- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-196-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „MALENA”
- Atsakovas
- AB „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-196-115/2011
2011 m. sausio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „MALENA” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria prašymas panaikinta 2010-06-03 nutartis CPK 334 str. 1 d. 1 p. tvarka civilinėje byloje Nr. 2-14113-430/2010 pagal ieškovo UAB „MALENA” ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo ir įskaitymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „MALENA”, pareiškęs ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo ir įskaitymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui ir ieškinio užtikrinimui uždrausti atsakovui AB „SEB lizingas“ atsiimti, parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti lizingo sutarčių Nr.2007-09015 ir Nr.2008-040612 pagrindu ieškovui perduotus naudoti automobilius BMW 118 (identifikavimo Nr.WBAUD71050PD91554) bei Audi A5 (identifikavimo Nr.WAUZZZ8T58A040710).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (b.l.152) prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė AB „SEB lizingas“ atsiimti, parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 pagrindu UAB „MALENA“ perduotus naudoti automobilius BMW 118 (identifikavimo Nr.WBAUD71050PD91554) ir Audi A5 (identifikavimo Nr.WAUZZZ8T58A040710).
Šalies argumentai
Apeliantas pateikė atskirąjį skundą (b.l.161-164) ir prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį, kuria teismas ieškovo UAB „MALENA“ ieškinio užtikrinimui atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui atsiimti, parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 pagrindu ieškovui perduotus naudoti automobilius BMW 118 ir Audi A5. Ieškovas UAB „MALENA“ 2010 05 27 pateikė teismui ieškinį, tačiau jau kitą dieną, t.y. 2010 05 28, jis pats atsakovui grąžino lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 dalyką (automobilius BMW 118D ir Audi A5), tuo patvirtindamas, kad laikinosios apsaugos priemonės jam nebereikalingos ir nesusijusios su ieškinio reikalavimais. Ieškinyje reikalavimų dėl nuosavybės perdavimo atsakovo atžvilgiu nereiškiama. Lizingo sutartys Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 nutrauktos dar 2009-11 -30, todėl net ir patenkinus ieškinio reikalavimus, nereikštų, kad atnaujinamas lizingo sutarčių galiojimas. Pasibaigus šioms sutartims, baigiasi ir atsakovo prievolė perduoti turtą ieškovo nuosavybėn. Uždraudžiant atsakovui disponuoti turtu, dėl kurio 2010-05-27 ieškinyje nėra reiškiama jokių reikalavimų, pažeidžiamos atsakovo, kaip turto savininko, teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti AB „SEB lizingas“ atsiimti, parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 pagrindu UAB „MALENA“ perduotus naudoti automobilius BMW 118 (identifikavimo Nr.WBAUD71050PD91554) ir Audi A5 (identifikavimo Nr.WAUZZZ8T58A040710). Atmetė ieškovo UAB „MALENA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.169).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 dalykas (automobiliai BMW 118D ir Audi A5) 2010-05-28, t.y. po ieškinio pateikimo teismui (2010-05-27) paties ieškovo buvo sugrąžinti atsakovui. Šie faktai ginčijamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu teismui nebuvo žinomi. Įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes, bei atsižvelgęs į ieškovo skunde išdėstytas aplinkybes dėl ieškinio reikalavimų ryšio su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas sprendė, kad ieškinio užtikrinimui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra būtinybės, todėl atsižvelgiant į proceso koncentracijos, operatyvumo principus, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį (CPK 334 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB “MALENA” pateikė atskirąjį skundą (b.l.183-186), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones šiomis: uždrausti atsakovui AB „SEB lizingas“ parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti automobilius BMW 118 (identifikavimo Nr.WBAUD71050PD91554) ir Audi A5 (identifikavimo Nr.WAUZZZ8T58A040710). Nurodo, jog 2010 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais, nes nors lizingo sutartys Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 buvo nutrauktos dar 2009-11-30, tačiau šių sutarčių 18.13 p. numato, kad sutartys gali būti atnaujintos šalių raštišku sutarimu. Pažymi, jog po sutarčių nutraukimo šalys bendravo, tarėsi ir atsakovas nurodė, kad ieškovas turi automobilius BMW 118 ir Audi A5 grąžinti arba padengti įsipareigojimų sumą. Ieškovas daro išvadą, kad pats atsakovas laikė, jog minėtų lizingo sutarčių galiojimas yra atnaujintas. Pabrėžia, jog ieškinyje prašo įpareigoti atsakovą ieškovui priteistą sumą (90 705,23 Lt) įskaityti kaip įmokas pagal finansinio lizingo sutartis Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612. Atlikus įskaitymą, būtų konstatuota, jog 90.705,23 Lt suma buvo sumokėta kaip įmokos už automobilius, dėl ko minėtos sutartys negalėtų būti laikomos pažeistomis, sutartys ir toliau būtų vykdomos, sutartyje Nr.2007-090105 numatyto automobilio BMW 118 nuosavybė pereitų ieškovui, o už sutartyje Nr.2008-040612 numatytą automobilį Audi A5 mokėtina suma sumažėtų iki 74.762,29 Lt. Tačiau atsakovas nesutinka su tuo, jog jis iš ieškovo be pagrindo yra įgijęs 90.705,23 Lt, jis nesutinka šios sumos įskaityti kaip įmokų už lizingo sutartis. Todėl atsakovas, kuris šiuo metu yra perėmęs automobilius BMW 118 ir Audi A5, užsitęsus šios civilinės bylos nagrinėjimui, gali juos parduoti tretiesiems asmenims. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas netektų prasmės. Apelianto manymu, ta aplinkybė kad automobiliai BMW 118 ir Audi A5 buvo grąžinti atsakovui, negalėjo suponuoti teismo sprendimo panaikinti visas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (draudimo parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti automobilius BMW 118 ir Audi A5). Pažymi, jog ieškovas minėtus automobilius atsakovui perdavė po ieškinio pateikimo, bet dar iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, neturėdamas kito pasirinkimo, todėl negalima teigti, kad ieškovui pačiam tapo nebeaktualios laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo metu, atsakovui atsiėmus automobilius, draudimas atsakovui atsiimti automobilius būtų nelogiškas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių apimtis keistina.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.194-198) prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, jog tarp ieškinio ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra tarpusavio ryšio, nes ieškovas neginčija lizingo sutarčių nutraukimo fakto ir neprašo pripažinti nuosavybės į nurodytus automobilius. Net įskaičius ieškovo prašomą įsiskolinimą, kurį ieškovo teigimu, atsakovas gavo iš atsiimto turto pardavimo, atsakovui neatsirastų pareiga atnaujinti nutrauktų lizingo sutarčių galiojimą ar perduoti nuosavybės teisę į lizinguotą turtą (CPK 6.221 str. 1 d). Teigia, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovui disponuoti automobiliu Audi A5 atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad net ieškinio patenkinimo atveju ieškovas į jį neįgytų jokių teisių, prieštarauja ekonomiškumo principui (CPK 145 str. 2 d.). Pažymi, jog lizingo sutarčių 18.13 p. numato, kad sutartys gali būti atnaujintos šalių raštišku sutarimu, tačiau susirašinėjimas negali būti laikomas raštišku susitarimu dėl sutarčių atnaujinimo. Pažymi, jog ginčo dalyku esantis turtas yra specifinis nekilnojamasis turtas, kuriam būdingas nuolatinis nuvertėjimas net ir jo nenaudojimo atveju, todėl ieškovas turi įvertinti tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ir užsitęsus bylos nagrinėjimui, areštuotas turtas gali smarkiai nuvertėti, o ieškovas gali neturėti piniginių išteklių atlyginti šiuos nuostolius atsakovui, taigi, reiktų vadovautis CK 4.39 str. 2 d., kur nurodyta, kad kilus abejonių dėl nuosavybės teisių apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Apelianto (ieškovo) UAB „MALENA” atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2010-06-03 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti AB „SEB lizingas“ atsiimti, parduoti, išnuomoti, įkeisti bei kitaip perleisti ar suvaržyti lizingo sutarčių Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612 pagrindu UAB „MALENA“ perduotus naudoti automobilius BMW 118 (identifikavimo Nr.WBAUD71050PD91554) ir Audi A5 (identifikavimo Nr.WAUZZZ8T58A040710) ir atmetė ieškovo UAB „MALENA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog lizingo sutarčių galiojimas yra atnaujintas; prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susiję su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą ieškovui priteistą sumą (90.705,23 Lt) įskaityti kaip įmokas pagal finansinio lizingo sutartis Nr.2007-090105 ir Nr.2008-040612. Kadangi atsakovas nesutinka, jog iš ieškovo be pagrindo yra įgijęs 90.705,23 Lt, ir nesutinka šios sumos įskaityti kaip įmokų už lizingo sutartis, todėl jam perėmus automobilius BMW 118 ir Audi A5, atsakovas gali juos parduoti tretiesiems asmenims ir ieškovo reikalavimas netektų prasmės.
Šioje nutartyje jau minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio reikalavimu, taip, kad šios priemonės, ieškinio reikalavimą patenkinus teismo sprendimu, užtikrintų tik šio reikalavimo, bet ne kitokių ieškovo interesų, įvykdymą. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, tarp ieškinio ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra tarpusavio ryšio, nes ieškovas neginčija lizingo sutarčių nutraukimo fakto ir neprašo pripažinti nuosavybės į nurodytus automobilius. Taip pat kolegija pažymi, jog iš byloje esančių finansinio lizingo sutarčių 18.13 p. matyti, jog finansinio lizingo sutartys gali būti atnaujintos šalių atskiru raštišku sutarimu. Kolegija sutinka su atsakovo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog susirašinėjimas tarp apelianto (ieškovo) ir atsakovo (b.l.108-112) negali būti laikomas atskiru raštišku susitarimu dėl finansinio lizingo sutarčių atnaujinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) UAB „MALENA” atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (ieškovo) UAB „MALENA” priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.203).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14113-430/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „MALENA” valstybei 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.