- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-274-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- J. R., E. R.
- Kaltinamasis
- J. R.
- Civilinis ieškovas
- E. B., E. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-238/2016;
Teisėja: Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00273-2014-3;
2016 m. birželio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistajam J. R. jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo
J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 35 paroms, pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 35 paroms. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a p. p. pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinamojo J. R. civilinei ieškovei E. B. priteista 202,73 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta; civiliniam ieškovui E. M. priteista 144,81 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Procesas dėl Č. K. civilinio ieškinio nutrauktas.
Dėl nuteistosios E. R. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, pasitelkę A. K., kuris nėra kaltas dėl veikos, ir N. C., kuri nėra kalta dėl veikos, apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2014-07-31, tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, J. R. iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino N. C., kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, į jai priklausantį įrodymų tyrimo metu nenustatytą telefono numerį ir nurodė jai patalpinti interneto portale www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą traktorių „Belarus 9520“, 2002 m. laidos, kurio J. R. realiai neturėjo ir negalėjo parduoti, taip pat skelbime nurodyti kontaktinį telefono numerį 8-639-22312. N. C., naudodamasi kompiuteriu su interneto prieiga IP 86.100.164.11, 2014-07-31, 20:21:52 J. R. nurodymu patalpino melagingą skelbimą – ID 19708067, interneto portale www.skelbiu.lt apie parduodamą traktorių „Belarus“ 9520“, 2002 m. laidos, o 2014-08-01 pagal patalpintą melagingą skelbimą internete, nurodytu skelbime kontaktiniu telefono numeriu – 8-639-22312, paskambino E. M. iš telefono numerio 8-640-54604, telefonu atsiliepęs Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis įrodymų tyrimo metu nenustatytas bendrininkų grupės narys nurodė E. M. pervesti avansinį 500 litų (kas atitinka 144,81 euro) mokestį į A. K. priklausančią banko sąskaitą – AB „DNB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. M. apgaulės įtakoje – manant, kad jis perves pinigus už traktorių, kurį vėliau įgis, avansą pervesti sutikus ir 2014-08-02 tiksliai nenustatytu laiku pervedus 500 litų (kas atitinka 144,81 euro) į A. K. priklausančią banko sąskaitą – AB „DNB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-04, tiksliai nenustatytu laiku, J. R. telefonu paskambino į A. K. priklausantį telefono numerį ir telefoninio pokalbio metu davė jam konkrečius nurodymus, ką su į A. K. sąskaitą pervestais E. M. priklausančiais pinigais daryti, o A. K., vadovaudamasis J. R. duotais nurodymais, 2015-08-04, apie 16.34 val., bankomate ((duomenys neskelbtini) esančiame adresu Vilniaus g. 2, Kuršėnai, iš savo sąskaitos išgrynino E. M. priklausančius 500 litų (kas atitinka 144,81 euro), o išgryninęs J. R. nurodymu įrodymų tyrimo metu nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau, o kitą dalį pervedė bei perdavė J. R. telefonu nurodytiems nenustatytiems asmenims, tokiu būdu J. R. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytas Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, turėdami realią galimybę disponuoti į A. K. banko sąskaitą pervestais E. M. priklausančiais 500 litų (kas atitinka 144,81 euro), juos apgaule įgijo savo ir kitų naudai, tuo nukentėjusiajam E. M. padarė 500 litų (144,81 euro) turtinę žalą.
