Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
1S-422-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Nr. 1S-422-238/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 93-180 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d.).Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 93-180 nutarta nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 2 metų 5 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pataisos namuose nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą 19 kartų paskatintas. Nuteistasis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, gailisi. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistasis A. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-180, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad nutartyje nurodyti tokie motyvai kaip A. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir jų pobūdis, kurie neleidžia spręsti klausimo dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, yra prieštaraujantys baudžiamosios justicijos tikslams. A. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam individualizuojant ilgalaikę bausmę, todėl bet koks kitoks asmens padarytų nusikalstamų veikų pakartotinis vertinimas, turintis neigiamos įtakos asmens teisinei padėčiai, yra nesuderinamas su teise į teisingą teismą ir baudžiamosios atsakomybės proporcingumu. Ši teisė apima ir teisingos bausmės principą, reiškiantį, kad už padarytą nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir šia bausme patiriami gyvenimo nepatogumai negali būti atkartojami lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslais. Papildomai pažymėtina, kad A. M. atveju, šis asmuo, atlikdamas bausmę atviro režimo sąlygomis, parodė, kad gali gyventi laisvėje, kurioje laikosi teisės ir nusistovėjusių visuomenės elgesio nuostatų. Gana ilgas išbūtas laikas pataisos namuose A. M. ne tik pakeitė, bet brandos požiūriu išugdė kaip už savo gyvenimo kokybę atsakingą žmogų.Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog A. M. iki šiol nepadarė reikiamų išvadų, yra labiau deklaratyvūs nei motyvuoti. Susidaro įspūdis, kad, anot teismo, lygtinis paleidimas A. M. bet kuriuo atveju negali būti taikomas, kadangi šis asmuo dar yra neatlikęs reikiamos, tačiau neaišku kokio pakankamo dydžio, bausmės laiko. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apibūdina asmens požiūrį į gyvenimą nelaisvėje, tačiau kartu šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšminamos ir tapti lemiančiomis, kadangi pirmosios instancijos teismas turi vertinti ir gerąsias, stipriąsias nuteistojo A. M. socialinės brandos pataisos įstaigoje puses. Kaip matyti iš turimos bylos medžiagos duomenų, A. M. yra dirbantis, palaikantis artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais šeimos nariais, jo požiūris į tai, ką yra padaręs, yra aiškiai pasikeitęs. Atkreiptinas aukštesniojo teismo dėmesys, kad įvertinus A. M. atliktos bausmės dalį matyti, jog šis žmogus iš tiesų pasikeitė radikaliai ir keičiasi pozityviai ir toliau. Iš A. M. bylos duomenų matyti, kad jis yra skatintas 19 kartų, kas reiškia, kad nuteistasis suvokia taikomų suvaržymų, ribojimų apimtį, jų paskirtį, stengiasi savo pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog daro pažangą. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis turi aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Be jokio pagrindo apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, kad A. M. ne tik jau kuris laikas dirba, bet ir galėdamas atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje įsidarbino kroviku ekspeditoriumi. Apylinkės teismas taip pat nevertino Komisijos nutarime nurodytų ir pagrįstų duomenų, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas.Nuteistojo atstovas teigia, kad teismas nepaisė anksčiau į bylą pateiktų duomenų, rodančių, kad nuteistasis šiuo metu yra susituokęs su L. M., su kuria turi ir augina dvi dukras, kurios ypač ilgisi tėvo, o ypač mažoji. Pažymi, kad vaiko bendravimas su tėvu yra ypač svarbu tokio amžiaus vaiko auklėjimui ir brandai. Nuteistojo A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą suteiks visas galimybes bendrauti su dukromis, o tai reiškia, kad jo elgesiui teigiamos įtakos turės jo kaip tėvo atsakomybės jausmas ir pareiga. Abi nuteistojo dukros šiuo metu gyvena kartu su mama L. M., iš kurios charakteristikos, gautos iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos, matyti, kad ji nors ir yra charakterizuojama teigiamai, tačiau seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nuteistasis A. M., tai žinodamas, ypač yra susikrimtęs dėl abiejų dukrų ateities ir dabartinės gerovės. Todėl ir šie duomenys leidžia teigti, kad turi būti sudaromos galimybės A. M. grįžti į įprastą visuomenės kasdienybę, rūpintis dukromis, prižiūrėti šeimą, padėti sutuoktinei nugalėti kai kurias neigiamas priklausomybes.Skunde nurodoma, kad A. M. savo elgesiu stengėsi įrodyti, kad taisosi. Bylos medžiaga patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebevykdo socialinės reabilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį, vykdė jam keliamus reikalavimus, sugebėjo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu. Darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusiai bausmei atlikti.Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. M. priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis yra nuteistas už vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, sukūrus organizuotą grupę ir nusikalstamus veiksmus organizavus. Nors ši aplinkybė neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat neturėtų būti sumenkinama. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodytas reikšmingas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas subūrus organizuotą grupę). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs devynis kartus, drausmine tvarka baustas šešis kartus, vieną kartą jis baustas drausmine tvarka už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą bei vieną kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, dėl ko jam buvo skiriamos viena griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. kovo 2 d., kuomet jis paskutinį kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nuo to laiko buvo tris kartus paskatintas. Šiuo metu teigiama A. M. charakteristika (po paskutinės nuobaudos jam paskirti trys paskatinimai) tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. M. šiuo metu jau neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti prioritetas prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, buvo perkeltas į atvirąją koloniją, yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, jo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas šiuo metu dar neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys