Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, administracine tvarka nebausto už KET pažeidimą, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. 2010-11-06 apie 18.11 val. Trakuose, Vytauto g. prie 68, vairuodamas I. G. priklausantį automobilį Nisan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio bei neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeisdamas KET 133 p.reikalavimus, ko pasekoje apgadino vairuojamąjį automobilį, tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

R. C. kaltu dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), šiame name yra „MAXIMOS“ parduotuvė, todėl aikštelėje iš kiemo pusės, kurioje jis laiko savo automobilį Nissan Micra, pastoviai būna daug automobilių. 2010 m. lapkričio 6 d. apie 17.40 val. ruošėsi važiuoti į darbą, išvažiuojant automobiliu atbulai iš stovėjimo vietos, prie jo priėjo vyras ir pasakė, kad jis kliudė jo automobilį, nors jokio atsitrenkimo jis nejautė. Išėjęs pasižiūrėti, jokių apgadinimų nei savo nei kito automobilio nepastebėjo, tačiau vyras jam reiškė pretenzijas, todėl jis liepė skambinti policijai, bet vyras neskambino. Jis nutarė, kad vyras nenori pranešti policijai, todėl ir jis nepranešė, tik paskambino savo žmonai, kuriai liepė išeiti į lauką ir susitarti su vyru, nes jam reikėjo skubiai važiuoti į darbą, kur jis dirba apsaugoje. Dėl savo automobilio apgadinimo jis paaiškino, kad galinis bamperis buvo įlenktas seniau. Kitą dieną policijoje sužinojo, kad jokio įvykio prie jo namų užregistruota nebuvo, tačiau vėliau buvo iškviestas į policiją pasiaiškinti dėl šio įvykio.

R. C. atstovė advokatė T. K. prašo bylą nutraukti.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. teismui parodė, kad buvo atvažiavęs automobiliu (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „MAXIMA“. Buvo sustojęs aikštelės vidurinėje eilėje ir laukė žmonos. Automobilis Nissan Micro išvažiuodamas atbulai iš stovėjimo vietos, kliudė jo automobilį, todėl jis iškarto išlipo ir priėjęs prie vairuotojo, pasakė, kad šis kliudė jo automobilį, tačiau vyras net neišlipęs iš automobilio, pradėjo aiškintis, kažkur skambino, policijai nepranešė, liepė jam pranešti ir išvažiavo. Sulaukęs žmonos, jis iškvietė policiją, parašė paaiškinimą. Kitą dieną atvažiavęs prie „Maximos“ rado stovintį tą patį automobilį, padarė abiejų automobilių nuotraukas. V. K. nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie įvykį Vytauto g. prie „MAXIMOS“. Nuvykę su patruliu A. D., rado automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris paaiškino, kad automobilis baltos spalvos, kurio numerio jis neįsidėmėjo, kliudė jo automobilį, apdraskė bamperį ir nuvažiavo. Jie nuvažiavo į komisariatą, kur nukentėjusysis parašė pareiškimą, jis nubraižė įvykio schemą, apžiūrėjo apgadintą automobilį ir tai užfiksavo apžiūros akte. Jiems būnant prie „MAXIMOS“, niekas prie jų priėjęs nebuvo, ir neklausė dėl įvykio.

Liudytojas I. G. – C. teismui parodė, kad 2010-11-06 apie 18 val. vyras jai paskambino telefonu ir liepė išeiti į automobilių stovėjimo aikštelę ir susitarti su vyru, kurio automobilį jis išvažiuodamas kliudė. Išėjusi į lauką, jokio vyro nupasakoto automobilio ji nerado, vaikščiojo aikštelėje, klausė ten buvusių vyriškių, tačiau vienas iš jų nieko nematė, o kitas sakė, kad buvo koks tai konfliktas, bet vairuotojai išsiskirstė ir nuvažiavo.

