- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- I1-2697-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03595-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 3–5) ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 93) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Marijampolės PN Kybartų sektorius) nepriimtinomis sąlygomis. Su pareiškėju gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 10 iki 12 asmenų, gyvenamąjį plotą dar labiau mažino pertekliniai baldai ir kitas inventorius. Dėl patalpų perpildymo nuolat tekdavo sėdėti arba gulėti, tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Kadangi nuo lango 5 metrų atstumu buvo apsauginė tvora, į patalpas nepatekdavo pakankamai dienos šviesos, nebuvo galima išvėdinti patalpų. Gryname ore pareiškėjas galėjo būti tik pasivaikščiojimo metu 4 valandas per parą, nes kitu laiku būdavo laikomas užrakintas. Administracija nesudarydavo galimybės užsiimti kita prasminga veikla. Būryje buvo nuo 60 iki 80 asmenų, todėl tualete ir prausykloje tekdavo laukti eilėse. Dušai buvo įrengti kitame pastate, todėl net ir blogomis oro sąlygomis į dušą ir iš jo tekdavo eiti per lauką. Vanduo dušuose buvo drungnas, kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis, vienu metu dušu naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų. Naudotis dušu buvo leidžiama 15 minučių, todėl tinkamai nusprausti buvo neįmanoma. Patalynė buvo keičiama dušo dieną, bet buvo netinkamai išskalbta. Gyvenamosiose patalpose ant sienų buvo pelėsis, sienos buvo drėgnos, langai neatsidarinėdavo, tekdavo išimti iš rėmų stiklo paketą. Maitinimas buvo prastas, maistas nuolat būdavo šaltas ir sudėtas į pažymėtus indus, kadangi pataisos įstaigos administracija toleravo subkultūrą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimą, diskomfortą, išgyvenimus.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 10–18) nurodė, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat buvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Teigė, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos nepagrįsti, kadangi nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Nurodė, jog Marijampolės PN vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punktu, kuriame nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralų gyvenamųjų patalpų apšvietimą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Atkreipė dėmesį, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.
Nurodė, kad socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Pareiškėjui taip pat yra parengtas 2018 m. spalio 25 d. Socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-199, su kuriuo pareiškėjas yra supažindintas. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalinga pareiškėjo motyvacija ir iniciatyva. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, taigi socialines reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sąveikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų.
Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka nuteistieji gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstojai. Šių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos. Nurodė, jog pareiškėjas 2019 ir 2021 metais yra dalyvavęs futbolo turnyruose.
Teigė, jog Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra patvirtintas dušinės darbo grafikas. Marijampolės PN nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių dušo patalpų įrengimą, dušo patalpoje yra stalai, ant kurių nuteistieji gali susidėti higienos priemones. Nurodė, jog nuteistiesiems išduodamas naujas arba dezinfekuotas minkštasis inventorius. Vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtinta dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, skalbiama ir patalynė bei drabužiai. Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Ginčo laikotarpiu buvo atliekami nuteistųjų valgyklos dienos patiekalų tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai, kad Marijampolės PN administracija ir pareigūnai ignoruoja pataisos namuose egzistuojančią nuteistųjų subkultūrą nepagrįsti. Marijampolės PN nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų visi nuteistieji yra lygus, tariamas susiskirstymas į subkultūras yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu bendravimu ir socialiniais įgūdžiais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra kreipęsis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.
Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių atvyko 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 38), todėl šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto atliekant bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje trūkumo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 11, 20–22, 23–25, 26–27, 28–30, 33–34), kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. gyveno 3 būrio 306 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,54 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,32 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 304 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas, 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. liepos 6 d. pareiškėjas gyveno 1 būrio 125 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,71 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,53 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 322 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas nurodo, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad gryname ore pareiškėjas galėjo būti tik pasivaikščiojimo metu 4 valandas per parą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo teigimu, jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore 4 valandas per parą, konstatuotina, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.
Pareiškėjas teigia, jog pataisos įstaigos administracija nesudarydavo galimybės užsiimti kita prasminga veikla.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad su pareiškėju yra sudarytas 2018 m. spalio 25 d. Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-199 (b. l. 35 – 40), iš kurio matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko gerbūvio darbus, dalyvavo futbolo turnyruose. Be to, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistieji grafikuose nustatytu laiku gali lankyti mišias, dalyvauti augalų auginimo veikloje, lankytis stadione, salėje, naudotis taksofonu, lankytis bibliotekoje (b. l. 42–53). Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiose socialinės reabilitacijos programose pageidavo dalyvauti, tačiau jam nebuvo leista. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai ribojama galimybė užsiimti jo pageidaujama veikla, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog pataisos įstaigoje buvo netinkamas natūralus apšvietimas, kadangi už lango buvo siena, užstojanti šviesą, nebuvo galima išvėdinti gyvenamųjų patalpų, ant sienų buvo pelėsis, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, langai neatsidarinėdavo.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo aktą Nr. (4-21 4.80)PA-208 (b. l. 61–63), surašytą atlikus 2020 m. sausio 21 d. patikrinimą, kurio metu buvo tikrintos 3 aukšto bendrosios patalpos. Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpose vizualiai matomų pelėsių neaptikta, bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius švarūs, valymo priemonių yra, dušo patalpos švarios, įrenginiai techniškai tvarkingi, pelėsių taip pat neaptikta. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas yra vėdinamos per atidaromus langus, taip pat yra įrengta dirbtinė ventiliacija, šviesa sklinda pro langus, taip pat patalpose yra įrengti šviestuvai, patalpos tvarkingos, ant sienų nėra pelėsių (b. l. 74–83).