Be to, jis pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, pasitelkę E. R., kuri nėra kalta dėl veikos, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, tai yra 2014 m. rugsėjo mėn., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, J. R. įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu suorganizavo melagingo skelbimo patalpinimą interneto portale www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį „Mercedes-Benz ML320“, kurio J. R. realiai neturėjo ir negalėjo parduoti, skelbime nurodant kontaktinį telefono numerį 8-602-48371, kuris vėliau buvo pakeistas į telefono numerį 8-602-97665, įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis mobiliuoju įrenginiu su interneto prieiga IP 82.145.217.152, 2014-09-16, 13:28:33 J. R. nurodymu patalpino melagingą skelbimą – ID 3806837 apie parduodamą automobilį „Mercedes-Benz ML320“ interneto portale www.autoplius.lt, nurodydamas skelbime kontaktinį telefono numerį 8-602-48371, kuris vėliau buvo pakeistas į telefono numerį 8-602-97665. 2014-09-17 pagal patalpintą melagingą skelbimą internete, nurodytais skelbime kontaktiniais telefono numeriais – 8-602-48371, 8-602-97665 paskambino iš telefono numerio 8-613-81008 nukentėjusioji E. B., kuriai telefonu atsiliepęs Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis įrodymų tyrimo metu nenustatytas bendrininkų grupės narys nurodė pervesti avansinį 700 litų (kas atitinka 202,73 eurus) mokestį į A. M. priklausančią banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), o E. B. apgaulės įtakoje manant, kad ji perveda pinigus už automobilį, kurį vėliau įgis, sutikus pinigus pervesti ir 2014-09-17 pervedus 700 litų (kas atitinka 202,73 euro) į A. M. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-17 J. R. telefonu paskambino į E. R. priklausantį telefono numerį ir davė jai konkrečius nurodymus, ką su į A. M. sąskaitą pervestomis E. B. priklausančiomis piniginėmis lėšomis daryti, o E. R., vadovaudamasi J. R. duotais nurodymais 2014-09-17, dalimis, iš viso 500 litų (kas atitinka 144,81 euro) naudodamasi A. M. suteikta elektroninės bankininkystės paskyra persiuntė J. R. nurodytiems asmenims, o kitą dalį pinigų - 200 litų (kas atitinka 57,92 euro) kartu su kitais pinigais, kurių kilmė įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, 2014-09-18, 09:27 išgrynino bankomate – H166/HB, esančiame adresu Vytauto g. 33, Prienai, ir perdavė įrodymų tyrimo nenustatytiems asmenims, tokiu būdu J. R. duodant nurodymus E. R., o pastarajai besąlygiškai juos vykdant, J. R. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytas Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, turėdami realią galimybę disponuoti į A. M. banko sąskaitą pervestais E. B. priklausančiais 700 litų (kas atitinka 202,73 euro), juos įgijo apgaulės būdu savo ir kitų naudai, šiais veiksmais nukentėjusiajai E. B. padarė 700 litų (kas atitinka 202,73 euro) turtinę žalą.
Be to, jis pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. ir su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, o taip pat su A. K., kuris nėra kaltas dėl veikos, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą , tai yra 2014 m. rugsėjo mėn. J. R. įrodymų tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo melagingo skelbimo patalpinimą interneto portale www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį „Nissan X-TRAIL“, kurio J. R. realiai neturėjo ir negalėjo parduoti, skelbime nurodant kontaktinį telefono numerį 8-690-21045, įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis mobiliuoju įrenginiu su interneto prieiga IP 83.189.220.42, 2014-09-30, 14:28:39 J. R. nurodymu patalpino melagingą skelbimą – ID 3833602, interneto portale www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį „Nissan X-TRAIL“, nurodydamas skelbime kontaktinį telefono numerį 8-690-21045, 2014-09-30 pagal šį patalpintą melagingą skelbimą internete nurodytu skelbime kontaktiniu telefono numeriu – 8-690-21045 paskambino iš telefono numerio 8-655-93661 Č. K., kuriam telefonu atsiliepęs Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis įrodymų tyrimo metu nenustatytas bendrininkų grupės narys nurodė pervesti avansinį 500 litų (kas atitinka 144,81 eurus) mokestį į A. K. priklausančią banko sąskaitą AB „DNB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), o Č. K. apgaulės įtakoje manant, kad jis perveda pinigus už automobilį, kurį vėliau įgis, sutikus pinigus pervesti ir 2014-10-01 pervedus 500 litų (kas atitinka 144,81 euro) iš žmonos I. K. banko sąskaitos į A. K. banko sąskaitą AB „DNB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-01 