- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-123-606/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02422-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. G. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistasis S. G. iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2023 m. balandžio 25 d.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. G. prašymas dėl teistumo panaikinimo.
3. Skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nuteistasis S. G. tvirtina, kad be visa to, kad yra visos sąlygos spręsti klausimą dėl jam teistumo panaikinimo, jis bausmę yra atlikęs visiškai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra praėję daugiau nei pusę jam paskirto teistumo laiko, taip pat yra puikiai charakterizuojamas savo darbdavio ir kolegų. Teismo metu nurodė, kad daugiau kaip 20 metų naudojosi teise turėti ginklus, daugiau kaip 10 metų (duomenys neskelbtini) sistemoje vesdavo šaudymo varžybas. Teismui akcentavo ir tai, kad teistumo panaikinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise naudotis šaunamaisiais ginklais, ir ne dėl medžioklės tikslų, kaip konstatavo teismas, o dėl galėjimo vykdyti ginkluotą pasipriešinimą okupacijos metu ginant valstybę ir šeimą. To motyvus buvo išsamiai išdėstęs teismui savo prašyme.
3.2. Nurodo, kad teismui taip pat aiškiai akcentavo ir kitą teistumo panaikinimo pagrindą, kuris tiesiogiai ir pagrįstai varžo jo teises ir yra neproporcingas – tai tolimesnė jo kaip advokato karjera, kuri reikalauja būti nepriekaištingos reputacijos. Teismui buvo nurodyta jo kaip teisininko įgyta ilgametė patirtis ir žinios ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir privačiame sektoriuje. Visiškai nesutinka su teisėjo nutarties argumentais, kad teistumas nėra kliūtis jam užsiimti tam tikra darbine veikla ir, kad jam tai puikiai sekasi daryti. Priešingai nei nurodė teismas, kiekvieno žmogaus teisė – laisvai pasirinkti darbą ar verslą, kuri yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio l dalyje. Nuteistasis S. G. pažymi, kad prokurorė posėdyje taip pat sutiko, jog tie pagrindai, kuriais jis teikė prašymą teismui dėl teistumo panaikinimo, yra pakankamai argumentuoti.
3.3. Taip pat nuteistasis S. G. nurodo, kad jis teismui paaiškino ir dėl jo padarytų penkių administracinių nusižengimų padarymo per trejus metus. Pažymi, kad jis naudoja automobilį kiekvieną dieną tiek asmeniniais tikslais, tiek ir darbo funkcijoms vykdyti. Supranta visiškai paties administracinių nusižengimų kodekso tikslus ir visada stengiasi sąžiningai laikytis numatytų teisės normų. Teismui aiškindamas nurodytų administracinių nusižengimų aplinkybes, posėdžio metu atsiprašė už tai ir pažadėjo ateityje vairuodamas automobilį būti labiau atidesnis. Be to, kalbant apie paskutinį administracinį nusižengimą, t. y. greičio viršijimą gyvenvietės teritorijoje, taip pat teismui nurodė svarbias aplinkybes, susijusias su šiuo nusižengimu, kad minėtas pažeidimas įvyko ankstų sekmadienio rytą (8.55 val.), automobilių toje kelio atkarpoje, išvažiuojant iš Klaipėdos miesto teritorijos, nebuvo visiškai. Automobiliu važiavo vienas, ir net nepastebėjo, kad automobilis įsibėgėjo iki tokio greičio (tik sulaukęs baudos tai pamatė). Be to, prieš šį pažeidimą, paskutinį kartą viršijo greitį 2022 m. rugsėjo 20 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus. Nuteistojo nuomone, tai parodo, kad šis greičio viršijimas yra tik atsitiktinis ir jis nėra nuolatinis bei piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Net ir skiriant baudą už paskutinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo nurodyta sumokėti tik pusę skiriamos baudos, kaip asmeniui pirmą kartą per metus padarius tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
3.4. Nuteistojo teigimu, paskutinis padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra menkavertis, priešingai nei nurodė teisėjas. Nuteistojo nuomone, kiti keturi nusižengimai padaryti per trejus metus nėra šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie taip pat nėra ir sistemingi. Tai patvirtina už šiuos pažeidimus paskirtos ir atitinkamai nedidelės baudos nuo 12 iki 30 eurų. Kartu pasikartodamas teigia, kad dėl padarytų pažeidimų gailisi, nuobaudos įvykdytos, mano, kad ateityje panašūs pažeidimai nesikartos.
3.5. Be to, nuteistajam nesuprantama, kodėl teisėjas, spręsdamas konkretų prašymą – panaikinti teistumą, nutartyje cituoja teismų motyvus, susijusius su bausmės skyrimu. Teismas subjektyviai klaidingai sulygino du iš esmės skirtingus teisės institutus – bausmės ir teistumo. Nuteistasis akcentuoja, kad šios aplinkybės negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo. Teisės teorijoje teigiama, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę. Į minėtas aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skyręs bausmę, skirtos bausmės dydis tiesiogiai priklauso nuo šių aplinkybių, todėl bendrasis teisės principas non bis in idem (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis) kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo. Esant tokiam argumentavimui, nuteistojo vertinimu, galima daryti išvadą, jog šio prašymo išsprendimas visoje apimtyje yra neįmanomas, nes šios aplinkybės nekito per visą bausmės vykdymo laikotarpį, tiek vėliau. Todėl toks vertinimas negali būti legitimiu. Pagal teismo išdėstytą poziciją, asmuo, nuteistas už nesunkų nusikaltimą ir nepripažinęs savo kaltės, neturėtų teisės pasinaudoti galimybe į teistumo sutrupinimą ir pan.