Liudytojas R. V. teismui parodė, kad 2010-11-06 apie 18 val. ėjo link garažų prie „MAXIMOS“ parduotuvės Trakuose. Automobilių aikštelėje sutikęs pažįstamą vyriškį, kalbėjosi su juo, po to pamatė moterį-R. C. žmoną, kurį teiravosi dėl vieno automobilio žalios spalvos, kurį apgadino jos vyras, tačiau jis jokio incidento nematė ir nieko negali pasakyti.

Liudytojas D. Š. teismui parodė, kad matė incidentą tarp dviejų vairuotojų, jie tarpusavyje pakalbėjo, po to pirmas nuvažiavo apsaugos darbuotojo automobilis, vėliau išvažiavo ir kitas automobilis, policijos jis nematė.

Vilniaus VPK Trakų PK atstovas nurodė, kad R. C. važiuodamas atbulai, apgadino V. K. automobilį. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo jis geruoju nesusitarė, todėl jis privalėjo pranešti apie tai policijai. Kadangi R. C. apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo (ATPK 284 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. C. parodymai apie tai, kad V. K. automobilio jis neapgadino, todėl iš įvykio vietos nepasišalino, vertinami kritiškai ir atmetami, kadangi apgadinimai yra užfiksuoti abiejuose automobiliuose. R. C., išvažiuodamas iš stovėjimo vietos ir važiuodamas atbulai, nesilaikė saugaus atstumo, buvo neatsargus, ko pasėkoje kliudė kitą automobilį, jį apgadindamas. Apie tai, kad jo automobilis buvo apgadintas ankščiau iki įvyko, R. C. teismui jokių įrodymų nepateikė. Apklausti liudytojai įvykio aplinkybių nematė, R. V. nei įvykio nei konflikto nematė, o D. Š. teismui patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko incidentas tarp dviejų vairuotojų, po ko jie išvažiavo, po to jis kalbėjo su moteriške, kuri ieškojo vieno iš nuvažiavusių vairuotojų. Netikėti V. K. parodymams nėra pagrindo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėto teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tyčia, t. y. sąmoningu veiksmu, todėl būtina nustatyti, kad asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia, t. y. kad jis tai padarė sąmoningai, siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės.

R. C. teismui paaiškino, kad iš įvykio vietos jis pasišalino, nes buvo įsitikinęs, kad automobilio jis nesugadino, be to, jis labai skubėjo į darbą. Tačiau ir šie jo parodymai vertinami kritiškai, nes kaip matyti iš R. C. parodymų, jis suprato, kad kliudė kitą automobilį (nors teigė, jog apgadinimų nepastebėjo), tačiau liepė žmonai susitarti su vairuotoju ir jai pasakė, kad apgadino kitą automobilį. Tai patvirtino liudytoja I. G.-C., kuri pasakė dėl ko ji išėjo į lauką aiškintis, tačiau vairuotojo ten jau neberado. Tarp vairuotojų dėl įvykio įvyko konfliktas, jie nesutarė dėl padarytų apgadinimų, žalos, todėl jie privalėjo kviesti policiją, kuri vietoje išaiškintų visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau R. C. to nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, automobilių fotonuotraukomis, transporto priemonės apžiūros aktu, apklaustų teismo posėdyje liudytojo V. B., nukentėjusiojo V. K. parodymais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. C. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. R. C. nepranešė apie įvykį policijai ir nepalikęs nukentėjusiajam jokių savo duomenų (telefono, automobilio numerio ir pan.) išvažiavo. Šios aplinkybės reiškia, kad R. C. tikrai siekė išvengti atsakomybės bei tokiu savo elgesiu parodė visišką įstatymo reikalavimų ignoravimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus konstatuoja, kad R. C. pasitraukė iš eismo įvykio vietos sąmoningai (tyčia), siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas dirba, tačiau išlaiko du nepilnamečius vaikus, vaikui iš pirmos santuokos moka išlakymą, nekilnojamojo turto neturi, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėti, jam skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostata, teismas skiria administracinę nuobaudą už kiekvieną pažeidimą atskirai, nustatydamas galutinę nuobaudą, subendrinant apėmimo būdu.

Vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 100 Lt administracinę baudą.

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 3000 Lt administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams..

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.