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodo, jog atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos neatitinka tikrovės, jog patalpose buvo daromi remontai, todėl gyvenamosios patalpos atrodo padoriai. Tačiau pareiškėjas nekonkretizuoja, kada patalpose, kuriose buvo pagyvendintas pareiškėjas buvo daromas remontas, nepateikia įrodymų savo teiginiams pagrįsti, todėl teismo vertinimu, pagrindų nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nėra.
Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovei šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, neatsidarančių langų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog tualete ir prausykloje tekdavo laukti eilėse.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).
Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad 3 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 1 būro sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje – 7 praustuvės. Taip pat nurodė, jog 3 būryje ginčo laikotarpiu buvo iki 89 nuteistųjų, 1 būryje buvo iki 76 nuteistųjų (b. l. 12). Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge, todėl pareiškėjo argumentai, jog jam visą laiką tekdavo laukti eilėse tualete ir prausykloje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kadangi dušo kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis.
Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 85–87) patvirtina, jog Marijampolės PN dušo patalpoje yra įrengtos pertvaros. Pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, tačiau nurodo, jog dušo kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovės neteisėti veiksmai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nekonstatuotini.
Pareiškėjas nurodo, kad dušu galėjo naudotis tik 15 minučių, vienu metu dušu naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų, vanduo dušuose buvo drungnas, dušai buvo įrengti kitame pastate, todėl į dušą tekdavo eiti per lauką.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.) 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5. punkto redakcijoje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Aplinkybę, jog Marijampolės PN nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, yra sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę praustis duše patvirtina ginčo laikotarpiu galioję Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 7/07K-181 (b. l. 57– 58) ir Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-350 (b. l. 54–56) patvirtinti Naudojimosi dušo paslaugomis grafikai. Pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl naudojimosi dušu periodiškumo, tačiau nurodo, jog prausimosi laikas buvo per trumpas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duše trukmės. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas dušą įrengti kitame pastate, nei nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Be to pareiškėjas skunde detaliai neišdėstė aplinkybių, susijusių su jo subjektinių teisių pažeidimu dėl netinkamos vandens temperatūros dušuose ir dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, taip pat duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to būtų reiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai, kreipęsis į kompetentingas institucijas. Todėl šiuo aspektu pagal skunde išdėstytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, jog dušo dieną buvo keičiama patalynė, bet ji nebūdavo tinkamai išskalbta.
Į bylą pateikti įrodymai – Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka, Marijampolės pataisos namų, J.Biliūno g. 14, Kybartai, buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka (b. l. 59–60) patvirtina, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje patalynė skalbiama centralizuotai skalbykloje, nešvari patalynė nuteistajam ar būrio tvarkiniui į švarią patalynę keičiama iš karto pridavus nešvarią. Pareiškėjas neneigia, jog išskalbta patalynė jam buvo suteikiama kartą per savaitę, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamai išskalbtos patalynės, būtų prašęs ją pakeisti ir tokie jo prašymai būtų buvę netenkinti. Taip pat pareiškėjas nenurodo kada konkrečiai yra gavęs netinkamai išskalbtą patalynę, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog valgykloje buvo tiekiamas prastas, atšalęs maistas.
BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktą, nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sąlygų patikrinimo aktus (b. l. 65– 87), kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedūrų pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks būtent maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ir nesant duomenų, kad administracija nesiėmė priemonių šias problemas išspręsti teismas pareiškėjo argumentus dėl blogos maisto kokybės laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip grindžia aplinkybėmis, kad Marijampolės PN administracija (pareigūnai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultūrą, kadangi maistas patiekiamas pažymėtuose induose.
BVK 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo iš Marijampolės PN administracijos pusės. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygūs. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgūdžiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų. Aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, pareiškėjo teiginiai dėl kastų Marijampolės PN susidarymo ir jų toleravimo vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).
Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimą, diskomfortą, išgyvenimus, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 31), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose bei dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos/sveikatos, į įstaigos psichologus nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. sausio 6 d. pažymos Nr. MPN-2 (b. l. 32) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamo maitinimo nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.