Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir D. L. dėl skolininko pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui D. L. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2017-04-22 (CPK 123 str. 1 d.). 2017-05-08 teisme gautas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Terminas pratęstas iki 2017-06-01. Suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimo teismui nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vykdomosios bylos Nr. 0064/16/02522 medžiaga nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 teismo įsakymą Nr. eL2-2972-814/2016 dėl skolos išieškojimo iš Č. B. kreditorės (išieškotojos) UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš VSDFV (v. b. l. 12). 2017-02-06 skolininkas mirė (v. b. l. 20). 2017-03-03 skolininko butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal testamentą priėmė D. L. (v. b. l. 23–26).

CPK 596 str. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymo numatytais atvejais.

CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimą. Būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą. Taip pat reikia nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytas CK 5.63 str. reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 str. normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, t. y. būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 str. normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę, vadinasi, kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Tokiu būdu atidus ir rūpestingas įpėdinis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas dėl skolos už butą išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai (LITEKO duomenys, c. b. Nr. eL2-2972-814/2017). Skolininkas mirė 2017-02-06. D. L. palikėjo butą priėmė 2017-03-03, antstolė dėl skolininko pakeitimo į teismą kreipėsi 2017-04-18, D. L. procesiniai dokumentai įteikti 2017-04-22, t. y. kartu pranešta ir apie palikėjo Č. B. įsiskolinimą UAB „Jonavos paslaugos“, laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatytų terminų. Kad apie šį įsiskolinimą D. L. tinkamai informuota, patvirtina ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02522 yra pateikusi paveldėjimo liudijimo pagal testamentą kopiją bei savo asmens tapatybės kortelės kopiją su paaiškinimu apie savo gyvenamosios vietos adresą (v. b. l. 23–26). Taigi, palikimą priėmęs asmuo buvo tinkamai informuotas apie vykdomą išieškojimą per 3 mėnesius nuo palikėjo Č. B. mirties. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. L. paveldėjo tik dalį skolininko Č. B. turto – butą. Vadovaujantis CK 5.22 str., testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, yra padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, o byloje nėra duomenų, jog D. L. yra vienintelė palikėjo įpėdinė. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas turi automobilį bei sudaręs pensijų kaupimo sutartį su UAB „Swedbank investicijų valdymas“. CK 5.52 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Duomenų apie įpėdinius, paveldėjusios likusį skolininko turtą, antstolė nenurodė. Todėl teismas negali nustatyti, ar šie asmenys yra informuoti apie vykdomą išieškojimą, nes tokiu atveju turi būti prašoma pakeisti skolininką ne vienu, o visais palikimą priėmusiais įpėdiniais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos antstolės R. M. prašymas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolės R. M. prašymo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02522, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.