3.6. Nuteistojo S. G. teigimu, teismo išdėstyti motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, tai yra subjektyvus teismo nuomonės išreiškimas, kuris nėra pagrįstas konkrečių duomenų įvertinimu ir teisiškai motyvuotas pagal suformuotą teismų praktiką. Nuteistasis akcentuoja, kad jis atliko jam paskirtą bausmę ir jau 2023 m. balandžio 25 d. buvo išregistruotas iš Prabuojamų asmenų duomenų registro. Per minėtą bausmės atlikimo laiką nepadarė jokių teisės pažeidimų ar nusikaltimų, yra praėję daugiau nei pusę jam paskirto teistumo laiko, taip pat yra puikiai charakterizuojamas savo darbdavio bei kolegų, todėl priešingai, nei teismas teigia skundžiamoje nutartyje, nėra teisėto pagrindo teigti, jog nepasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės instituto ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmestinas.
5. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamuoju įstatymu nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
6. Pažymėtina, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą.
8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino, kad byloje yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam S. G. sutrumpinti teistumo terminą, nes suėjo daugiau kaip pusė teistumo termino, tačiau atmetė nuteistojo S. G. prašymą dėl teistumo termino sutrumpinimo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis ne kartą keitė savo parodymus, koreguodamas juos taip, kad galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį skundė ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, ir tai, apylinkės teismo vertinimu, rodo, kad nuteistasis ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepakeitė savo nusikalstamo elgesio vertinimo. Be to, teismo nuomone, svarbu tai, kad S. G. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo administracine tvarka baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o teistumas nėra kliūtis jam užsiimti tam tikra darbine veikla.
9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis S. G. pasinaudojo jam suteikta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra nuteistojo elgesį apibūdinanti aplinkybė būtent po bausmės atlikimo ir neužkerta kelio taikyti nuteistajam teistumo panaikinimo institutą. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, pačios nusikaltimo padarymo aplinkybės buvo reikšmingos nuteistajam skiriant bausmę už padarytą nusikaltimą, taip pat ir sprendžiant nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ar 39 straipsniuose numatytais pagrindais bei buvo padaryta išvada, jog būtent tokioje situacijoje taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nebūtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
10. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
11. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu S. G. buvo nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jis iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2023 m. balandžio 25 d., šiuo metu po nuteistojo S. G. bausmės atlikimo yra praėję beveik vieneri metai ir aštuoni mėnesiai, t. y. yra suėję daugiau kaip pusę teistumo termino. Nuteistasis S. G. nusikalto pirmą kartą, po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo, jam nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, tačiau vien tai, kad asmuo po jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybės išimtinai teigiamai necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Šiuo atveju nuteistąjį S. G. kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų būrelio buvusį narį teigiamai apibūdino 2022 metais išrinktasis (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų būrelio pirmininkas, nuteistasis S. G. teigiamai charakterizuojamas kaip darbuotojas (direktorius) įmonės, kurioje dirba, pagrindinio akcininko. Tačiau, vertinant asmenį charakterizuojančius duomenis, apygardos teismo vertinimu, negali būti ignoruojami objektyvūs duomenys, kurie sudaro pagrindą abejoti asmens nepriekaištingu elgesiu būtent laikantis įstatymų reikalavimų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis S. G. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo baustas administracine tvarka 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų du kartus už automobilio pastatymą ne vietoje ir tris kartus už nustatyto greičio viršijimą. Pažymėtina, nuteistasis S. G. iš šių 5 kartų 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtent po to, kai atliko nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, paskutinius du pažeidimus padarė šiais metais vieną po kito trijų mėnesių laikotarpiu, ir tai nesudaro jokio pagrindo daryti išvados, kad jo padaryti pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne elgiantis lengvabūdiškai ir nedarant jokių išvadų iš ankstesnių analogiškų baustumų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistasis S. G. paskutinį kartą nubaustas už tai, kad nustatytą greitį viršijo net 33 km/h, važiuodamas miesto ribose, šį pažeidimą padarė 2024 m. spalio 26 d., t. y. kitą dieną po prašymo dėl teistumo panaikinimo pateikimo teismui, tačiau nuteistasis šį pažeidimą vertina kaip menkavertį, iš esmės jį pateisina tuo, kad kelyje nebuvo automobilių, ir akivaizdžiai neįvertina tokių savo elgesio galimų pasekmių, o tai parodo, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina. Ir šiuo atveju S. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nors dauguma iš jų ir nėra šiurkštūs, tačiau parodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.
13. Pažymėtina, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį sudaro pagrindą spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, o kartu – ir bausmės tikslų nuteistajam pasiekimą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad nustatytos nuteistąjį S. G. apibūdinančios aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis pagrindui taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą. Kartu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju teistumas nėra kliūtis S. G. užsiimti darbine veikla kaip teisininkui, o ta aplinkybė, kad dėl teistumo persikelia kandidato į advokatus nepriekaištingos reputacijos termino skaičiavimo pradžia, nėra neproporcingai apsunkinanti nuteistojo padėtį, juolab, šiuo atveju nėra reikšmingas leidimo įgijimas laikyti ginklą.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.