J. R. telefonu paskambino A. K. ir davė jam konkrečius nurodymus, ką su į A. K. sąskaitą pervestomis Č. K. priklausančiomis piniginėmis lėšomis daryti, o A. K., vadovaudamasis J. R. duotais nurodymais, dalį pinigų – 270 litų (kas atitinka 78,19 euro) išgrynino 2015-10-02 parduotuvėje „Grūstė 11“, adresu Daugėlių g. 82, Kuršėnuose, esančiame „Perlas“ terminale, o kitą dalį pinigų – 220 litų (kas atitinka 63,71 euro) išgrynino 2014-10-02 bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus g. 2, Kuršėnuose, tai yra viso išgrynino 490 litų (kas atitinka 141,91 euro), iš kurių dalį pinigų – 350 litų (kas atitinka 101,36 euro) J. R. nurodymu 2014-10-02 prie parduotuvės „Grūstė 11“, adresu Daugėlių g. 82, Kuršėnuose, perdavė E. R., kuri iš anksto buvo pažadėjusi J. R. iš sukčiavimų gautus pinigus paimti iš A. K., ir kaltinamoji E. R., vykdydama kaltinamojo J. R. nurodymus, suvokdama, kad šie pinigai gauti apgaulės būdu, paėmė iš A. K. 350 litų (kas atitinka 101,36 euro) ir juos panaudojo savo reikmėms, o kitą dalį pinigų 140 litų (kas atitinka 40,54 eurus) A. K. J. R. nurodymu pasiliko sau ir perdavė nenustatytiems asmenims, taip J. R. duodant nurodymus A. K. ir E. R., o šiems besąlygiškai juos vykdant, J. R. su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu ir E. R., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, turėdami realią galimybę disponuoti į A. K. banko sąskaitą pervestais ir E. R. grynaisiais perduotais Č. K. priklausančiais 500 litų (kas atitinka 144,81 euro), juos apgaule įgijo savo ir kitų naudai, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Č. K. 500 litų (144,81 euro) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau – ir Skundas) nuteistasis J. R. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra grindžiamas parodymais, kuriuos jo žmona E. R. davė pareigūnui grasinant, apklausos metu nedalyvavo jos gynėjas, taip pat jai nebuvo išaiškintos jos teisės. Taip pat E. R. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nebuvo supažindinta su liudytojo teisėmis, jai buvo liepta pasirašyti ant užpildyto apklausos protokolo, priešingu atveju ją buvo grasinta uždaryti į areštinę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad telefonas, su kuriuo buvo daromi nusikaltimai, buvo rastas ne pas jį ir ne tarp jo daiktų, kas patvirtina, jog jis šiuo telefonu nesinaudojo. Liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad jis telefonu bendravo su asmeniu pravarde „Džonis“, o jo teismo salėje neatpažino. Nukentėjusieji E. M., E. B. ir Č. K. teismo posėdžių metu patvirtino, kad žmogus, kuris su jais bendravo telefonu, neva yra J. R., o E. M. teisme iš balso atpažino J. V., kuris su juo ir bendravo telefonu. Byloje nebuvo nustatytas garso įrašas, kuris patvirtintų, kad su nukentėjusiaisiais ir liudytojais bendravo būtent jis. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, ir kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti išteisintas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino J. R. kaltu padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra grindžiamas parodymais, kuriuos jo žmona E. R. davė pareigūnui grasinant, apklausos metu nedalyvavo jos gynėjas, taip pat jai nebuvo išaiškintos jos teisės. Taip pat E. R. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nebuvo supažindinta su liudytojo teisėmis, jai buvo liepta pasirašyti ant užpildyto apklausos protokolo, priešingu atveju ją buvo grasinta uždaryti į areštinę.
LR BPK 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, be kitų šioje dalyje numatytų teisių, turi teisę žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus ar tylėti. Iš byloje esančio 2015 m. kovo 12 d. teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo matyti, kad įtariamajai E. R. įtariamojo teisės buvo išaiškintos, tą ji patvirtino savo parašu (3 t., b. l. 91), taip pat iš byloje esančio 2015 m. kovo 12 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad įtariamoji E. R. pareiškė, jog teisė turėti gynėją jai buvo išaiškinta ir ji ją suprato (3 t., b. l. 92). 2015 m. kovo 12 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo įtariamoji E. R. pareiškė, jog savo gynėjo neturi, o parodymus duos gynėjui nedalyvaujant (3 t., b. l. 93). Šie procesiniai dokumentai paneigia apelianto teiginius apie tai, jog įtariamajai E. R. nebuvo išaiškintos jos teisės. Teismo proceso metu liudytojas A. P. paaiškino, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teigė, kad kaltinamasis J. R. iš viso atsisakė duoti parodymus, o E. R. parodymus duoti sutiko, juos davė savo noru, jis jai negrasino.
