Pažymėtina, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, jog O.K. yra jo sugyventinė. Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. gegužės 28 d. atlikto patikrinimo metu O.K. neneigė, kad faktiškai gyvena su pareiškėju. Kadangi 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo metu O.K. buvo rasta pareiškėjo gyvenamoje vietoje, darytina išvada, jog pagrįstai iš pareiškėjo buvo pareikalauta pateikti duomenis apie O.K. faktinę gyvenamąją vietą.

Kadangi nustatyta, jog per nustatytą terminą pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos sudaryti savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą ir Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė piniginei socialinei paramai gauti trūkstamų dokumentų (duomenų), darytina išvada, jog atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos.

Materialinės paramos, papildomai teikiamos socialinės pašalpos gavėjams bei materialinės paramos sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, esminė teikimo sąlyga yra socialinės pašalpos teikimas, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-11181 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ atsisakydama skirti socialinę pašalpą, atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti materialinę paramą, papildomai teikiamą socialinės pašalpos gavėjams bei materialinę paramą sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas 52 straipsnio nuostatas, savo nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Socialinė parama – viena iš socialinės apsaugos formų. Šiuo Konstitucijos straipsniu išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją; jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Tačiau pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai).

Įvertinus tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. (23.45.)-SP13-11181 „Dėl piniginės socialinės paramos S.Š.“ yra išdėstyti pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. prašymų-paraiškų netenkinimo argumentai, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra pagrindo vertinimui, jog toks administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Netenkinus pagrindiniu laikytino reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-11181, netenkintinas išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-23364, prašymą materialinei paramai, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti Nr. SP23-23365 bei prašymą materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-23366.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.