Iš liudytojos E. R. 2015 m. balandžio 8 d. apklausos protokolo matyti, kad LR BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu jai išaiškinta, kad įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Taip pat LR BPK 183 straipsnio pagrindu liudytojai išaiškintos šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė (2 t., b. l. 90–93). Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad apklausdamas negrasino, menamų klausimų neuždavinėjo, o po apklausų davė susipažinti su apklausų protokolais, ant tuščių lapų nedavė pasirašyti. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jis yra savo pareigas atliekantis pareigūnas ir neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis galėtų siekti melagingai apkalbėti nuteistuosius ir siekti apkaltinti juos nebūtų nusikaltimų padarymu.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įtariamosios E. R. ir liudytojos E. R. apklausų metu padarytų baudžiamojo proceso teisės pažeidimų yra nepagrįsti, juos paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo A. P., neturinčio jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai, taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso pažeidimų, susijusių su įtariamosios E. R. ir liudytojos E. R. apklausomis, padaryta nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų N. C., A. K. parodymai, teisiamojo posėdžio metu ištirti kaltinamosios E. R. ir liudytojos E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. P. parodymai, banko sąskaitų išrašai, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės ir kita bylos medžiaga visiškai įrodo J. R. ir E. R. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.
Kaip jau buvo minėta, įtariamajai E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškintos įtariamojo teisės, taip pat išaiškinta teisė turėti gynėją, kuria ji nepasinaudojo, ir ji pati, niekieno neverčiama, ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog ankstesnių apklausų metu sakė netiesą tikėdamasi, kad tokiu būdu išsisuks nuo atsakomybės. Apklausos metu įtariamoji paaiškino, kad likus maždaug 2 dienoms iki vestuvių jai paskambino J. R. ir prašė rasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pravesti pinigus ir po to iškart išgryninti. Ji suprato, kad tą sąskaitą J. R. nori naudoti kaip priemonę nusikaltimams daryti. Ji jam perdavė A. K. telefono numerį, kadangi A. K. jos įtikinėjimais duoti banko sąskaitą nelabai tikėjo. Po to paskambinęs J. R. pasakė, kad A. K. sutiko duoti sąskaitą išgryninti pinigus ir juos perduoti jai, kad ji turės nueiti ir paimti pinigus. Tokiu būdu A. K. jai yra perdavęs pinigus gal du kartus- vieną kartą apie 300 litų, kitą – apie 100 litų. Šiuos pinigus J. R. nurodymu ji išleido savo reikmėms. Akistatos su A. K. metu taip pat sakė netiesą, sutinka su jo parodymais (3 t., b. l. 97–101). Nors kaltinamoji E. R. teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, kaltės nepripažino nurodydama, kad tyrėjas A. P. grasino nuvežti į mišką, uždaryti ir sakė kaltinti J. R., tačiau teismui akivaizdu, jog toks parodymu keitimas yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek sau, tiek sutuoktiniui J. R., juo labiau kad, kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojo A. P. patikimumu. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistoji E. R. savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturi įrodomosios vertės. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kurios ne tik paneigia E. R. teisme duotus parodymus, o kartu ir keliamas versijas, tačiau ir patvirtina bylos aplinkybes, nustatytas kitais teisme išnagrinėtais įrodymais. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad visos kaltinamiesiems inkriminuotos veikos padarytos veikiant vienodu būdu – interneto tinklalapiuose buvo dedami melagingi skelbimai dėl parduodamų transporto priemonių, nukentėjusieji įtikinami pervesti avansą už ketinamą įsigyti transporto priemonę į nurodomas banko sąskaitas, vėliau šie pinigai išgryninami arba pervedami į banko sąskaitas asmenų, susijusių su kaltinamuoju J. R., t. y. išgryninami ir perduodami kaltinamojo J. R. sutuoktinei E. R. arba pervedami į kaltinamojo motinos E. R. valdomą A. M. banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad kaltinamojo J. R. versija apie tai, jog jis nieko nežinojo apie jam inkriminuotas veikas ir kad tai padarė J. V., paneigta visiškai. Versiją, kad šias nusikalstamas veikas padarė J. V., nuteistasis J. R. iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu, taigi jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nuoseklūs. Neabejotina, kad jei faktiškai šią veiką būtų padaręs šis asmuo, J. R. jį būtų nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja N. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tie teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad skelbimą internete dėl parduodamo traktoriaus ir dar kelių automobilių prašė patalpinti J. R., o ne liudytojas J. V., jį atpažįsta pagal socialiniame tinkle „Facebook“ buvusias nuotraukas, taip pat iš balso, skelbimą prašęs patalpinti asmuo buvo prisistatęs J. R., be to, kad asmuo, su kuriuo ji bendravo, buvo J. R., patvirtino ir jos draugė. Mobiliojo ryšio įrenginys, kuriame buvo naudojama SIM kortelė su melaginguose skelbimuose nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, buvo rastas Marijampolės PN 22 būrio patalpose įrengtoje slėptuvėje, šiame būryje bausmę nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo ir J. R.. Sukčiavimo E. M. atžvilgiu iš to paties telefono numerio buvo skambinta ar rašomos SMS tuo pačiu laikotarpiu tiek nukentėjusiajam, tiek A. K., į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai, telefonas veikė zonoje, apimančioje Marijampolės PN. Sukčiavimo E. B. atžvilgiu nustatyta, kad skelbimas dėl parduodamo automobilio buvo patalpintas iš telekomunikacijos įrenginio, veikusio Marijampolės PN zonoje, skelbime nurodytais kontaktiniais telefono numeriais tuo pačiu laikotarpiu buvo bendrauta tiek su nukentėjusiąja, tiek su kaltinamojo J. R. motina E. R., į kurios valdomą A. M. banko sąskaitą nukentėjusioji pervedė pinigus, tiek su liudytoju A. K., telefonų veikimo zona apima Marijampolės PN, abu kontaktiniai telefono numeriai buvo naudojami tame pačiame telefone. Sukčiavimo Č. K. atveju nustatyta, kad skelbimas dėl parduodamo automobilio buvo patalpintas asmens, kuris naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiu Marijampolės PN zonoje, skelbime nurodytu kontaktiniu telefono numeriu iš Marijampolės PN zonos tuo pačiu metu buvo bendrauta tiek su nukentėjusiuoju, tiek su liudytoju A. K., į kurio sąskaitą nukentėjusysis pervedė pinigus, o taip pat nustatyta, kad iš to paties numerio buvo skambinta ir kaltinamojo J. R. motinai E. R.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas ne pas jį ir ne tarp jo daiktų, tačiau priešingai, nei nurodo apeliantas, tai nepatvirtina, jog jis šiuo telefonu nesinaudojo. Aplinkybę, kad minėtu mobiliojo ryšio telefonu neabejotinai naudojosi ir J. R., patvirtina visi anksčiau aptarti įrodymai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi, apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl J. R. kaltės sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, daro neabejotiną išvadą, kad ne kas kitas, o būtent J. R., veikdamas bendrininkų grupėje su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, pasitelkę A. K., kuris nėra kaltas dėl veikos, ir N. C., kuri nėra kalta dėl veikos, apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą, E. M. priklausantį, turtą, taip pat veikdamas bendrininkų grupėje su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, pasitelkę E. R., kuri nėra kalta dėl veikos, apgaulės būdu užvaldė svetimą, E. B. priklausantį, turtą, taip pat veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. ir su įrodymų tyrimo metu nenustatytu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, o taip pat su A. K., kuris nėra kaltas dėl veikos, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą, Č. K. priklausantį, turtą, todėl jo veika pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos) kvalifikuota teisingai.
Skirdamas nuteistajam J. R. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad jis teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinius nusikaltimą ir baudžiamuosius nusižengimus, o toks asmuo yra recidyvistas (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas J. R. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas už nustatytos tvarkos reikalavimų, tarp jų ir grubius, pažeidimus. Įvertinus jo asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkiančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje), teismas pagrįstai sprendė, kad jam skirtinos arešto bei laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi LR BK 64 straipsnio 1, 4 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Šis bausmių bendrinimo pagrindas yra teisingas, įstatymas pritaikytas tinkamai. Konstatuojama, kad teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 64 straipsnyje.
Konstatuojama, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.